Schutzstaffel (SS) buvo Vokietijos nacių režimo saugumo ir karinė organizacija, kurią kontroliavo Vokietijos nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (nacių partija) Vokietijoje. SS susiformavo kaip mažesnė Hitlerio apsaugos vienetų grupė ir laikui bėgant išsiplėtė į didelę struktūrą, turėjusią įtakos vidaus saugumui, žvalgybai, okupuotų teritorijų valdymui ir kariniams veiksmams. SS vadovybę ilgą laiką kontroliavo Heinrichas Himmleris. SS emblema buvo žinoma kaip dvigubos runų raidės "SS" — kartais rašoma runų stiliumi, o šis simbolis buvo dedamas ant SS vėliavos ir skiriamųjų ženklų 
.
Struktūra ir funkcijos
SS nebuvo vienalytė organizacija — ji susidėjo iš kelių pagrindinių dalių, turėjusių skirtingas funkcijas:
- Allgemeine-SS — politinė ir administracinė SS dalis, atsakinga už nacių ideologijos sklaidą ir vidaus tvarką.
- Waffen-SS — karinė SS dalis, kovojusi šalia Wehrmacht ir dalyvavusi karo veiksmuose.
- SS-Totenkopfverbände (Mirties galvos daliniai) — administravo koncentracijos ir nacių koncentracijos bei mirties stovykloms, kuriose vykdyti masiniai žudynės ir priverstinis darbas.
- Sicherheitsdienst (SD) — SS žvalgybos tarnyba, kuri surinko informaciją apie politinius oponentus ir kontroliavo okupuotose teritorijose vykdytas represijas.
- Einsatzgruppen — mobilių žudymo grupių junginiai, vykdę masines žudynes ypač Rytų Europoje po invazijų.
SS uždavinių ratas apėmė vidaus saugumą, žvalgybą, koncentracijos stovyklų valdymą, etninių valymų organizavimą ir įgyvendinimą okupuotose teritorijose. Ideologiniu pagrindu SS vykdė rasinę politiką, kurios tikslas buvo persekiojimas, deportacijos ir išnaikinimas tų, kuriuos naciai laikė „nepageidaujamais“.
Vaidmuo Holokauste ir karo nusikaltimai
SS atliko pagrindinį vaidmenį vykdant Holokaustą ir kitus masinio smurto aktus. Be koncentracijos ir stovyklų administravimo, SS organizavo žydų, romų, politinių oponentų, homoseksualų, neįgaliųjų ir kitų grupių persekiojimą, masines deportacijas ir žudynes. Mobiliosios Einsatzgruppen grupuotės vykdė masines žudynes priekiuose rytų fronto teritorijose, o SS vadovavo ir logistinei stovyklų pramoninei žudymo infrastruktūrai. Dėl šių veiksmų SS buvo atsakinga už milijonus žmonių žūtis.
Po karo: teisinė atsakomybė ir paveldas
Po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo proceso metu Niurnbergo proceso teisėjai pripažino, kad SS buvo neteisėta nusikalstama organizacija, nes jos veikla apėmė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Daugelis aukštesnio rango SS pareigūnų buvo suimti ir nuteisti už dalyvavimą genocido, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų organizavime. Tačiau po karo daugelis SS narių ar tarnautojų taip pat pabėgo ar slėpė savo veiklą, todėl visų narių individuali atsakomybė ne visada buvo išaiškinta.
Istoriškai SS paliko gilų ir tragišką pėdsaką: tai buvo centrinė institucija, be kurios nacių režimo genocidinė politika nebūtų buvusi įgyvendinta tokio masto. Atminimas apie aukas, buvusios stovyklos vietos ir muziejai yra svarbūs priminimai apie žmogiškosios tragedijos mastą ir būtinybę kovoti su neapykanta bei totalitarizmu.
Papildoma informacija: SS narių skaičius karo metu gerokai išaugo — į organizaciją įstojo šimtai tūkstančių narių, įskaitant kovinius Waffen-SS dalinius. SS taip pat dalyvavo medicininiuose eksperimentuose koncentracijos stovyklose ir kitose nusikalstamose veiklose, kurios vėliau tapo tarptautinių teismo procesų objektais.
