Įgaliojimų suteikimo aktas
1933 m. kovo 23 d. Vokietijos parlamentas (Reichstagas) priėmė Įgalinimo įstatymą (vok. Ermächtigungsgesetz). Tai buvo antrasis svarbus žingsnis po dekreto dėl Reichstago gaisro, kuriuo naciai įgijo diktatūrinius įgaliojimus naudodamiesi daugiausia teisinėmis priemonėmis. Įstatymas leido kancleriui Adolfui Hitleriui ir jo kabinetui priimti įstatymus nedalyvaujant Reichstagui.
Oficialus Įgalinimo įstatymo pavadinimas buvo Gesetz zur Behebung der Not von Volk und Reich ("Įstatymas dėl tautos ir imperijos nelaimių atitaisymo").
Įgaliojimų suteikimo akto priėmimas
Naciai parašė Įgaliojimų įstatymą, kad įgytų visišką politinę valdžią, nereikalaudami daugumos Reichstage ir nesiderėdami su koalicijos partneriais.
Propaganda
Per 24 valandas po to, kai 1933 m. sausio 30 d. Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, jo rezultatams įtaką sumaniai padarė propagandos ministras Josephas Goebbelsas, kuris rašė:
Dabar bus lengva tęsti kovą, nes galėsime pasitelkti visus valstybės išteklius. Radijas ir spauda yra mūsų dispozicijoje. Surengsime propagandos šedevrą.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų naciai organizavo gatvių smurtą, kad įbaugintų opoziciją ir sukeltų komunizmo baimę. Likus šešioms dienoms iki rinkimų, Reichstago sudeginimas tapo svarbiausiu kampanijos įvykiu.
Smurtas
Vėliau tą pačią dieną Reichstagas susirinko bauginančiomis aplinkybėmis, o salėje ir už jos ribų būriavosi SA kariai. Hitleris savo kalboje pabrėžė krikščionybės svarbą vokiečių kultūroje. Tuo ypač siekta nuraminti anksčiau sąjungininke buvusią katalikišką Centro partiją. Į ją iš dalies buvo įtrauktos partijos pirmininko Liudvigo Kaaso (Ludwig Kaas) prašytos garantijos.
Visos partijos, išskyrus SPD, balsavo už Įgaliojimų suteikimo aktą. Pašalinus komunistų delegatus ir suėmus arba pasislėpus 26 SPD deputatams, galutinė balsavimo išraiška buvo 441 balsas už Įgaliojimų aktą ir 94 (visi socialdemokratai) prieš.
Pasekmės
Komunistų partijos deputatai, taip pat keli socialdemokratų deputatai, jau buvo įkalinti, o vyriausybė netrukus po rinkimų paskelbė, kad komunistų mandatai neveikia. Likusius laisvus parlamento narius įbaugino parlamento salę apsupusi SA. Galiausiai prieš įstatymo projektą balsavo tik socialdemokratai.
Britų bulvarinis laikraštis "Daily Express" aprašė žydų reakciją į Vokietijos boikotą taip: "Judėja skelbia karą Vokietijai" (1933 m. kovo 25 d.).
Prezidentinės pasekmės
Prezidentas von Hindenburgas atrodė patenkintas tvirta Hitlerio ranka. Per vyriausybės pasitarimą dėl Įgaliojamojo akto von Hindenburgo atstovas pareiškė, kad senstelėjęs prezidentas pasitraukia iš kasdienių vyriausybės reikalų ir kad prezidento bendradarbiavimo dėl įstatymų, priimtų dėl Įgaliojamojo akto, nereikės.
Susiję puslapiai
- Įgaliojimų suteikimo aktas (bendrasis)
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vokiškai vadinosi Įgaliojimo aktas?
A: Įgalinimo aktas vokiečių kalba vadinosi Ermהchtigungsgesetz.
K: Kada Vokietijos parlamentas priėmė Įgaliojimų aktą?
A: Įgalinimo aktą Vokietijos parlamentas (Reichstagas) priėmė 1933 m. kovo 23 d.
K: Ką Įgaliojimų įstatymas leido daryti kancleriui Adolfui Hitleriui ir jo ministrų kabinetui?
A.: Įgaliojimo aktas leido kancleriui Adolfui Hitleriui ir jo kabinetui priimti įstatymus nedalyvaujant Reichstagui.
K: Kaip naciai įgijo diktatoriškus įgaliojimus naudodamiesi daugiausia teisinėmis priemonėmis?
A.: Diktatorinius įgaliojimus naciai įgijo naudodamiesi iš esmės teisėtomis priemonėmis dviem pagrindiniais etapais: pirma, dekretu dėl Reichstago gaisro ir, antra, priėmus Įgaliojimų aktą.
K: Kaip kitaip vadinasi Įgaliojimo aktas?
A: Kitas Įgalinimo akto pavadinimas yra Gesetz zur Behebung der Not von Volk und Reich ("Įstatymas dėl žmonių ir imperijos nelaimių atitaisymo").
Klausimas: Kas dėl šio įstatymo priėmimo priėmė įstatymus nedalyvaujant Reichstagui?
A: Dėl šio įstatymo priėmimo kancleris Adolfas Hitleris ir jo kabinetas galėjo priimti įstatymus nedalyvaujant Reichstagui.
