Niurnbergo įstatymai (1935) — rasistiniai įstatymai Vokietijoje ir pasekmės

Niurnbergo įstatymai (1935) — rasistiniai nacistinės Vokietijos įstatymai, jų draudimai žydams, romams, politinės ir socialinės pasekmės bei istorinė analizė.

Niurnbergo įstatymai – taip paprastai vadinami pagrindiniai nacistinės Vokietijos rasistiniai teisės aktai, priimti 1935 m. rugsėjo 15 d. Vokietijoje ir galioję iki 1945 m. Jie pavadinti Niurnbergo miesto vardu, kur tuo metu vyko partijos kongresai ir įstatymų paskelbimas. Šie įstatymai įteisino rasinę diskriminaciją, suteikė teisinį pagrindą atskyrimui ir vėlesniam žydų, romų ir kitų grupių persekiojimui.

Tai buvo trys pagrindiniai aktai (istoriniu požiūriu dažniausiai minima du pagrindiniai įstatymai, prie jų priskiriamas ir vėliavos įstatymas):

• Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre (dažnai vadinamas Blutschutzgesetz, įstatymas dėl vokiečių kraujo ir garbės apsaugos). Pagal šį įstatymą žydams buvo uždrausta tuoktis su „vokiečiais ar vokalinės kilmės asmenimis“ ir uždrausti lytiniai santykiai su jais; tokius veiksmus valstybė traktavo kaip „kraujų teršimą“ ir numatė baudžiamąsias nuostatas. Įstatymas ne tik kriminalizavo sąjungas tarp skirtingų „rasių“, bet ir leido įteisinti socialinę izoliaciją, viešą pažeminimą ir persekiojimą.
• Reicho pilietybės įstatymas: šiuo įstatymu iš esmės buvo nustatyta, kad tik asmenys, turintys „vokiečių ar artimų giminaičių kraujo“ statusą, gali turėti pilietybę (piliečiais) su visomis tuo metu pripažintomis politinėmis teisėmis. Tai reiškė, kad žydai ir kitos nacių režimo apibrėžtos „nenatūralios“ grupės buvo atskirtos į antrarūšius subjektus – jiems buvo atimtos rinkimų teisės, teisė užimti valstybinius postus, daugeliui – teisė dirbti valstybinėje tarnyboje, taip pat kitose profesijose atsirado draudimai ir apribojimai.
• Reichsflaggengesetz – nors griežtai kalbant šis vėliavos įstatymas nėra vienas iš dviejų esminių „Niurnbergo įstatymų“, jis buvo paskelbtas kartu su kitais. Juodai raudonai baltos kompozicijos vietoje svastika buvo paskelbta oficialia Vokietijos valstybine vėliava, kas simboliškai sustiprino nacių režimo ideologinį pobūdį ir propagandą.

Vėlesniais nutarimais (ypač 1935 m. lapkričio 14 d.) Niurnbergo įstatymų taikymas buvo išplėstas: draudimai buvo taikomi ir romams (čigonams), juodaodžiams bei jų palikuonims tuoktis arba turėti lytinių santykių su „vokiečių ar vokiečių kilmės asmenimis“. Tuo pačiu lapkričio 14 d. dekretai aiškiau apibrėžė, kas laikoma „žydu“ pagal nacių kriterijus (pvz., remiantis prosenelių/kraujinių ryšių skaičiumi), ir įvedė mišrūnų (Mischling) klasifikacijas.

Ką tai reiškė žmonėms kasdienybėje ir kokios buvo pasekmės:

• Teisiškai įteisintas atskyrimas: nacių valstybė padarė teisėtu ir viešu asmens tikrinimą pagal „rasių“ kriterijus, atimdama pilietybę, rinkimų teisę, galimybę dirbti valstybinėse institucijose.
• Ekonominiai ir socialiniai apribojimai: daugelis žydų neteko darbo, verslo galimybių, turto persekiojimai ir boikotai tapo norma; mokslas ir švietimas – uždarymas arba ribojamos galimybės.
• Kriminalizacija tarpžmogiškų santykių: už uždraustus santuokinius ar seksualinius santykius grėsė baudžiamosios nuobaudos.
• Stigmatizacija ir viešas pažeminimas: ženklinimas, draudimai demonstruoti vėliavas ir kitų pilietinių teisių atėmimas prisidėjo prie visuomeninio atskyrimo.
• Teisinis pagrindas tolimesnei represijai: Niurnbergo įstatymai tapo pradžia platesnei diskriminacijos sistemai, kuri per trumpą laiko tarpą vedė prie deportacijų ir masinių žudynių Antrojo pasaulinio karo metu (Holokaustas).

Įgyvendinimas ir praktika: nors tekstas atrodė formalus, praktikoje nacių institucijos, policija, teismai ir partijos struktūros energingai taikė šiuos įstatymus. Atskirų dekretų ir administracinių įsakymų pagalba buvo detalizuojamas teisinis statusas, nustatomos registracijos procedūros, vykdomi areštai ir deportacijos. Niurnbergo įstatymai taip pat sudarė ideologinį pagrindą kitiems rasinę „tobulinimo“ politikos aktams, pavyzdžiui, priverstiniams sterilizacijoms (nors sterilizacijos įstatymas datuojamas 1933 m.) arba vėlesniems karo metų nusikaltimams.

Istorinė reikšmė ir pasekmės: Niurnbergo įstatymai beveik akimirksniu pakeitė žydų ir kitų nukentėjusių grupių padėtį Vokietijoje – nuo piliečių jie paversti valstybei antiliaudžiais. Jie ne tik diskriminavo konkrečias grupes, bet ir normalizavo rasinę doktriną visai visuomenei. Vėlesnės represijos (pvz., 1938 m. lapkričio naktis – Kristallnacht, masinės deportacijos į getus ir naikintuvus 1941–1944 m.) buvo tęsinys šios teisinės ir politinės logikos.

Po karo: po Vokietijos pralaimėjimo 1945 m. Niurnbergo įstatymai buvo panaikinti ir nacių režimo rasistinė teisė pripažinta nusikalstama. Organizatorių ir vykdytojų veiksmai tapo vienu iš kaltinimų per Nirnbergo procesus ir kitas karo nusikaltimų bylas. Istorikai laiko Niurnbergo įstatymus vienu iš esminių žingsnių, vedusių prie Holokausto, nes jie įteisino ir normalizavo prievartos struktūras bei valstybės pareigūnų dalyvavimą rasinėje persekioje.

Niurnbergo įstatymų palikimas yra pamoka apie tai, kaip teisės aktai gali būti panaudoti kaip prievartos įrankis: teisinės normos, kurios dehumanizuoja ir atima pagrindines teises iš tam tikrų žmonių grupių, kuria palankias sąlygas smurtui ir genocidui. Dėl to Niurnbergo įstatymai plačiai studijuojami teisės, istorijos ir žmogaus teisių srityse kaip pavyzdys, kodėl būtina saugoti lygybę prieš įstatymą ir žmogaus teises.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Niurnbergo įstatymai?

K: Kodėl jie vadinami Niurnbergo įstatymais?

K: Ką Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre paskelbė neteisėtu?

K: Kokios buvo santuokas draudžiančio įstatymo pažeidimo pasekmės?

Klausimas: Kokios buvo pasekmės vyrams, nesilaikantiems lytinius santykius draudžiančio įstatymo?

Klausimas: Ką skelbė Reicho pilietybės įstatymas?

Klausimas: Kam buvo draudžiama tuoktis ar turėti lytinių santykių su "vokiečių ar giminingo vokiečių kraujo asmenimis"?

Paieška pagal raidę