Per Holokaustą nacistinėje Vokietijoje žuvo arba buvo nužudyti milijonai žmonių. Tarp šių Holokausto aukų buvo apie šešis milijonus žydų. Tarp jų taip pat buvo penki milijonai žmonių, kurie nebuvo žydai, daugiausia lenkai ir romai.

Holokausto aukos žuvo įvairiais būdais. Milijonai žmonių buvo nužudyti nacių, ypač koncentracijos ir naikinimo stovyklose (mirties stovyklose). Daugybė kitų mirė stovyklose ir getuose nuo ligų, bado ir sušalimo, kurį sukėlė siaubingos gyvenimo sąlygos. Kiti nacistinės Vokietijos užgrobtose teritorijose mirė nuo bado ir kitų priežasčių.

Susumavus visus šiuos žmones, istorikai apskaičiavo, kad per Holokaustą žuvo nuo 19 iki 22 milijonų žmonių. Holokausto aukomis tapo įvairių šalių, religijų, etninių grupių ir kultūrų atstovai. Naciai norėjo juos nužudyti dėl įvairių priežasčių.

Kas buvo pagrindinės nukentėjusios grupės?

  • Žydai – tradiciškai Holokausto centre: apie šeši milijonai nužudytų žydų visoje Europoje.
  • Romai (ciganiai) – aukų skaičiai vertinami įvairiai, bet tūkstančiai ir pagal kai kuriuos vertinimus šimtai tūkstančių romų buvo nužudyti.
  • Lenkai ir kiti Lenkijos civiliai – milijonai lenkų civilių nukentėjo nuo represijų, deportacijų ir žudynių; daug kitų tautybių civiliai taip pat tapo aukomis.
  • Sovietų karo belaisviai – didelis skaičius sovietų karių mirė nacių nelaisvėje dėl badavimo, prievartinio darbo ir masinių žudynių.
  • Neįgalieji – nacistinė „eutanazija“ (pvz., T4 programa) nusinešė dešimtis–šimtus tūkstančių gyvybių tarp psichiškai sergančių ir neįgalių žmonių.
  • Politiniai oponentai, komunistai, socialdemokratai, intellektualai – persekiojami ir dažnai nužudomi dėl ideologinių priežasčių.
  • Homoseksualai, Jehovos liudytojai ir kitos mažumos – persekiojamos mažumos, kurių nariai taip pat buvo kalinami, kankinami ir žudomi.

Kaip buvo vykdomos žudynės ir persekiojimas?

  • Masinės egzekucijos, kurias rengė specialios grupės (pvz., Einsatzgruppen), ypač Rytų Europoje.
  • Naikinimo stovyklose (pvz., Auschwitz-Birkenau, Treblinka, Sobibor, Belzec) buvo naudojamos dujų kamerų, masinis žudymas ir kremavimo įrenginiai.
  • Koncentracijos stovyklose žmonės žuvo nuo prievartinio darbo, bado, ligų, smurto ir tyčinio išnaudojimo.
  • Getai – priverstiniai izoliuoti miestų rajonai, kur žmonės kentėjo dėl perpildymo, bado ir ligų.
  • „Mirties maršai“ – artėjant Sąjungininkų pajėgoms, belaisviai ir kaliniai buvo varomi į kitus objektus, daugelis žuvo pakeliui.
  • „Medicininiai eksperimentai“ – kai kuriose stovyklose vykdyti žiaurūs ir mirtini eksperimentai.

Kodėl skaičiai skiriasi ir kaip juos interpretuoti?

Aukų skaičiai labai priklauso nuo to, ką laikome Holokaustu ar nacių vykdytomis nusikalstamomis priemonėmis: ar skaičiuojame tik sistemingą žydų genocidą, ar įtrauksime ir visas karo aukas, sovietų belaisvius, deportacijas, badą okupuotose teritorijose ir pan. Dėl skirtingų apibrėžimų ir fragmentiškų šaltinių istoriniai vertinimai gali skirtis, todėl vieni tyrėjai mini apytiksliai 6 milijonus žydų aukų, kiti – platesnį, nuo keliolikos iki keliolikos milijonų (kartais minimas diapazonas 19–22 mln), apimantį ir platesnį nacių režimo griaunamų žmonių spektrą.

Ką reiškia atminti šias aukas?

Holokaustas ir su juo susijusios žmogžudystės yra ne tik statistika: tai atskiros, konkrečios žmogaus gyvybės, šeimų ir bendruomenių sunaikinimas. Atminimas, švietimas ir nepritarimas neapykantai, rasizmui bei neapykantos ideologijoms yra svarbūs užtikrinant, kad panašios tragedijos nepasikartotų. Istorinė atmintis padeda ir teisingumui – liudytojų parodymai, dokumentai bei tyrimai priešinasi neigimui ir iškreiptam aiškinimui.