Schutzstaffel (SS): nacių saugumo organizacija ir Holokaustas
Schutzstaffel (SS): nacių saugumo organizacijos istorija, SS vaidmuo Holokauste, nusikaltimai, koncentracijos stovyklos ir Niurnbergo teismo nuosprendis — išsamus aiškinimas.
Schutzstaffel (SS) buvo Vokietijos nacių režimo saugumo ir karinė organizacija, kurią kontroliavo Vokietijos nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (nacių partija) Vokietijoje. SS susiformavo kaip mažesnė Hitlerio apsaugos vienetų grupė ir laikui bėgant išsiplėtė į didelę struktūrą, turėjusią įtakos vidaus saugumui, žvalgybai, okupuotų teritorijų valdymui ir kariniams veiksmams. SS vadovybę ilgą laiką kontroliavo Heinrichas Himmleris. SS emblema buvo žinoma kaip dvigubos runų raidės "SS" — kartais rašoma runų stiliumi, o šis simbolis buvo dedamas ant SS vėliavos ir skiriamųjų ženklų 
.
Struktūra ir funkcijos
SS nebuvo vienalytė organizacija — ji susidėjo iš kelių pagrindinių dalių, turėjusių skirtingas funkcijas:
- Allgemeine-SS — politinė ir administracinė SS dalis, atsakinga už nacių ideologijos sklaidą ir vidaus tvarką.
- Waffen-SS — karinė SS dalis, kovojusi šalia Wehrmacht ir dalyvavusi karo veiksmuose.
- SS-Totenkopfverbände (Mirties galvos daliniai) — administravo koncentracijos ir nacių koncentracijos bei mirties stovykloms, kuriose vykdyti masiniai žudynės ir priverstinis darbas.
- Sicherheitsdienst (SD) — SS žvalgybos tarnyba, kuri surinko informaciją apie politinius oponentus ir kontroliavo okupuotose teritorijose vykdytas represijas.
- Einsatzgruppen — mobilių žudymo grupių junginiai, vykdę masines žudynes ypač Rytų Europoje po invazijų.
SS uždavinių ratas apėmė vidaus saugumą, žvalgybą, koncentracijos stovyklų valdymą, etninių valymų organizavimą ir įgyvendinimą okupuotose teritorijose. Ideologiniu pagrindu SS vykdė rasinę politiką, kurios tikslas buvo persekiojimas, deportacijos ir išnaikinimas tų, kuriuos naciai laikė „nepageidaujamais“.
Vaidmuo Holokauste ir karo nusikaltimai
SS atliko pagrindinį vaidmenį vykdant Holokaustą ir kitus masinio smurto aktus. Be koncentracijos ir stovyklų administravimo, SS organizavo žydų, romų, politinių oponentų, homoseksualų, neįgaliųjų ir kitų grupių persekiojimą, masines deportacijas ir žudynes. Mobiliosios Einsatzgruppen grupuotės vykdė masines žudynes priekiuose rytų fronto teritorijose, o SS vadovavo ir logistinei stovyklų pramoninei žudymo infrastruktūrai. Dėl šių veiksmų SS buvo atsakinga už milijonus žmonių žūtis.
Po karo: teisinė atsakomybė ir paveldas
Po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo proceso metu Niurnbergo proceso teisėjai pripažino, kad SS buvo neteisėta nusikalstama organizacija, nes jos veikla apėmė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Daugelis aukštesnio rango SS pareigūnų buvo suimti ir nuteisti už dalyvavimą genocido, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų organizavime. Tačiau po karo daugelis SS narių ar tarnautojų taip pat pabėgo ar slėpė savo veiklą, todėl visų narių individuali atsakomybė ne visada buvo išaiškinta.
Istoriškai SS paliko gilų ir tragišką pėdsaką: tai buvo centrinė institucija, be kurios nacių režimo genocidinė politika nebūtų buvusi įgyvendinta tokio masto. Atminimas apie aukas, buvusios stovyklos vietos ir muziejai yra svarbūs priminimai apie žmogiškosios tragedijos mastą ir būtinybę kovoti su neapykanta bei totalitarizmu.
Papildoma informacija: SS narių skaičius karo metu gerokai išaugo — į organizaciją įstojo šimtai tūkstančių narių, įskaitant kovinius Waffen-SS dalinius. SS taip pat dalyvavo medicininiuose eksperimentuose koncentracijos stovyklose ir kitose nusikalstamose veiklose, kurios vėliau tapo tarptautinių teismo procesų objektais.
Sukurtas SS
SS buvo sukurta 1925 m. nacių lyderiui Adolfui Hitleriui saugoti. (Schutzstaffel vokiškai reiškia "apsaugos būrys"). p. 26-29. Nuo 1929 iki 1945 m. SS vadovavo Heinrichas Himleris. Per tą laiką SS iš mažo sukarinto dalinio tapo viena didžiausių ir galingiausių nacistinės Vokietijos organizacijų. p.47
Naciai SS laikė specialiu daliniu, panašiu į pretorių gvardiją (kuri saugojo Romos imperatorius). Kad būtų atrinktas į SS, asmuo turėjo būti rasiškai "švarus". Tai reiškė, kad jis turėjo įrodyti, jog visi jo protėviai buvo "arijai". Jie taip pat turėjo būti visiškai lojalūs nacių partijai. Jie niekada negalėjo kelti klausimų ar nesutikti su SS veiksmais.
SS dalys
SS turėjo dvi skirtingas dalis. Allgemeine-SS ("General SS") buvo nacių policija. Waffen-SS ("ginkluotosios SS") buvo specialūs nacistinės Vokietijos kariuomenės kareivių daliniai. Waffen-SS išgarsėjo nuožmiomis kovomis ir žiaurumu prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius. Jos daliniai padėjo numalšinti Varšuvos geto sukilimą, kai Lenkijos žydai bandė pasipriešinti naciams. Waffen-SS daliniai taip pat nužudė daug amerikiečių karo belaisvių per 1944 m. mūšį prie Bulge.
SS buvo militaristinė, bet ne karinė organizacija. Ji turėjo savo rangų sistemą, skiriamuosius ženklus ir uniformas. Tuo SS skyrėsi nuo Vokietijos kariuomenės, nacių partijos ir Vokietijos vyriausybėje dirbusių žmonių.
SS įgauna galios
Kai nacių partija Vokietijoje įgijo vis didesnę valdžią, ji perdavė svarbesnių darbų (pvz., teisėsaugos) kontrolę SS. Daugelis SS organizacijų tapo tokios pat galingos kaip ir vyriausybės dalys. Nacių partija nusprendė, kad, norėdama padėti išlaikyti savo valdžią, turi suteikti SS du dar svarbesnius darbus. Vienas iš jų buvo sukurti ir valdyti Sicherheitsdienst (SD) - nacių saugumo ir žvalgybos tarnybą. Kitas - kontroliuoti Geheime Staatspolizei (Gestapo): SS slaptąją policiją. Kadangi buvo atsakinga už daugelį svarbių dalykų, SS galėjo daryti beveik viską, ką norėjo.
SS Einsatzgruppen nužudė daug civilių gyventojų, įskaitant šią moterį, kuri prieš pat sušaudymą bandė savo kūnu apsaugoti vaiką.
Vaidmuo Holokauste
Heinrichas Himleris, būdamas SS vadovas, pasitelkė SS, kad įgyvendintų Galutinį sprendimą. Antrojo pasaulinio karo metais nacistinės Vokietijos kontroliuojamose šalyse SS Einsatzgruppen nužudė daug civilių gyventojų, daugiausia žydų. SS buvo atsakinga už koncentracijos stovyklų ir mirties stovyklų (stovyklų, į kurias žmonės buvo siunčiami nužudyti) kūrimą ir valdymą. Šiose stovyklose milijonai kalinių mirė dėl daugelio priežasčių, įskaitant žmogžudystes, badą, ligas, sušalimą ir nacių gydytojų, tokių kaip Josefas Mengele, atliekamus eksperimentus.
Po karo
Po karo Niurnbergo proceso teisėjai nusprendė, kad SS buvo nusikalstama organizacija (grupė, sukurta tik nusikaltimams vykdyti). Jie nusprendė, kad SS įvykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Jie taip pat teigė, kad SS buvo organizacija, įvykdžiusi didžiąją dalį Holokausto.
Susiję puslapiai
- Holokaustas
- Nacistinė Vokietija
- Heinrichas Himleris
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Šaulių būrys (SS)?
A: Schutzstaffel (SS) buvo didelė saugumo ir karinė organizacija, kurią kontroliavo Vokietijos nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (nacių partija).
K: Kada ji buvo įkurta?
A: Ji buvo įkurta 1925 m. Veimaro Vokietijoje, dar vadinamoje Veimaro Respublika.
K: Kaip SS tapo galinga?
A: SS tapo galinga po to, kai per Ilgų peilių naktį buvo įvykdyta mirties bausmė Sturmabteilung (SA) vadovui Ernstui Rِhmui.
K: Kokį vaidmenį jie atliko Holokauste?
Atsakymas: Jie vadovavo nacių koncentracijos ir mirties stovykloms, kuriose buvo nužudyti milijonai žmonių.
K: Kaip jie buvo teisiami po Antrojo pasaulinio karo?
A: Po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo proceso teisėjai nusprendė, kad SS buvo neteisėta nusikalstama organizacija, ir teigė, kad ji įvykdė didžiąją dalį Holokausto.
K: Koks simbolis simbolizavo "SS"?
A: "SS" kartais buvo rašoma runų kalba kaip , ir šis simbolis buvo dedamas ant jos vėliavos ir skiriamųjų ženklų.
Ieškoti