Nizamas - tai titulas, kuriuo nuo XVIII a. pradžios vadinti Haidarabado valstijos (Indija) vietiniai valdovai. Šiuos valdovus sudarė Asaf Džahi dinastija, kurią įkūrė Mir Qamar-ud-Din Siddiqi (plačiau žinomas kaip Asaf Jah I). Jis ilgą laiką 1713–1721 m. ėjo Mogolų imperatoriams pavaldų Dekano vicekaraliaus pareigas ir, pasinaudodamas po Aurangzebo mirties (1707 m.) kilusiu Mogolų imperijos susilpnėjimu, palaipsniui išplėtė savo valdžią bei faktiškai tapo nepriklausomu valdovu. Oficialus Asaf Jah dinastijos laikotarpis tradiciškai siejamas su XVIII a. pirmąja puse ir vėliau — dinastija valdė Haidarabadą iki XX a. vidurio.

Po 1798 m. Haidarabadas tapo viena iš kunigaikštysčių valstijų Britų Indijoje, tai reiškė, kad valstybė išlaikė vidaus savivaldą, tačiau pripažino Britų imperijos įtaką ir tam tikrą suvereniteto ribojimą. Nepaisant to, Asaf Džahi nizamai išlaikė reikšmingą vietos kontrolę ir vystė administracines, ekonomines bei kultūrines institucijas.

Septyni nizamai valdė Haidarabadą apytiksliai du šimtmečius — per Britų Indijos erą ir iki pat XX a. vidurio. Nors Indijos nepriklausomybės 1947 m pakeitė visos Subkontinento politinį žemėlapį, Haidarabado nizamai 1947–1948 m. stengėsi išsaugoti valstybės nepriklausomybę. Galiausiai 1948 m. rugsėjį Haidarabadas buvo prijungtas prie Indijos, ir Asaf Džahi dinastijos politinė valdžia kaip suvereno baigėsi.

Kultūrinė ir administracinė veikla: Asaf Džahi valdovai aktyviai rėmė švietimą, mokslą ir meną. Jie finansavo nemokamą ar subsidijuotą švietimą, rėmė literatūrą ir vietos kalbų vystymąsi, skatino architektūrą ir restauracijas, taip prisidėdami prie miesto ir regiono kultūrinio veido formavimo. Nizamų mecenatystė prisidėjo prie architektūros, meno, kultūros ir garsiosios Haidarabado virtuvės plėtros: daug tradicinių pastatų, rūmų ir mečečių, taip pat institucijų (pvz., universitetų ir ligoninių) sulaukė jų paramos.

Septyni Nizamai (Asaf Jah dinastijos pagrindiniai valdovai):

  • Asaf Jah I – Mir Qamar-ud-Din Siddiqi (Nizam-ul-Mulk)
  • Asaf Jah II – Mir Nizam Ali Khan
  • Asaf Jah III – Sikandar Jah
  • Asaf Jah IV – Nasir-ud-Daulah
  • Asaf Jah V – Afzal-ud-Daulah
  • Asaf Jah VI – Mahbub Ali Khan
  • Asaf Jah VII – Osman Ali Khan

Per savo ilgą egzistavimą Haidarabado valstybė susiformavo kaip daugiatautė ir daugiakultūrinė erdvė: čia bendravo ir kūrė įvairios religijos bei kalbos, o nizamų teismas buvo reikšmingas mecenatystės centras, palaikęs tiek islamiškąją tradiciją, tiek regiono muziką, kalbas ir kulinariją. Nors politinė nepriklausomybė dinastijai pasibaigė 1948 m., jų palikimas – architektūra, literatūra, teisinės ir administracinės institucijos bei kultūriniai indėliai – iki šiol matomas Haidarabado miesto veide ir regiono kultūroje.