Niurnbergo įstatymai
Niurnbergo įstatymai - taip vadinami trys (istoriškai - du) įstatymai, kurie buvo priimti Vokietijoje 1935 m. ir galiojo iki 1945 m. Jie pavadinti Niurnbergo miesto, kuriame posėdžiavo įstatymų leidžiamoji asamblėja, vardu.
Tai buvo:
- Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre (dažnai vadinamas Blutschutzgesetz, įstatymas dėl vokiečių kraujo ir garbės apsaugos). Pagal šį įstatymą žydams buvo uždrausta tuoktis su nežydais. Jis taip pat draudė šiems žmonėms turėti lytinių santykių. Įstatyme buvo numatytos ilgos kalėjimo bausmės jo nesilaikantiems vyrams. Moterys galėjo išsisukti be kalėjimo bausmės (jei apie tai papasakodavo). Šis įstatymas taip pat draudė žydams demonstruoti valstybinę vėliavą ir garantavo jų teisę demonstruoti žydų simbolius.
- Reicho pilietybės įstatymas : šiuo įstatymu iš esmės buvo nustatyta, kad piliečiais gali tapti tik vokiečių arba artimų giminaičių kraujo turintys asmenys, kitaip tariant: Žydai (ir kai kurie kiti) negalėjo. Visi vyriausybėje dirbantys žydai turėjo mesti darbą. Jie taip pat neteko teisės balsuoti ir būti kariuomenėje.
- Reichsflaggengesetz Griežtai kalbant, šis vėliavos įstatymas nėra vienas iš Niurnbergo įstatymų, tačiau jis buvo paskelbtas kartu su kitais. Juo svastika buvo paskelbta oficialia Vokietijos vėliava.
1935 m. lapkričio 14 d. buvo išplėsti Niurnbergo įstatymai, draudžiantys romams (čigonams), juodaodžiams ir jų palikuonims tuoktis ar turėti lytinių santykių su "vokiečių ar vokiečių kilmės asmenimis".
Šioje iliustracijoje paaiškinamas Blutschutzgesetz: Apskritai šviesūs (arba kryžiaus) simboliai reiškia vokiško kraujo, o tamsūs - žydų. Apskritai: Jei abu žmonės yra vokiečių kraujo, jokių apribojimų nėra; jei vienas iš jų yra ketvirtadalis žydo (Mischling 2. Grades), taip pat jokių problemų; pusiau žydams reikia specialaus leidimo tuoktis su vokiečių kraujo žmonėmis (iš tikrųjų tokie leidimai nebuvo išduoti); žmonėms, kurie yra daugiau nei pusė žydo, neleidžiama tuoktis (arba turėti lytinių santykių) su vokiečių kraujo žmonėmis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Niurnbergo įstatymai?
A: Niurnbergo įstatymai - tai trys 1935 m. Vokietijoje priimti įstatymai, kurie galiojo iki 1945 m.
K: Kodėl jie vadinami Niurnbergo įstatymais?
A: Jie pavadinti Niurnbergo miesto, kuriame posėdžiavo įstatymų leidžiamoji asamblėja, vardu.
K: Ką Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre paskelbė neteisėtu?
A: Juo buvo uždrausta žydams tuoktis su vokiečiais ir vokiečiams bei žydams turėti lytinių santykių.
K: Kokios buvo santuokas draudžiančio įstatymo pažeidimo pasekmės?
Atsakymas: Kalėjimas abiem jį pažeidusiems abiejų lyčių asmenims.
Klausimas: Kokios buvo pasekmės vyrams, nesilaikantiems lytinius santykius draudžiančio įstatymo?
Atsakymas: Ilgas kalėjimo laikas.
Klausimas: Ką skelbė Reicho pilietybės įstatymas?
A: Piliečiais galėjo tapti tik vokiečių arba artimų giminaičių kraujo žmonės, kitaip tariant: Žydai (ir kai kurie kiti) negalėjo.
Klausimas: Kam buvo draudžiama tuoktis ar turėti lytinių santykių su "vokiečių ar giminingo vokiečių kraujo asmenimis"?
A: Romams (čigonams), juodaodžiams ar bet kuriam jų palikuoniui.
