Kultas
Kultas - tai grupė žmonių, išpažįstančių tam tikrą religiją arba turinčių tam tikrus įsitikinimus. Šiais laikais terminas "kultas" paprastai reiškia ne pagrindinę religiją, bet grupę, kuri susibūrė "priešindamasi nusistovėjusios valdžios centrui". Naujojo amžiaus religijos dažnai buvo vadinamos kultais, nes buvo manoma, kad jos yra deviantiniai socialiniai judėjimai.
Žodis "kultas" iš pradžių reiškė ritualinių apeigų sistemą. Pirmą kartą jis buvo pavartotas XVII a. pradžioje, reiškiant pagarbą dievybei. Jis kilo iš senovės lotynų kalbos žodžio cultus, reiškiančio "garbinimą".
Kultas dažnai yra nedidelis, naujai prasidėjęs religinis judėjimas. Kultai turi tikėjimus ar praktikas, kurias daugelis žmonių laiko keistomis, arba tokias, kurių dauguma žmonių pasaulyje nepraktikuoja. Dar daugiau - kultams dažnai vadovauja žmonės, kurie nėra išrinkti ir kontroliuoja grupę pagal savo norus. Kai kurie kultų lyderiai buvo pavojingi nusikaltėliai (Čarlzas Mansonas, Liaudies šventykla) arba net bepročiai. Kultų veikloje būta žmogžudysčių ir masiniųsavižudybių (Saulės šventyklos ordinas; Dangaus vartai). Žinoma, "savižudybė", kurią privertė įvykdyti ginkluoti sargybiniai su automatais (Tautų šventykla; Judėjimas už dešimties Dievo įsakymų atkūrimą), nėra paprasta savižudybė, kaip paprastai suprantama. Tai bent jau savižudybė su pagalba ir prievarta.
Atsakyti į klausimą, ar religinė grupė yra, ar nėra kultas, gali būti sunku. Tai, kas vienu metu laikoma sekta, vėliau gali būti pripažinta religija, o tai, kas vienu metu laikoma pripažinta religija, vėliau gali tapti sekta.
Elgesys su kulto nariais
Minčių kontrolė
Nariams verbuoti ir išlaikyti gali būti naudojamas tam tikras įtikinėjimas arba proto kontrolė. Tikslas - neleisti tikintiesiems kritiškai mąstyti ir rinktis pagal savo interesus.
"Noriu pasakyti, kad prievartinio įtikinėjimo ir mąstymo reformų metodai veiksmingai taikomi naiviems, neinformuotiems asmenims, o tai turi pražūtingų pasekmių sveikatai. Pasistengsiu pateikti pakankamai informacijos, kad galėčiau nurodyti savo motyvus tolesniems tyrimams bei taikomų teisinių procesų peržiūrai".
Kai kuriuose arba visuose tirtuose kultuose buvo naudojami šie metodai:
- Žmonės patenka į fiziškai ar emociškai sunkias situacijas;
- Jų problemos sutraukiamos į vieną paprastą paaiškinimą, kuris nuolat pabrėžiamas;
- Jiems atrodo, kad charizmatiškas lyderis ar grupė juos besąlygiškai myli, priima ir skiria dėmesį;
- Jie įgyja naują tapatybę pagal grupę;
- Jie patenka į spąstus (yra izoliuojami nuo draugų, giminaičių ir pagrindinės kultūros), o jų galimybės gauti informaciją yra griežtai kontroliuojamos.
Kai kurie su šia nuomone nesutinka. Religijos mokslinių tyrimų draugija 1990 m. pareiškė, kad tyrimų nepakanka, kad būtų galima prieiti prie vieningos nuomonės, ir kad "nereikėtų automatiškai tapatinti fizinės prievartos ir kontrolės metodų su nefizinės prievartos ir kontrolės metodais".
Kultų valdymo stilius
Dažnai kritikuojami kultai, kad jų valdymo stilius yra diktatoriškas ir išnaudotojiškas. Štai vienas iš pavyzdžių:
"Visų šių kultų įsitikinimai yra absoliutūs ir netolerantiški kitoms tikėjimo sistemoms. Jų valdymo sistemos yra totalitarinės. Narystės reikalavimas - absoliučiai paklusti nekeliant klausimų. Jų interesas, kad individas kulto viduje vystytųsi link tam tikros patenkinamos individualios suaugusios asmenybės, pagal jų doktrinas yra labai menkas arba jo iš viso nėra. Akivaizdu, kad beveik visi jie vienokia ar kitokia forma akcentuoja pinigų uždirbimą, nors keletas, atrodo, yra labai įsitraukę į žeminančią ar save menkinančią veiklą ir ritualus. Dauguma jų, kurias tyrinėjau, turi nemažai turto ir pinigų, kuriuos savo nuožiūra kontroliuoja atskiri vadovai".
Smurto naudojimas
Kai kuriuose kultuose pasitaiko ginklų ir smurto atvejų. Deivido Korešo vadovaujami šakos davidiečiai naudojo smurtą prieš federalines institucijas, o tai tragiškai baigėsi abiem pusėms. Vėlesnėje FTB ataskaitoje atskleidžiama, kokio dydžio buvo jų ginklų atsargos. Liaudies šventykloje buvo sargybinių, ginkluotų automatais. Šie sargybiniai nužudė atvykusį JAV kongresmeną Ryaną ir stovėjo aplink tikinčiuosius, kai šie nusižudė. Mansonų šeimos nariai buvo nuteisti už kelias žmogžudystes.
Susiję puslapiai
- Sekcija
- Religija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kultas?
A: Kultas - tai žmonių grupė, išpažįstanti religiją arba turinti įsitikinimus, kurie nėra visuotinai paplitę. Jis taip pat gali reikšti ritualinių praktikų sistemą, o iš pradžių reiškė pagarbą dievybei.
K: Ką reiškia žodis "kultas"?
A: Žodis "kultas" kilęs iš senovės lotynų kalbos žodžio cultus, reiškiančio "garbinimą".
K: Ar visi kultai yra maži?
A: Nebūtinai; kai kurie kultai gali būti dideli. Tačiau daugelis naujai prasidėjusių religinių judėjimų paprastai būna maži.
K: Kuo kultas skiriasi nuo kitų religijų?
A: Kultai dažnai turi įsitikinimus ar praktiką, kuriuos daugelis žmonių laiko keistais arba kurių dauguma žmonių pasaulyje nepraktikuoja. Be to, jiems paprastai vadovauja asmuo, kuris nėra išrinktas ir valdo grupę pagal savo norus.
Klausimas: Ar visi kultų lyderiai yra pavojingi nusikaltėliai arba bepročiai?
A: Ne; nors kai kurie kultų lyderiai gali būti pavojingi nusikaltėliai ar bepročiai, taip būna ne visada.
K: Ar yra buvę su tam tikrais kultais susijusių nužudymų ar masinių savižudybių?
Atsakymas: Taip; yra buvę atvejų, kai tam tikruose kultuose, pavyzdžiui, Saulės šventyklos ordine ir Dangaus vartuose, įvykdytos žmogžudystės ir masinės savižudybės.
K.: Ar gali būti sunku nustatyti, ar kažkas laikoma religija, ar kultu?
A: Taip; tai, kas vienu metu gali būti laikoma religija, vėliau gali būti priskirta sektai ir atvirkščiai.