Įsiveržimas į Lenkiją
1939 m. invazija į Lenkiją buvo karinis puolimas, kurio metu nacistinė Vokietija, o po dviejų savaičių ir Sovietų Sąjunga, įsiveržė į Lenkiją. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo Europoje pradžia. Invazija vyko nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 6 d. Dėl invazijos į Lenkiją Didžioji Britanija ir Prancūzija rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai; tai mažai paveikė rugsėjo kampaniją. Galiausiai Lenkija pralaimėjo. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo šalį pagal sutartį, pasirašytą likus metams iki karo.
Dažnai tai buvo vadinama pirmuoju mūšio lauke išbandytu "blitzkriegu", nors panašūs metodai buvo naudojami ir anksčiau. Vokiečių netikėta ataka buvo sėkminga. Ji buvo labai veiksminga prieš neefektyvią ir nemobilizuotą Lenkijos kariuomenę, kurios tankų ir lėktuvų buvo nedaug ir daugiausia seni. 1939 m. rugsėjį jie buvo aplenkti, pergudrauti ir jų buvo daugiau nei jų skaičius, o "Blitzkrieg" juos lengvai sunaikino. Lenkai, jei būtų buvę gerai pasirengę, kovoje galėjo turėti du milijonus karių.
Pirmosiomis vokiečių invazijos dienomis lenkai pasirodė esą sunkesni, nei vokiečiai tikėjosi. Rugsėjo 2 d. Mokros mūšyje lenkai atrėmė vokiečių tankų divizijos puolimą ir privertė juos atsitraukti. Vokiečių karinės oro pajėgos, skirtingai nei įsiveržusios į kitas šalis, nesunkiai įveikė lenkų karinių oro pajėgų persvarą. Tačiau dėl didelės skaičiaus persvaros po 5-6 dienų jie įgijo pranašumą ore.
Lenkai, apsupti Vokietijos teritorijų šiaurėje, vakaruose ir pietuose nuo Lenkijos, turėjo mažai erdvės taktiniam atsitraukimui. Rugsėjo 7 d. vokiečiai pasiekė Varšuvą ir puolė ją, bet buvo atremti, patyrė didelių tankų nuostolių ir buvo priversti trauktis. Rugsėjo 9 d. įvykęs Bzuros mūšis buvo didžiausias lenkų puolimas per karą. Iš pradžių lenkams labai gerai sekėsi, jie sunaikino 2 vokiečių divizijas ir paėmė 3500 vokiečių belaisvių. Lenkų pėstininkai kovėsi gerai, tačiau rugsėjo 19 d. dėl didžiulio vokiečių pastiprinimo buvo sutriuškinti.
Kai lenkai suprato, kad britai ir prancūzai kariauja netikrą karą ir neketina padėti Lenkijai, o ypač kai rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įsiveržė į Lenkiją iš rytų, Lenkijos vyriausioji vadovybė įsakė kuo daugiau karių ir technikos permesti į Rumunijos prieplauką ir įvesti į Rumuniją, ketindama tęsti pasipriešinimą ir kuo didesnę kariuomenės dalį perkelti į Prancūziją. Didžioji dalis Lenkijos karinio jūrų laivyno pabėgo į Didžiąją Britaniją. Lenkų kriptografai, įveikę vokiečių "Enigmos" mašiną, išvyko į Prancūziją, o vėliau į Didžiąją Britaniją tęsti savo darbo.
Lenkų politikai įsteigė vyriausybę tremtyje Prancūzijoje, o vėliau pabėgo į Didžiąją Britaniją. 1945 m., kai sąjungininkų kariuomenės įsiveržė į Vokietiją ir privertė ją pasiduoti, Lenkijos kariuomenė buvo ketvirta pagal dydį sąjungininkų kariuomenė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios šalys 1939 m. įsiveržė į Lenkiją?
A: 1939 m. Lenkiją užpuolė nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.
K: Kada įvyko invazija į Lenkiją?
A: Invazija į Lenkiją vyko nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 6 d.
K: Koks buvo invazijos rezultatas?
A: Galiausiai Lenkija pralaimėjo, o Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo šalį pagal sutartį, pasirašytą likus metams iki karo.
K: Kiek veiksmingas buvo "blitzkrieg" prieš Lenkijos pajėgas?
A: Blitzkrieg buvo labai veiksmingas prieš neefektyvią ir demobilizuotą Lenkijos kariuomenę, kurios tankai ir lėktuvai buvo beveik išsekę ir daugiausia seni. Blitzkrieg juos lengvai sunaikino.
K: Kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija reagavo į Vokietijos invaziją į Lenkiją?
A: Rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, tačiau jos padarė nedaug įtakos rugsėjo kampanijai.
K: Kas nutiko per rugsėjo 2 d. vykusį Mokros mūšį?
A: Per rugsėjo 2 d. vykusį Mokros mūšį lenkai atrėmė vokiečių tankų divizijos puolimą ir privertė ją atsitraukti.
K: Kas nutiko didžiajai daliai Lenkijos karinio jūrų laivyno po vokiečių invazijos?
A: Po vokiečių invazijos didžioji dalis Lenkijos karinio jūrų laivyno pabėgo į Didžiąją Britaniją.
