Reichstago gaisras
Reichstago gaisras (vok. Der Reichstagsbrand) - 1933 m. vasario 27 d. Berlyne įvykęs Reichstago pastato, Vokietijos parlamento posėdžių vietos, padegimas. Tai buvo svarbus įvykis kuriant nacistinę Vokietiją.
Buvo iškviesta Berlyno gaisrinė, o kol atvyko policija ir ugniagesiai, didžiąją pastato dalį jau buvo apėmusios liepsnos. Pastato viduje buvo rastas Marinusas van der Lubbe. Jis buvo olandų komunistas. Naciai teigė, kad tai įrodo, jog komunistai pradėjo sąmokslą prieš Vokietijos vyriausybę. Van der Lubbe ir keturi komunistų lyderiai netrukus buvo suimti. Adolfas Hitleris, prieš keturias savaites tapęs Vokietijos kancleriu, paragino prezidentą Paulį von Hindenburgą priimti nepaprastąjį įstatymą, kad būtų galima atremti "Vokietijos komunistų partijos konfrontaciją".
Todėl buvo priimtas 1933 m. Įgaliojimų įstatymas. 1933 m. vasario 28 d. Vokietijos prezidentas von Hindenburgas, kanclerio Adolfo Hitlerio patarimu, reaguodamas į Reichstago gaisrą, išleido dekretą dėl Reichstago gaisro. Dekretu buvo sustabdyta dauguma Vokietijos pilietinių laisvių. Buvo suimta daug komunistų, tarp jų ir visi Komunistų partijos parlamento nariai. Dėl to naciai įgijo daugumą parlamente, o Hitleris faktiškai tapo diktatoriumi. Po to vykę rinkimai suteikė Hitleriui daugiau galių.
Toliau buvo tęsiamas tyrimas. 1933 m. kovo pradžioje į teismą buvo pristatyti trys vyrai. Visi jie buvo aukšto rango Bulgarijos Kominterno agentai. Vienas komunistas buvo pripažintas kaltu ir sušaudytas, kiti išteisinti ir išvyko į Sovietų Sąjungą.
Istorikai vis dar nežino, kas suplanavo gaisrą ir kas jį sukėlė. Tai vis dar tebėra aktuali tyrimų tema.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks įvykis buvo Reichstago gaisras?
Atsakymas: Reichstago gaisras buvo 1933 m. vasario 27 d. Berlyne įvykęs Reichstago pastato, Vokietijos parlamento posėdžių vietos, padegimas.
K: Kas buvo rastas degančiame pastate?
A: Degančio pastato viduje buvo rastas Marinus van der Lubbe. Jis buvo olandų komunistas.
K: Ką Hitleris ragino prezidentą Paulį von Hindenburgą daryti po gaisro?
A: Po gaisro Adolfas Hitleris ragino prezidentą Paulį von Hindenburgą priimti nepaprastąjį įstatymą, kad būtų galima atremti "Vokietijos komunistų partijos konfrontaciją". Dėl to buvo priimtas 1933 m. Įgaliojimų įstatymas.
K: Kokį dekretą išleido Vokietijos prezidentas P. von Hindenburgas, reaguodamas į gaisrą?
A: Reaguodamas į Reichstago gaisrą, Vokietijos prezidentas von Hindenburgas išleido Dekretą dėl Reichstago gaisro, kuriuo buvo sustabdyta dauguma pilietinių laisvių Vokietijoje ir suimta daug komunistų, įskaitant visus Komunistų partijos parlamento narius.
Klausimas: Kaip tai suteikė Hitleriui daugiau galių?
A: Tai suteikė Hitleriui daugiau galių, nes jis tapo faktiniu diktatoriumi, nes prieš keturias savaites tapo kancleriu ir dabar turėjo daugumos kontrolę parlamente, nes visi Komunistų partijos nariai buvo suimti.
K.: Kas netrukus po to buvo patraukti atsakomybėn, kad būtų ištirta, kas tai suplanavo ar įvykdė?
Atsakymas: Netrukus po to, kai buvo ištirta, kas tai suplanavo ar įvykdė, teismui buvo perduoti trys vyrai - aukšto rango Bulgarijos Kominterno agentai. Vienas komunistas buvo pripažintas kaltu ir jam įvykdyta mirties bausmė, o kiti du buvo išteisinti ir grįžo į Sovietų Sąjungą.
Klausimas: Ar jau yra koks nors galutinis atsakymas, kas tai suplanavo ar įvykdė?
A: Ne, galutinio atsakymo dar nėra, nes istorikai vis dar nežino, kas tai suplanavo ar įvykdė, ir tai vis dar tebėra tyrimų tema.
