Dekano plokščiakalnis
Dekano plynaukštė yra didelė plynaukštė, užimanti didžiąją Pietų Indijos dalį. Ji yra trikampio formos, apsupta trijų kalnų grandinių. Jis driekiasi aštuoniose Indijos valstijose (daugiausia Telanganoje, Maharaštroje, Andhra Pradeše, Karnatakoje, Keraloje ir Tamil Nadu).
Ši plynaukštė užima 422 000 kv. km (163 000 kv. mylių), t. y. 43 proc. Indijos sausumos ploto.
Aukštumos, t. y. aukštesnės sausumos teritorijos, sudaro trikampį, įsiterpusį į pažįstamą žemyn nukreiptą Indijos subkontinento pakrantės trikampį. Indijos pietuose plynaukštės daugiausia yra daugiau kaip 1 000 m virš jūros lygio. Šiaurėje ji dažniausiai yra apie 500 m virš jūros lygio. Plynaukštė labai didelė, joje yra daug buveinių: skirtingos ekosistemos su skirtingomis augmenijos rūšimis, klimatu, geologija ir gyvūnais. Plokštumos miškai yra senesni už Himalajų kalnus.
Į vakarus nuo plynaukštės yra Vakarų Gatai, o rytuose - Rytų Gatai. Šie kalnų masyvai kyla iš netoliese esančių pakrančių lygumų ir beveik susijungia pietiniame Indijos kyšulyje. Kalnai sudaro į pietus nukreiptą trikampio viršūnę. Šiaurinę trikampio ribą sudaro Satpuros kalnų grandinė ir Vindhjos kalnų grandinė. Šie šiauriniai kalnų masyvai skiria plokščiakalnį nuo gausiai apgyvendintų šiaurės Indijos upių lygumų.
Dekano plynaukštė
Granito riedulių kalvos - įprastas Dekano plynaukštės kraštovaizdžio bruožas. Tai netoli Haidarabado Telanganos valstijoje
Pavadinimo kilmė
Pavadinimas yra sulietuvintas iš prakričių kalbos žodžio dakkhin, kilusio iš sanskrito žodžio dakṣiṇa- (sanskrito kalba: दक्षिण), reiškiančio "Pietūs" arba "Pietūs".
Dekano spąstai
Dekano spąstai yra pagrindinė ypatingos Pietų Indijos geografijos ir geologijos priežastis. Tai didelė magminė provincija Dekano plynaukštėje, esančioje vakarų centrinėje Indijoje (tarp 17-24 šiaurės platumos ir 73-74 rytų ilgumos), ir vienas didžiausių vulkaninių darinių planetoje. Juos sudaro daugybė sukietėjusio potvynio bazalto sluoksnių, kurių storis siekia daugiau kaip 2 000 m, o plotas - 500 000 kv. km (190 000 kv. mylių). Geologijoje tokiems uolienų dariniams apibūdinti vartojamas terminas "trapas" kilęs iš olandiško žodžio "laiptai", reiškiančio regiono kraštovaizdį sudarančias laiptuotas kalvas.
Istorija
Dekano trapai susiformavo prieš 60-68 mln. metų, kreidos periodo pabaigoje. Didžioji dalis ugnikalnių išsiveržimų įvyko Vakarų Gatuose (netoli dabartinio Mumbajaus) maždaug prieš 66 mln. metų. Ši išsiveržimų serija iš viso galėjo trukti mažiau nei 30 000 metų. Jo metu išsiskyrusios dujos galėjo turėti įtakos kreidos-trečio periodo išnykimui, kurio metu išnyko ir neakivaizdiniai dinozaurai. Mokslininkų bendruomenė sutaria, kad išnykimą sukėlė Čiksulubo smūgis Centrinėje Amerikoje, tačiau Dekano išsiveržimai taip pat sutrikdė planetos klimatą.
Apskaičiuota, kad prieš tai, kai dėl erozijos ir plokščių tektonikos Dekano trapų regionas sumažėjo iki dabartinio dydžio, pirminė lavos srautų užimama teritorija siekė 1,5 mln. km², t. y. maždaug pusę dabartinės Indijos ploto. Apskaičiuota, kad dabartinis tiesiogiai stebimų lavos srautų plotas yra apie 512 000 km² (198 000 km²).
Vulkaninių dujų, ypač sieros dioksido, išsiskyrimas susidarant spąstams prisidėjo prie šiuolaikinio klimato kaitos. Duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu vidutinė temperatūra sumažėjo 2 °C (3,6 °F).
Dekano spąstai netoli Matherano, į rytus nuo Mumbajaus
Dekano spąstai netoli Puno
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Dekano plynaukštė?
Atsakymas: Dekano plynaukštė - tai didelė plynaukštė, užimanti didžiąją dalį Pietų Indijos. Jis driekiasi aštuoniose Indijos valstijose ir užima 422 000 kv. km (163 000 kv. mylių) plotą.
K: Kokie trys kalnų masyvai supa Dekano plynaukštę?
A: Dekano plynaukštę supa trys kalnų grandinės: Vakarų Gatai vakaruose, Rytų Gatai rytuose ir Satpuros kalnų grandinė bei Vindhjos kalnų grandinė šiaurėje.
K: Kokią dalį Indijos sausumos ploto ji užima?
A: Dekano plynaukštė užima 27,7 % Indijos sausumos.
K: Koks jos aukštis virš jūros lygio?
A: Indijos pietuose ji dažniausiai yra daugiau kaip 1 000 m virš jūros lygio, o šiaurėje - apie 500 m virš jūros lygio.
K: Kokio tipo buveinių galima rasti šioje plynaukštėje?
A: Šioje plynaukštėje yra daugybė skirtingų buveinių su skirtingomis ekosistemomis, kuriose vyrauja skirtinga augalija, klimatas, geologija ir gyvūnai.
K: Kokio senumo yra šie miškai, palyginti su kitais Indijos kalnais?
A: Miškai šiame plokščiakalnyje yra senesni nei Himalajų kalnuose.
K: Kokios formos trikampis susidaro žiūrint į žemėlapį?
A: Žiūrint į žemėlapį iš oro ar palydovo, Indijos pakrantėje šios aukštumos sudaro žemyn nukreiptą trikampį.
