1939 m. Lenkijos invazija: Vokietijos ir SSRS puolimas
1939 m. invazija į Lenkiją buvo karinis puolimas, kurio metu nacistinė Vokietija 1939 m. rugsėjo 1 d. įsiveržė į Lenkiją, o po keliolikos dienų — 1939 m. rugsėjo 17 d. — į rytines Lenkijos sritis įžengė Sovietų Sąjunga. Tai žymima kaip Antrojo pasaulinio karo Europoje pradžia. Invazija vyko nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki spalio pradžios, kai paskutinės organizuotos Lenkijos pajėgos buvo priverstos pasiduoti arba išeiti į prieglobsčio šalis; karo eiga ir administracinis padalijimas tęsėsi toliau.
Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lenkiją pasidalijo remiantis slaptu 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytu Susitarimu tarp Tarybų Sąjungos ir Vokietijos (Molotovo–Ribentropo paktu) ir jo priedais, kurie numatė įtakos sferas Rytų Europoje. Tai tapo pagrindu okupacijai ir administraciniam šalies padalinimui tarp abiejų totalitarinių režimų.
Taktika, jėgos ir invazijos eiga
Dažnai vokiečių puolimas vadinamas pirmuoju masiškai blitzkriegu praktiniu pritaikymu — tai reiškia greitą, koordinuotą oro pajėgų, tankų ir pėstininkų smūgį, skirtą sutrikdyti priešo gynybą ir mobiliuosius ryšius. Tokie metodai buvo panaudoti ir anksčiau, bet 1939 m. jie įgavo naują mastą. Vokiečių netikėta ataka ir mobilizacijos pranašumas pasirodė lemiami: didžiulė technikos ir lėktuvų persvara ir geresnė taktinė koordinacija leido greitai skverbtis giliau į Lenkijos gilumą.
Lenkijos kariuomenė pasirodė drąsi ir kartais efektyvi. Tarp ankstyvų sėkmingų pasipriešinimų buvo Mokros mūšis (rugsėjo 1 d.), kuriame lenkų daliniai, tarp jų 21-oji Vyslos kavalerijos brigada, privertė atsitraukti vienas Vokietijos tankų dalinys. Tačiau bendrai Lenkija negalėjo atlaikyti vokiečių skaičiaus ir technikos pranašumo: Luftwaffe greitai įgijo viršenybę ore, o greitas tankų smūgis suskaldė gynybines linijas.
Lenkija sugebėjo mobilizuoti dideles pajėgas — apie milijoną vyrų — tačiau mobilizacija buvo trukdoma ir fragmentuota dėl staigaus puolimo ir logistikos trūkumų. Lenkijos kariuomenė turėjo palyginti nedaug šiuolaikinių tankų ir naikintuvų, o dalis įrangos buvo pasenusi. Nepaisant to, lenkų pėstininkai ir artilerija daugelyje ruožų kovojo atkakliai.
Didžiosios kovos ir svarbūs epizodai
- Rugsėjo pradžioje Vokietijos armija greitai veržėsi iš vakarų, šiaurės ir pietų, spaudžiant Lenkijos gynybą.
- Rugsėjo 8–28 d. vyko Varšuvos apgulas: miestas kentėjo nuo intensyvių bombardavimų ir užpuolimų, kol Rugsėjo 28 d. sostinė kapituliavo.
- Rugsėjo 9–19 d. vykęs Bzūros mūšis buvo didžiausias lenkų priešpuolis — lenkams pradiniame etape pavyko sunaikinti dalį vokiečių dalinių ir paimti tūkstančius belaisvių, bet stiprūs vokiški pastiprinimai ir oro pranašumas galų gale lėmė lenkų atitraukimą ir pralaimėjimą.
- Rugsėjo 17 d., kai paaiškėjo, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiims įspūdingo operacinio pagalbos masto (po jų rugsėjo 3 d. paskelbto karo Vokietijai prasidėjo vadinamasis „faux war“ arba „tariamas karas“), į rytines Lenkijos sritis įžengė Raudonoji armija. Tai dar labiau apsunkino gynybą ir užkirto kelią masiškam persikėlimui į pietus.
Politiniai sprendimai, evakuacija ir pasipriešinimo tęsinys
Kai Lenkijos vadovybei tapo aišku, kad fronto linijos yra sutrintos tiek vokiečių, tiek sovietų puolimų, ji pradėjo įgyvendinti planą perkelti kariuomenės dalis ir valdžios atstovus į Rumuniją (vadinamąjį „Rumunijos prieplaukos“ planą), iš kur kariai turėjo galimybę patekti į Prancūziją ir tęsti kovą iš užsienio bazių. Dalis laivyno — pagal ankstesnį planą — buvo išsiųsta į Didžiąją Britaniją (operacija „Peking“ ir kitos evakuacijos), o dalis aviacijos ir žvalgybos specialistų, įskaitant tuos, kurie padėjo įveikti "Enigmos" mašiną, vėliau tęsė darbą Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Lenkų politikai įsteigė vyriausybę tremtyje, pirmiausia Prancūzijoje, vėliau persikėlė į Londoną, kur veikė iki karo pabaigos. Lenkų kariai ir karininkai tarnavo įvairiose sąjungininkų formuotėse: tiek Vakarų fronte (Lenkijos išlaisvintųjų pajėgų dalys), tiek vėliau — Rytų fronte, kai susiformavo Polinė Armija prie Raudonosios armijos.
Pasekmės ir humanitarinė kaina
Lenkijos okupacija užbaigė nepriklausomos Antrojoje Respublikos egzistavimą iki karo pabaigos. Invazija ir okupacija lėmė dideles civilių kančias: miestų bombardavimai, masinius civilių netektis, represijas, sąvartynus, vėlesnes deportacijas ir kitas žiaurumus tiek vokiečių, tiek sovietų valdžios inicijuotus. Be to, prasidėjo plačios politinės persekiojimo kampanijos prieš žydus, inteligentiją ir politinius oponentus.
Militariniai praradimai abiejose pusėse buvo dideli. Invazija parodė, kad nauji karo metodai (greito puolimo ir oro dominuojančios operacijos) gali greitai pakeisti karo eigą, ypač prieš frontą, kuriame trūksta modernios technikos ir logistikos. Ilgalaikės pasekmės Lenkijai buvo katastrofiškos — okupacija, didžiuliai demografiniai pokyčiai ir politinė transformacija, kuri turėjo įtakos visai posovietinei ir povokietinei Rytų Europos tvarkai.
Santrauka: 1939 m. invazija į Lenkiją buvo greitas, koordinuotas Vokietijos ir vėliau Sovietų Sąjungos puolimas, pagrįstas slaptomis politinėmis sutartimis ir naujais kariniais metodais. Nors lenkai vietomis kovojo sėkmingai ir pasirodė atkaklūs, jie negalėjo atlaikyti dviejų totalitarinių valstybių spaudimo ir techninės pranašumo. Po invazijos Lenkijos vyriausybė veikė tremtyje, o lenkų kovotojai ir žvalgybos specialistai prisidėjo prie sąjungininkų pastangų tolimesnėse karo kampanijose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios šalys 1939 m. įsiveržė į Lenkiją?
A: 1939 m. Lenkiją užpuolė nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.
K: Kada įvyko invazija į Lenkiją?
A: Invazija į Lenkiją vyko nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 6 d.
K: Koks buvo invazijos rezultatas?
A: Galiausiai Lenkija pralaimėjo, o Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo šalį pagal sutartį, pasirašytą likus metams iki karo.
K: Kiek veiksmingas buvo "blitzkrieg" prieš Lenkijos pajėgas?
A: Blitzkrieg buvo labai veiksmingas prieš neefektyvią ir demobilizuotą Lenkijos kariuomenę, kurios tankai ir lėktuvai buvo beveik išsekę ir daugiausia seni. Blitzkrieg juos lengvai sunaikino.
K: Kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija reagavo į Vokietijos invaziją į Lenkiją?
A: Rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, tačiau jos padarė nedaug įtakos rugsėjo kampanijai.
K: Kas nutiko per rugsėjo 2 d. vykusį Mokros mūšį?
A: Per rugsėjo 2 d. vykusį Mokros mūšį lenkai atrėmė vokiečių tankų divizijos puolimą ir privertė ją atsitraukti.
K: Kas nutiko didžiajai daliai Lenkijos karinio jūrų laivyno po vokiečių invazijos?
A: Po vokiečių invazijos didžioji dalis Lenkijos karinio jūrų laivyno pabėgo į Didžiąją Britaniją.
