Bosniai (Bošnjaci/Бошњаци, moteriškosios giminės: Bošnjakinja/Бошњакиња) – pietų slavų tauta ir etninė grupė, daugiausia susijusi su Bosnija (dabar – Bosnija ir Hercegovina). Istoriškai bosniai kilę iš viduramžių bosnių arba bošnjanų, kalbėjusių vietiniais slavų dialektais. Nors didžioji dalis bosnių gyvena Bosnijoje ir Hercegovinoje, reikšmingas jų skaičius kilęs ir iš kitų Balkanų šalių, ypač Serbijos, Juodkalnijos ir Kroatijos gyventojų kilmės. Viduramžių bosniai (kartais vadinti Dobri bošnjani = „gerieji bosniai“) išpažino įvairias religijas, tačiau visiems būdinga bendroji kalbinė ir kultūrinė kilmė. Šiandien dauguma bosnių kalba bosnių kalba ir rašo tiek lotyniškuoju alfabetu, tiek (rečiau) kirilica. Dauguma šiuolaikinių bosnių yra musulmonai, tačiau tarp jų yra ir agnostikų, ateistų bei įvairių religinių mažumų. Bosnių tapatybę formavo tiek europietiškas, tiek islamiškas paveldas; per istoriją įtaką darė ir Rytų, ir Vakarų civilizacijos.

"Bosnijos gyventojai yra bosniai - sklavoniečių kilmės rasė".

Istorija

Viduramžių Bosnija turėjo savitą politinę ir kultūrinę raidą: formavosi Banatas, vėliau – Bosnijos karalystė. XIII–XV a. regione vyravo įvairūs religijos ir politiniai srautai, o po Osmanų imperijos užkariavimo Bosnija ilgam pateko į islamo kultūrinį įtakos lauką. Osmanų laikotarpiu daugelis gyventojų priėmė islamą, bet išsaugojo vietines tradicijas, kalbą ir socialinius ryšius. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Bosnijoje stiprėjo tautinės sąmonės procesai; po Pirmojo pasaulinio karo Bosnija tapo Jugoslavijos dalimi. XX a. pabaigoje Jugoslavijos žlugimas ir 1992–1995 m. vykęs Bosnijos karas smarkiai paveikė bosnių bendruomenę: vyko etninio valymo veiksmai ir genocido veiksmai (1995 m. Srebrenicos tragedija), dėl kurių daug bosnių žuvo arba buvo priversti palikti tėvynę.

Kalba ir raštas

Bosniai iš esmės šneka bosnių kalba, kuri yra vienas iš pietų slavų kalbų grupės variantų ir labai artima kroatų ir serbų kalboms. Standartinė bosnių kalba remiasi ijekavine štokavų tarme, turi savo leksiką, terminus ir rašybą. Istoriškai raštija buvo tiek lotyniška, tiek kiriliniška; šiandien vyraujantis raštas – lotyniškasis, nors kirilica taip pat vartota tam tikrose srityse.

Religija ir tapatybė

Dauguma bosnių deklaruoja islamą (dažniausiai sunni islame, Hanafi mokykloje), tačiau religijos praktikos spektras yra platus: nuo tradicinių religinių praktikų iki sekuliarizmo, agnosticizmo ir ateizmo. Istoriškai bosnių tapatybė dažnai apjungė tiek religinius, tiek kalbinius, tiek kultūrinius elementus; XX–XXI a. politiniai konfliktai kartais palietė ir etninę tapatybę, todėl terminas „bosniakas“ tapo svarbiu etninės savimonės ženklo atskleidimu.

Kultūra

Bosnių kultūra yra sintezė įvairių įtakų: Osmanų, austro-vengrų, slavų ir vietinių Balkanų tradicijų. Tai matyti architektūroje (senojo miesto mečetės, hamamai, austro-vengrų laikotarpio pastatai), muzikoje (sevdalinka – melancholiška tradicinė daina), literatūroje, virtuvėje (pvz., ćevapi, pita, tarhana, turkiški desertai) ir kasdienėje etiketėje. Šeima ir bendruomenės ryšiai dažnai išlieka svarbūs socialinio gyvenimo elementai. Bosnių liaudies menas, amatai ir tradicinės šventės išlaiko savo reikšmę, o diasporoje išlikusios bendruomenės aktyviai saugo kalbą ir papročius.

Terminija: „bosniakas“ vs „bosnis“

Terminas „bosniakas“ (Bošnjak) paprastai vartojamas kaip etninis pavadinimas, reiškiantis bosnių tautybės asmenį, o „bosnis“ (Bosnian) – platesnis terminas, kartais reiškiantis bet kurį žmogų iš Bosnijos ir Hercegovinos, nepriklausomai nuo tautybės. Oksfordo anglų kalbos žodyne pažymima istorija, kada anglų kalboje pradėtas vartoti etnonimas „bosniakas“ (angl. Bosniak/Bosnack) — apie tai rašė ir britų diplomatas bei istorikas Paulas Rycautas. Po Jugoslavijos žlugimo dažnai siekta tiksliau atskirti etninę kategoriją (bosniakas) nuo pilietybės ar geografinio termino (bosnietis/bosnis).

Demografija ir diaspora

Keli milijonai bosnių gyvena Balkanuose, daugiausia Bosnijoje ir Hercegovinoje, o dar apie milijonas ir daugiau bosnių gyvena kitose pasaulio dalyse. Per Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945 m.) ir per Bosnijos karą (1992–1995 m.) dėl etninio valymo ir genocido žuvo daug bosnių, o daugelis buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas. Dėl šių priežasčių susiformavo plačios bosnių diasporos bendruomenės, ypač Austrijoje, Vokietijoje, Australijoje, Švedijoje, Turkijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Diaspora išlaiko kultūrinius ryšius su gimtąja šalimi ir vaidina svarbų vaidmenį remiant pabėgėlius bei palaikant politinį ir ekonominį ryšį su Bosnija ir Hercegovina.

Šiuolaikinė būklė

Šiandien bosniai siekia išlaikyti savo kalbinį ir kultūrinį paveldą, prisitaikydami prie globalių ir regioninių pokyčių. Politiniai iššūkiai Bosnijoje ir Hercegovinoje, ekonominės problemos bei migracija lemia sudėtingą socialinę situaciją, tačiau kultūrinė įvairovė ir aktyvios bendruomenės padeda išsaugoti bosnių tapatybę tiek regione, tiek diaspora.

Pastaba: terminai ir istorijos aprašymai gali skirtis priklausomai nuo vartojimo konteksto — akademinio, politinio ar kasdienio. Svarbu atskirti etninį, pilietybės ir kalbinį požiūrius, kai kalbama apie bosnius ir Bosniją bei Hercegoviną.