Dekano plynaukštė: Pietų Indijos plokščiakalnis, geologija ir ekosistemos

Dekano plynaukštė: sužinokite apie Pietų Indijos plokščiakalnio geologiją, klimato ypatumus, ekosistemas ir unikalią augmeniją bei gyvūniją.

Dekano plynaukštė yra didelė plynaukštė, užimanti didžiąją Pietų Indijos dalį. Ji turi trikampio formą ir apsupta keliomis kalnų grandinėmis. Ji driekiasi per kelias Indijos valstijas — daugiausia per Telanganą, Maharašt­rą, Andhra Pradešą, Karnataką, Keralą ir Tamil Nadu) — taip pat apima dalis kitų šiaurinių ir vakarinių regionų. Dėl tokio ploto ir reljefo Dekanas yra vienas svarbiausių Indijos geografinių ir kultūrinių regionų.

Ši plynaukštė užima apie 422 000 kv. km (apie 163 000 kv. mylių), todėl tai reikšminga Pietų Indijos dalis; skirtingi šaltiniai gali pateikti kiek skirtingus skaičius dėl ribų aiškinimo (kurioje vietoje skaičiuojamos pereinamosios zonos prie kalnų grandinių ir pakrančių).

Aukštumos — tai pakilusi sausumos teritorija — sudaro trikampį, kuris įsiterpia į Indijos pusiasalio kontūrą. Pietinėje dalyje plokštuma dažnai yra aukštesnė (vietomis daugiau kaip 1 000 m virš jūros lygio), tuo tarpu šiaurinėse dalyse aukštis dažnai siekia apie 500 m. Iš esmės vidutinė aukštis svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio metrų, todėl teritorijoje susidaro labai įvairios buveinės: skirtingos ekosistemos su skirtingomis augmenijos rūšimis, klimatu, geologija ir gyvūnija. Plynaukštės miškai ir kai kurios uolienų formacijos yra labai seni — kai kuriais geologiniais aspektais jie yra senesni už Himalajų kilmę.

Į vakarus nuo plynaukštės driekiasi Vakarų Gatai, o rytuose — Rytų Gatai. Šie kalnų masyvai kyla iš pakrančių lygumų ir pietuose beveik susijungia, sudarydami į pietus nukreiptą trikampio viršūnę. Šiaurinę trikampio ribą formuoja Satpuros kalnų grandinė ir Vindhjos kalnų grandinė, kurios atskiria plokščiakalnį nuo gausiai apgyvendintų šiaurės Indijos upių lygumų. Šie kalnai taip pat nulemia klimato ir vandens režimo skirtumus tarp plynaukštės ir šiaurinių žemumų.

Geologija

Dekano plynaukštė daugiausia sudaryta iš senų vulkaninių uolienų — giliai paklotinės lavos sluoksnių, vadinamų Dekano liežuviais (Deccan Traps), susidariusių vėlyvajame kreidos arba ankstyvajame paleogeno laikotarpyje (prieš ~66 mln. metų). Šios bazalto formacijos nulemia plokštumos lygų, terasinį reljefą ir daugumai vietovių suteikia sunkiai eroduojamą paviršių. Geologiniai procesai ir uolienų sudėtis taip pat lemia dirvožemių tipus — čia randami raudoni dirvožemiai, vėliauitiniai sluoksniai drėgnose vietose bei derlingi juodieji regur tipo dirvožemiai, ypač tinkami daugeliui žemės ūkio kultūrų.

Klimatas ir upės

Dekane dominuoja tropinis monsuninis klimatas, tačiau vietovės skirtumai yra dideli: Vakarų Gatai gaubia vakarinę dalį ir sulaukia itin daug kritulių, tuo tarpu centrinių ir rytinių plotų dalys — ypač esant lietaus šešėliui — yra sausesnės. Dėl monsuninių kritulių ir natūrinių rezervuarų dauguma upių teka į rytus į Bengalijos įlanką; svarbiausios iš jų yra Godavari, Krishna ir Kaveri. Upės ir jų intakai, taip pat dirbtiniai tvenkiniai ir užtvankos, yra gyvybiškai svarbūs žemės ūkiui ir miesto tiekimui.

Ekosistemos ir biologinė įvairovė

Dekano plynaukštėje vyrauja keli tipai miškų ir krūmynų: sausieji ir drėgni lapuočiai miškai, krūmynai ir džioviniai stepės tipo plotai; Vakarų Gatų šlaituose gausu drėgnų, amžinai žaliuojančių miškų su aukštu endeminių rūšių skaičiumi — ši sritis laikoma vienu iš pasaulio biologinės įvairovės židinių. Gyvūnų faunoje randami tokie plėšrūnai ir didesni žinduoliai kaip tigras, leopardas, dramblys pietinėse miškingose zonose, taip pat gauras (bizonas), įvairios elnių ir antilopių rūšys. Be to, Vakarų Gatai yra svarbus vietovių, kur aptinkama daug endeminių varliagyvių, roplių ir paukščių, šaltinis. Ekosistemos susiduria su žmogaus veiklos grėsmėmis — miškų naikinimu, žemės ūkio plėtra, urbanizacija ir fragmentacija.

Žemės ūkis, infrastruktūra ir kultūra

Daugelis Dekano plotų naudojami žemės ūkiui: auginami sausesniems regionams tinkami javai (milletai, sorosai), pupinės kultūros, cukrinių runkelių bei medvilnės plantacijos vietomis naudoja derlinguosius juoduosius dirvožemius. Vandens trūkumas sezoniškai varžo ūkininkavimą, todėl išvystytos užtvankos ir drėkinimo sistemos yra labai svarbios. Derlingesnėse ir geriau drėkinamose žemėse auginama ryžiai bei kitokios intensyvesnės kultūros.

Istoriškai Dekanas buvo svarbus civilizacijų, karalysčių ir prekybos kelių centras: čia veikė tokios senos valstybės ir dinastijos kaip Satavahanai, Čalukjų, Rashtrakutų bei Vijajanagaro imperija, o regiono architektūra ir archeologija liudija ilgą ir turtingą kultūrinį paveldą. Šiuolaikiniai didesni miestai, tokie kaip Hyderabadas, Puna ir Bengalūras, yra ekonominiai bei technologijų centrai, kurių plėtra daro didelę įtaką regionui.

Dėl savo geologinio amžiaus, klimato skirtumų ir biologinės įvairovės Dekano plynaukštė yra sudėtingas ir įvairus regionas — geografiškai reikšmingas Indijai tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Svarbu subalansuoti plėtrą su gamtos apsauga, kad būtų išsaugotos unikalios plynaukštės ekosistemos ir ateities ištekliai.

Dekano spąstai

Dekano spąstai yra pagrindinė ypatingos Pietų Indijos geografijos ir geologijos priežastis. Tai didelė magminė provincija Dekano plynaukštėje, esančioje vakarų centrinėje Indijoje (tarp 17-24 šiaurės platumos ir 73-74 rytų ilgumos), ir vienas didžiausių vulkaninių darinių planetoje. Juos sudaro daugybė sukietėjusio potvynio bazalto sluoksnių, kurių storis siekia daugiau kaip 2 000 m, o plotas - 500 000 kv. km (190 000 kv. mylių). Geologijoje tokiems uolienų dariniams apibūdinti vartojamas terminas "trapas" kilęs iš olandiško žodžio "laiptai", reiškiančio regiono kraštovaizdį sudarančias laiptuotas kalvas.

Istorija

Dekano trapai susiformavo prieš 60-68 mln. metų, kreidos periodo pabaigoje. Didžioji dalis ugnikalnių išsiveržimų įvyko Vakarų Gatuose (netoli dabartinio Mumbajaus) maždaug prieš 66 mln. metų. Ši išsiveržimų serija iš viso galėjo trukti mažiau nei 30 000 metų. Jo metu išsiskyrusios dujos galėjo turėti įtakos kreidos-trečio periodo išnykimui, kurio metu išnyko ir neakivaizdiniai dinozaurai. Mokslininkų bendruomenė sutaria, kad išnykimą sukėlė Čiksulubo smūgis Centrinėje Amerikoje, tačiau Dekano išsiveržimai taip pat sutrikdė planetos klimatą.

Apskaičiuota, kad prieš tai, kai dėl erozijos ir plokščių tektonikos Dekano trapų regionas sumažėjo iki dabartinio dydžio, pirminė lavos srautų užimama teritorija siekė 1,5 mln. km², t. y. maždaug pusę dabartinės Indijos ploto. Apskaičiuota, kad dabartinis tiesiogiai stebimų lavos srautų plotas yra apie 512 000 km² (198 000 km²).

Vulkaninių dujų, ypač sieros dioksido, išsiskyrimas susidarant spąstams prisidėjo prie šiuolaikinio klimato kaitos. Duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu vidutinė temperatūra sumažėjo 2 °C (3,6 °F).

Dekano spąstai netoli Matherano, į rytus nuo Mumbajaus


Dekano spąstai netoli Puno

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Dekano plynaukštė?

K: Kokie trys kalnų masyvai supa Dekano plynaukštę?

K: Kokią dalį Indijos sausumos ploto ji užima?

K: Koks jos aukštis virš jūros lygio?

K: Kokio tipo buveinių galima rasti šioje plynaukštėje?

K: Kokio senumo yra šie miškai, palyginti su kitais Indijos kalnais?

K: Kokios formos trikampis susidaro žiūrint į žemėlapį?

Paieška pagal raidę