Leningrado apgultis (blokada, 1941–1944) – 872 dienos bado ir aukos

Leningrado apgultis (blokada) — 872 dienos bado, kančių ir per 1 mln aukų: istorinis pasakojimas apie išlikimą, siaubą ir karo tragediją.

Leningrado apgultis, dar vadinama Leningrado blokada, buvo Leningrado apgultis Antrojo pasaulinio karo metais. Apgula prasidėjo 1941 m. rugsėjo 8 d., kai buvo atkirstas paskutinis kelias į miestą. Nors 1943 m. sausio 18 d. sovietams pavyko atverti siaurą kelią į miestą, apgultis buvo sustabdyta tik 1944 m. sausio 27 d., praėjus 872 dienoms nuo jos pradžios. Manoma, kad tai buvo viena iš destruktyviausių kada nors vykusių apgulčių. Ji buvo bene sunkiausia pagal aukų skaičių - žuvo daugiau kaip 1 mln. nekaltų žmonių. Be to, dėl apgulties į Leningradą nebuvo leidžiama įvežti maisto, todėl gyventojai turėjo valgyti, pvz.:

• Katės
• Pjuvenos
• Arkliai
• Tapetų klijai
• Žmogaus mėsa (pvz., kūdikių)
• Viskas, ką buvo galima išgelbėti ir kas buvo valgoma.

Dėl vokiečių operacijų į miestą nebuvo leidžiama įvažiuoti ar išvažiuoti nei žmonėms, nei aprūpinimo sunkvežimiams, todėl gyventojai ištisas savaites ar mėnesius likdavo be maisto.

Prasidėjimas ir apgulimo eiga

1941 m. vasarą Vokietijos kariuomenė (Heer) ir jos sąjungininkai greitai veržėsi į rytus. Leningradas (dabartinis Sankt Peterburgas) buvo apsuptas iš vakarų, pietų ir šiaurės; finų pajėgos laikė miestą iš šiaurės. 1941 m. rugsėjo 8 d. miestą visiškai apsupo – nutrūko geležinkelio, kelių ir daugumos tiekimo linijų ryšys su kitu šalies teritorija. Nuo to momento prasidėjo ilga, žiauri blokada, kai miestas sistemingai buvo badinamas ir smarkiai apšaudomas.

Gyvenimo sąlygos ir maisto stygius

Per pirmuosius mėnesius ir ypač žiemos laikotarpiu parūkojo ne tik granatos ir bombos, bet ir badas bei šalčiai. Racija buvo griežtai reglamentuojama: sovietų valdžia iš pradžių nustatė tam tikrus duonos ir kitų produktų normatyvus, kurie vėliau dar labiau sumažėjo. Pavyzdžiui, 1941–1942 m. žiemos metu vargingiausiems gyventojams riba sumažėjo iki kelių šimtų kalorijų per dieną — nepakankamai net baziniam išlikimui. Dėl miltų trūkumo į duoną buvo maišoma durpių ar medienos pjuvenų, žievės, įvairių pluoštų, kad tik prailgintų maisto atsargas.

Taip pat buvo dokumentuotų atvejų, kai gyventojai valgė augalų šaknis, naminius gyvulius (pvz., arklius), naminių gyvūnų – kačių ir šunų – mėsą, o ypač ekstremaliais atvejais pasitaikė ir kanibalizmo atvejų. Reikia pabrėžti, kad kanibalizmo atvejai buvo reti, tačiau jie įvyko dėl absoliutaus bado, psichologinio šoko ir sutrikusios civilinės tvarkos; istoriniai liudijimai ir teisiniai tyrimai tai patvirtina, tačiau apie šią temą visuomet rašoma atsargiai dėl jos jautrumo.

„Gyvybės kelias“ ir evakuacija

Per pirmąją blokados žiemą vienintelis tiekimo ir evakuacijos kelias buvo per Ladogos ežerą. 1941–1942 m. sandūroje, kai ežeras užšalo, uždengto ledo keliu buvo organizuojamas tiekimas automobilių, vėliau – slėpiningasis „Gyvybės kelias“ (rus. Дорога жизни). Per šį kelią į miestą atgabenta dalis maisto ir kitų išgyvenimui reikalingų priemonių, taip pat evakuota daug civilių, ypač vaikų. 1943 m. sausio 18 d. per atkirstą ruožą pavyko nuolat atkurti siaurą tiekimo kelią, tačiau visiškas apgulties panaikinimas įvyko tik 1944 m. sausio 27 d.

Epidemijos, mirtelės ir statistika

Be bado ir nuolatinio apšaudymo, mieste siautė ligos: šaltis silpnino gyventojus, trūko gydymo priemonių, kilo epidemijos. Skaičiuojama, kad per apgultį Leningrado ir jo apylinkių gyventojų žuvusiųjų skaičius yra prieštaringas ir skirtinguose šaltiniuose skiriasi – pateikiami skaičiai nuo kelių šimtų tūkstančių iki daugiau nei milijono. Dalis skirtumų kyla dėl to, kad į vertinimus įtraukiami įvairūs regionai, kariškiai ir civiliai, taip pat skiriasi duomenų rinkimo metodai bei dokumentų praradimas karo metu. Daugelis modernių istorikų sutinka, kad žuvusių civilių skaičius siekia šimtus tūkstančių (dažnai minimas skaičius apie 600–700 tūkst.), o bendras žuvusių per blokadą skaičius (įskaitant karius ir evakuotus regionus) gali būti didesnis.

Gynyba, pramonė ir miesto tvarumas

Per visą blokados laikotarpį Leningrado komendantūra ir sovietų kariuomenė organizavo miesto gynybą: veikusios įmonės ir gamyklos buvo perrikiuotos gaminti karo reikmenis, o kai kurios gamybos vietos veikė net po daugybės apšaudymų. Nors sąlygos buvo žiaurios, miesto gyventojai organizavo slaugos punktus, ligonines ir – kiek pajėgė – kultūrinę veiklą: teatrų, koncertų ir kitų renginių, kurie padėjo žmonėms išlaikyti morale. Garsios liudytojų istorijos mini, kad net ir baisios bado ir nuolatinio pavojaus sąlygomis scenoje pasirodė filharmonijos orkestrai ar teatrai.

Kultūrinė atmintis ir memorialai

Po karo Leningradui (vėliau Sankt Peterburgui) buvo suteiktas garbingas pavadinimas „Miesto-herojus“ už pasipriešinimą ir aukas. Mieste įrengta daug memorialų ir muziejų, prisimenančių blokadą bei nukentėjusius: žinomas Piskarevskoye kapines (Piskarevskij memorialas), Blokados muziejus ir memorialiniai ansambliai, kuriuose saugomos relikvijos, dokumentai ir liudijimai apie tuos įvykius.

Istorinė reikšmė ir pamokos

Leningrado apgultis – tai liūdnas pavyzdys, kiek žalos gali padaryti karinė strategija, nukreipta į civilinę infrastruktūrą ir gyventojus. Ji parodo ir žmonijos gebėjimą išlikti neįsivaizduojamai sunkiose sąlygose, o taip pat primena apie humanitarinių teisių svarbą karo metu. Istorikai, vietos gyventojų liudijimai, dokumentai ir muziejai toliau fiksuoja faktus, aiškina priežastis ir pasekmes bei saugo atminimą ateities kartoms.

Kontroversijos ir jautrūs aspektai

Tema apie kanibalizmą ir kitas siaubingas išgyvenimo formas yra viena jautriausių blokados studijose. Nors dokumentai ir teisiniai tyrimai patvirtina tam tikrus atvejus, tokios praktikos buvo ekstremaliai reti ir visuomet siejami su kraštutinėmis išgyvenimo sąlygomis. Rašant apie šias temas svarbu vengti sensacingumo ir gerbti aukų atminimą.

Apibendrinant: Leningrado apgultis truko 872 dienas, paliko gilų pėdsaką miesto ir pasaulio atminyje – tai istorija apie kančią, atsparumą ir sudėtingas karo pasekmes civiliams gyventojams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Leningrado apgultis?

K: Kada prasidėjo Leningrado apgultis?

K: Kada buvo atkirstas paskutinis miesto kelias?

K: Kada Sovietų Sąjungos pajėgoms pavyko atverti siaurą kelią į miestą?

K: Kada buvo nutraukta Leningrado apgultis?

K: Kuo žinoma Leningrado apgultis?

K: Ką apgulties metu turėjo valgyti Leningrado gyventojai?

Paieška pagal raidę