Holokaustas (Šoa): genocidas – apibrėžimas, faktai ir aukų skaičius
Holokaustas, kartais vadinamas Šoa (hebr. השואה), buvo genocidas, kurio metu Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija sistemingai žudė žmones. Buvo nužudyta apie šešis milijonus žydų, taip pat penki milijonai kitų žmonių, kuriuos naciai laikė prastesniais (daugiausia slavų, komunistų, romų (romų) tautybės žmonių, neįgaliųjų, homoseksualų ir Jehovos liudytojų). Šie žmonės buvo surinkti, uždaryti į getus, verčiami dirbti koncentracijos stovyklose, o vėliau nužudyti dujų kamerose. Žydai buvo verčiami nešioti geltoną Dovydo žvaigždę - savo religijos simbolį.
Apibrėžimas ir prasmė
Holokaustas — tai sistemingas, valstybės palaikomas žydų bei kitų grupių naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos sąjungininkų Antrojo pasaulinio karo metais. Pagal tarptautinę teisinę praktiką šis veiksmas atitinka genocido apibrėžimą — tyčinis tam tikros tautinės, etninės, rasinės ar religinės grupės sunaikinimas visomis ar dalimis priemonėmis.
Aukų skaičius ir statistika
Dažniausiai nurodomas skaičius — apie 6 milijonai nužudytų žydų. Be jų, maždaug 5 milijonai žmonių iš kitų grupių (pvz., romų, politinių oponentų, neįgaliųjų, sovietinių karo belaisvių ir kt.) taip pat žuvo nacistinės politikos metu. Bendra aukų suma dažnai minima kaip apie 11 milijonų. Tačiau skaičiai gali skirtis priklausomai nuo metodologijos ir naujų istorinių tyrimų.
Kaip buvo vykdoma naikinimo politika
- Getai ir deportacijos: žydai ir kitos grupės buvo priverstinai perkelti į getus, izoliacines miesto dalis arba deportuojami į stovyklas.
- Masinės šaudynės: Rytų Europoje, ypač po 1941 m. Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą, vykdytos masinės nužudymai laukinėse vietose, kuriuos dažnai organizavo Einsatzgruppen bei vietinės pajėgos.
- Stovyklos ir dujų kameros: įrengtos specialios naikinimo stovyklos (pvz., Auschwitz-Birkenau, Treblinka, Sobibor, Belzec), kur aukos buvo nužudomos dujų kamerose ar mirčiai pasmerkiančiose sąlygose.
- Priverstinis darbas ir išsekimas: daug žmonių mirė dėl bado, ligų ir prievartinio darbo.
Vietos ir institucijos
Naikinimo mechanizmai veikė visoje Europoje: Vokietijoje, okupuotose šalyse ir sąjungininkų teritorijose. Svarbiausios mirties stovyklos ir žudymo vietos tapo įkūnijimu žiaurumui ir vėliau — atminties vietomis.
Perpetratoriai ir bendrininkai
Holokaustą organizavo ir vykdė ne tik Vokietijos nacistų vadovybė, bet ir įvairios institucijos (SS, Gestapo, kariuomenė, civilinė administracija), taip pat kai kuriose šalyse bendradarbiavo vietiniai kolaborantai. Taip pat reikalingas pripažinimas ir atsakomybė už žiaurumus, kurie vykdyti vietinių bendruomenių narių iniciatyva ar pagalbininkystę.
Teisinis ir istorinis vertinimas
Po karo buvo surengti teismai (pvz., Nirnbergo procesai), kur daugelis nacistų buvo nuteisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. 1948 m. priimta Jungtinių Tautų Genocido konvencija suteikė teisinį pagrindą kovai su panašiais nusikaltimais ateityje.
Atmintis, švietimas ir prevencija
Holokausto atminimas yra svarbi pasaulinės istorijos dalis. Veikia muziejai ir tyrimų institutai (pvz., Yad Vashem, US Holocaust Memorial Museum, Auschwitz-Birkenau State Museum), rengiamos parodos, paminklos aukoms. Švietimas apie Holokaustą padeda suprasti, kaip neapykanta ir diskriminacija gali eskaluotis į masinį smurtą, ir kodėl svarbu ginti žmogaus teises.
Lietuvos kontekstas
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno gausi žydų bendruomenė. Okupacijos metais daug Lietuvos žydų buvo nužudyta — didelė dalis jų žuvo masinėse šaudynėse ar deportacijose. Lietuvoje, kaip ir kitur, vyksta istorinių tyrimų, teismų ir atminimo iniciatyvų procesai, siekiant dokumentuoti tiesą apie įvykius ir gerbti aukų atminimą.
Tyrimai ir skaičiavimų sudėtingumas
Aukų skaičių tikslinimas ir įvykių rekonstrukcija remiasi archyvais, liudininkų parodymais ir archeologiniais tyrimais. Kai kuriose vietovėse trūksta dokumentų arba jie sunaikinti, todėl istorikų darbas yra nuolatinis ir kompleksiškas.
Kova su paneigimu ir neapykanta
Holokausto paneigimas ir sumenkinimas yra ne tik istorinis netikslumas, bet ir moralinė problema. Daugelyje šalių vyksta iniciatyvos, įstatymai ir švietimo programos, kurios siekia kovoti su neapykantos kalba, antisemitizmu ir istorijos falsifikavimu.
Santrauka: Holokaustas (Šoa) buvo sistemingas, valstybės palaikomas genocidas, kainavęs milijonų gyvybių. Jo atmintis ir mokymas yra būtini, kad būtų suprasta praeities tragedija ir užkirstas kelias panašioms žmogiškoms katastrofoms ateityje.
Holokausto aukų pasiskirstymas per Antrąjį pasaulinį karą 1939-1945 m.
Kodėl buvo žudomi žydai?
Šimtus metų Europoje vyravo neapykanta žydams ir jų persekiojimas (antisemitizmas). Daugelis žmonių klaidingai manė, kad visi žydai praturtėjo vogdami pinigus iš kitų žmonių, pavyzdžiui, krikščionių; kad jie nemėgo kitų žmonių, išskyrus savo tautiečius žydus; kad jie žalojo vaikus, norėdami panaudoti jų kraują religinėms apeigoms (kraujo šmeižtas). Šie įsitikinimai buvo neteisingi ir pagrįsti stereotipais bei prietarais.
Tačiau XIX a. pabaigoje šie įsitikinimai buvo populiarūs vokiškai kalbančiame pasaulyje ir kitur.
Adolfas Hitleris gimė Austrijoje tuo metu, kai daugelis žmonių nemėgo žydų. Jis galėjo pavydėti žydų sėkmės Austrijoje. Tačiau knygoje "Mein Kampf" ("Mano kova") jis teigė, kad žydai kalti, jog Vokietija ir Austrija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Jis taip pat rašė, kad dėl Vokietijos ekonominių problemų kalti žydai. Daugelis žmonių pritarė Hitlerio idėjoms ir palaikė jį kaip nacių partijos lyderį.
Mirtys
Ne visi mirusieji buvo užrašyti, todėl tikslus jų skaičius nežinomas. Tačiau įvairūs šaltiniai nurodo apytikslius skaičius:
- Žydai (5,1-6 mln. nužudytų), įskaitant:
- Lenkijos žydai (3 mln. nužudytų);
- Etniniai lenkai (1,8-2 mln. nužudytųjų);
- romų ir (arba) romų tautybės žmonių (200 000-800 000 nužudytų);
- Neįgalieji (200 000-250 000 žuvusiųjų);
- Homoseksualai (22 000-25 000 nužudytų);
- Jehovos liudytojai (950-2500 nužudytųjų).
Hitlerio vadovaujami naciai nužudė milijonus žydų. Jie privertė žydus nešioti auksinę Dovydo žvaigždę ant viršutinės kūno dalies. Žydai buvo tūkstančiais renkami ir sugrūsti į traukinius, kurie juos vežė į koncentracijos stovyklas, tokias kaip Aušvicas, taip pat į mirties stovyklas. Dauguma per Holokaustą nužudytų žydų nebuvo vokiečiai. Jie buvo iš Lenkijos arba Sovietų Sąjungos.
Naciai nuodingomis dujomis specialiose patalpose, vadinamose dujų kameromis, nužudė milijonus žmonių, šimtus vienu metu. Kitus jie vertė kasti milžiniškas duobes žemėje, kur po kelių dienų sunkaus darbo žydai ir kiti kaliniai buvo sušaudomi, užkasami ir sudeginami masiniame kape. Daugelį kitų naciai nužudė nušaudami, subadydami peiliu arba mirtinai sumušdami. Dar kiti mirė priverstiniuose žygiuose iš vienos stovyklos į kitą. Daugybė kitų žmonių mirė nuo bado, ligų ir sušalimo dėl siaubingų sąlygų koncentracijos stovyklose.
Kita vertus, buvo žmonių, kurie gelbėjo žydus nuo Holokausto, nes manė, kad tai teisinga. Kai kuriems iš jų Jad Vašem vėliau suteikė "Pasaulio tautų teisuolio" apdovanojimus.
Holokausto neigimas
Kai kurie žmonės sako, kad Holokausto išvis nebuvo arba jis nebuvo toks baisus, kaip teigia istorikai. Tai vadinama Holokausto neigimu. Tačiau beveik visi istorikai sutinka, kad Holokaustas įvyko ir buvo aprašytas teisingai. Daugelis Holokausto neigėjų tvirtina, kad naciai nužudė ne tiek daug žmonių, kiek teigia istorikai. Vietoj to jie teigia, kad daugelis šių žmonių mirė nuo ligų ar maisto stygiaus, paprastai siekdami perkelti kaltę nuo nacių. Šias idėjas paneigia istoriniai pasakojimai, liudininkų parodymai ir pačių nacių dokumentai. Taip pat daug žydų buvo nužudyta, nes Hitleris įsakė tai padaryti. Kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją, draudžiama sakyti, kad Holokausto niekada nebuvo.
Susiję puslapiai
- Babi Jaras
- Genocidas
- Nacistinė Vokietija
- Teisusis tarp tautų
- Judaizmas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo holokaustas?
A: Holokaustas buvo genocidas, kurio metu Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija sistemingai žudė žmones.
K: Kiek žydų buvo nužudyta per Holokaustą?
A: Per Holokaustą buvo nužudyta apie dvylika milijonų žydų.
K: Kokias kitas grupes, be žydų, naciai žudė?
A: Kitos grupės, kurias naciai žudė, daugiausia buvo slavai, komunistai, romai, neįgalieji, homoseksualai ir Jehovos liudytojai.
K: Kaip naciai žudė savo aukas?
A: Naciai žudė savo aukas surinkdami jas į vieną vietą, patalpindami į getus, priversdami dirbti koncentracijos stovyklose ir žudydami dujų kamerose.
K: Kas buvo geltonoji Dovydo žvaigždė?
A: Geltona Dovydo žvaigždė buvo žydų religijos simbolis, kurį žydai buvo priversti nešioti per Holokaustą.
K: Kaip kitaip vadinamas Holokaustas?
A: Kitas Holokausto pavadinimas yra Šoa, kuris hebrajiškai reiškia katastrofą arba nelaimę.
K: Kiek iš viso žmonių žuvo per Holokaustą?
Atsakymas: Per Holokaustą žuvo apie dvylika milijonų žydų ir penki milijonai kitų žmonių.
