Jehovos liudytojai

Istorija

1870 m. jaunas drabužių parduotuvės savininkas Charlesas Taze'as Russellas išgirdo adventistų pamokslininko kalbą. Pamokslininkas sakė, kad Biblijoje yra užuominų, rodančių, jog Dievas netrukus įsteigs žemėje karalystę arba vyriausybę. Jis sakė, kad ši karalystė, kuri daug kartų minima Naujajame Biblijos Testamente, bus įkurta danguje ir visiškai pakeis visų pasaulio gyventojų gyvenimo būdą. Raselas išstudijavo to pamokslininko mokymus, peržvelgė Bibliją ir galiausiai įgijo naujų įsitikinimų.

Pradžia

Remdamasis įvairiomis Biblijos eilutėmis ir istoriniais įvykiais, Raselas nusprendė, kad Dievas netrukus pašauks grupę "šventųjų" į dangų, kad jie ten taptų karaliais. Kiti mirę ištikimi krikščionys taip pat sudarys iš viso 144 000 dangaus karalių. Bažnyčios tuo metu mokė, kad žmonės vis dar laukia Jėzaus sugrįžtant į žemę per Antrąjį atėjimą, tačiau Raselas tikėjo, kad Biblijoje esančios užuominos rodo, jog Jėzus sugrįžo 1874 metais. Russellas tikėjo, kad dalis Dievo plano yra Armagedono pradžia, kuri, jo manymu, bus visiškas įstatymų ir tvarkos žlugimas žemėje, kai vyriausybės ir žmonės kovos tarpusavyje. Jis tikėjo, kad tada Dievas padarys galą ligoms ir mirčiai ir leis paklusniems krikščionims amžinai gyventi visiškai sveikiems.

Russellas manė, kad labai svarbu, jog visi krikščionys, taip pat ir tie, kurie lanko bažnyčias, sužinotų šias "tiesas". Jis tikėjo, kad šios "tiesos" tūkstančius metų buvo kruopščiai slepiamos Biblijoje. Jis įkūrė leidybos grupę, pavadintą Pensilvanijos Stebėjimo bokšto Biblijos ir traktatų draugija (Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania). Jis parašė keletą knygų, įsteigė keletą Biblijos studijų kursų, kad žmonės galėtų studijuoti jo mokymus, ir pradėjo leisti žurnalą "Siono sargybos bokštas ir Kristaus buvimo pranašas" (Zion's Watch Tower and Herald of Christ's Presence), kuriame mokė, kad Kristus jau yra. Jis rašė, kad Dievas visus šiuos įvykius įgyvendins iki 1914 metų.

Naujas prezidentas

Kai 1916 m. Russellas mirė, jis buvo parašęs 50 000 puslapių, o jo knygos buvo išspausdintos ir išplatintos visame pasaulyje beveik 20 milijonų egzempliorių tiražu. Džozefas Franklinas Ruterfordas (Joseph Franklin Rutherford), vienas iš jo pasekėjų, užėmė Raselo vietą "Sargybos bokšto" draugijos prezidento poste.

Ruterfordas taip pat parašė daug knygų. Jis šiek tiek pakeitė Russello mokymus ir pareikalavo, kad visos studijų grupės arba kongregacijos visame pasaulyje pritartų Niujorke įsikūrusios "Sargybos bokšto" draugijos nustatytiems mokymams ir taisyklėms. Jis liepė visiems nariams nuo durų prie durų pamokslauti apie Dievo Karalystę ir platinti "Sargybos bokšto" draugijos leidinius, kad daugiau žmonių išgirstų žinią. Daugelis narių nesutiko su Rutherfordo pakeitimais, todėl kai kurie įkūrė savo grupes. 1931 m. Rutherfordas pavadino savo grupę "Jehovos liudytojais", kad atskirtų ją nuo kitų grupių. Kai 1942 m. Rutherfordas mirė, religijai visame pasaulyje priklausė 115 000 narių.

Bausmės ir diskriminacija

Kai kurie nauji mokymai daugeliui Jehovos liudytojų sukėlė kančių. Antrojo pasaulinio karo metais keliose šalyse tūkstančiai jų buvo pasodinti į kalėjimą, sumušti ar nužudyti, nes atsisakė kovoti. Vokietijoje daugelis jų buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas, nes nepalaikė nacių partijos. Vėliau Jungtinėse Valstijose daug jų vaikų buvo pašalinti iš mokyklų, nes atsisakė saliutuoti vėliavai, nes manė, kad Dievas tam nepritars. Kai kuriose šalyse vis dar galioja įstatymai, draudžiantys šios religijos nariams ją praktikuoti. Iki 1977 m. visame pasaulyje jie turėjo daugiau kaip du milijonus narių.

Armagedono tikimasi 1975 m.

Nuo 1966 m. religija teigė, kad Dievas gali sukelti Armagedoną 1975 m., o Karalystė bus įkurta labai greitai po to. Kai kurie liudytojai pardavė įmones ir namus, atsisakė darbo, atidėjo medicinines operacijas ir nusprendė nekurti šeimos, nes tikėjosi Armagedono atėjimo. Daugelis narių, kurie manė, kad Armagedonas ateis 1975 m., tuo metu pasitraukė, tačiau prie jų prisijungė daug kitų žmonių, ir grupė toliau augo.

Įsitikinimai

Vienas Dievas

Kaip ir daugelis krikščioniškų religijų, Jehovos liudytojai tiki, kad yra visagalis ir viską žinantis Dievas, kuris viską sukūrė. Jie taip pat turi keletą įsitikinimų, kurie skiriasi nuo daugumos krikščionių. Jie tiki, kad Dievas vadina save Jehova (hebrajiškų raidžių "YHWH" vertimas), ir mano, kad svarbu vartoti šį vardą. Kuriuose "Dievas" yra titulas, kaip ir, dukra, motina, tėvas, tėvas, sūnus ir t. t. Štai kodėl svarbu kreiptis į tėvą jo vardu. Jie tiki, kad Jėzus yra Dievo sūnus, pirmasis angelas, ir kad jis taip pat vadinamas arkangelu Mykolu. Jie sako, kad šventoji dvasia yra Dievo galia, o ne asmuo. Jie netiki Trejybe. Jie tiki, kad Biblija yra knyga, kuriai parašyti Dievas pasitelkė žmones, kad ji yra visiškai teisinga ir geriausias vadovas, kaip žmonės turėtų gyventi.

Adomas ir Ieva

Jehovos liudytojai tiki, kad Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, pirmuosius žmones, ir įkurdino juos sode, vadinamame Edenu. Jie tiki, kad kai Adomas ir Ieva nusidėjo, jie nebeturėjo Dievo pritarimo, todėl pradėjo sirgti ir mirti. Jie nebebuvo tobuli ir nebegalėjo susilaukti tobulų vaikų. Dėl to žmonės negalėjo išlikti be nuodėmės. Jie tiki, kad vėliau Jehova pasiuntė Jėzų mirti (ant stulpo (kuolo), o ne ant kryžiaus, kaip tiki dauguma krikščionių, vadinamų krikščionimis), kad atleistų žmonijos nuodėmes.

Dangus

Jehovos liudytojai tiki, kad tik 144 000 žmonių, kurių skaičius nurodytas Apreiškimo knygos 7 ir 14 skyriuose, pateks į dangų ir bus karaliai ir kunigai kartu su Jėzumi Kristumi. Jie sako, kad Dievas pradės pasaulinį karą, vadinamą Armagedonu, ir žmonės, kurie nepaklus Dievui ar negarbins Jo taip, kaip Jis tikisi, bus nužudyti. Žmonės, kurie Jam pritaria, išgyvens ir gaus galimybę gyventi amžinai. Tuomet Dievas pradės Žemę paversti rojumi be nusikaltimų, ligų, skausmo, senėjimo, karų ir mirties. Sakoma, kad Dievas taip pat prikels (atgaivins) milijardus praeityje mirusių žmonių, kad jie galėtų sužinoti apie Dievą ir taip pat turėtų galimybę gyventi rojuje.

Jehovos liudytojai tiki, kad tik jų religija iš tikrųjų laikosi Dievo nurodymų ir kad Dievas nepritaria kitoms religijoms (įskaitant katalikus, protestantus, budistus ir musulmonus), nes jos nesivadovauja Biblija. Jie tiki, kad Šėtonas Velnias yra tikrasis visų kitų religijų vadovas ir verčia jas manyti, kad jos Dievą garbina teisingai. (AKA: Šėtonas Velnias yra šio nedoro pasaulio valdovas, bet tik trumpam) (1 Jono 5:19)^[] Taigi jie tiki, kad Armagedone bus išgelbėti tik Jehovos liudytojai, bet jie sako, kad galutinį pasirinkimą padarys Dievas.

Jehovos liudytojų karalystės salė Naujojoje Zelandijoje.

Ką jie daro

Darbas nuo durų iki durų

Jehovos liudytojai geriausiai žinomi dėl pamokslavimo nuo durų iki durų. Jie tiki, kad Jėzus Mato 28:19 eilutėje jiems liepė: "Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones", įspėdamas žmones, kad netrukus ateis Dievo teismo diena, arba Armagedonas. Jehovos liudytojai tiki, kad jų skelbimas yra Mato 24:14 eilutėje pateiktos pranašystės išsipildymas: "Ir ši karalystės Evangelija bus skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas visoms tautoms, ir tada ateis pabaiga." Visiems liudytojams liepiama kuo daugiau laiko skirti viešam pamokslavimo darbui, paprastai siūlant "Sargybos bokštą" ir kitus "Sargybos bokšto" draugijos leidinius. Atsiradus internetui, Jehovos liudytojai pamokslauja ir internetu. Jie moko žmones savo įsitikinimų apie Jehovą ir Jo planus žemei. Narių prašoma kas mėnesį raštu pateikti ataskaitą, kiek laiko jie praleido viešai pamokslaudami.

Susitikimai

Pastatai, kuriuose Jehovos liudytojai renkasi į pamaldas, vadinami Karalystės salėmis. Kitaip nei daugelyje kitų bažnyčių, šiose salėse nėra altorių, statulų ar tokių simbolių kaip kryžius. Kiekvienoje bendruomenėje vyksta trys susirinkimai per savaitę:

• "Krikščioniškojo gyvenimo ir tarnystės" susitikimas savaitės viduryje
• "Viešas pokalbis" ir "Stebėjimo bokšto tyrimas" (abu tą pačią savaitgalio dieną)

Nariai, negalintys dalyvauti asmeniškai, taip pat gali klausytis posėdžio telefonu arba, jei įmanoma, per vaizdo transliaciją. Jie taip pat dalyvauja viename dideliame regioniniame suvažiavime ir dviejuose apygardos susirinkimuose per metus (kai kurie iš jų vyksta samdytose sporto arenose), į kuriuos, priklausomai nuo vietos, susirenka šimtai ar tūkstančiai narių.

Jehovos liudytojai du kartus per savaitę rengia pamaldų susirinkimus. (Hebrajams 10:24, 25) Šiuose susirinkimuose, kurie yra atviri visuomenei, jie nagrinėja, kas parašyta Biblijoje ir kaip jos mokymus taikyti gyvenime. Kai kuriuose susirinkimuose žmonės iš auditorijos, įskaitant vaikus, kviečiami atsakyti į klausimus ir pateikti komentarus. Religija turi vyresniuosius ir tarnautojus, kurie dvasiškai vadovauja savo bendruomenėms, tačiau jų apranga nesiskiria nuo kitų narių aprangos ir jiems nėra mokamas atlyginimas. Dauguma vyresniųjų pragyvena iš darbo už religijos ribų.

Taisyklės

Tikimasi, kad šios religijos nariai laikysis aukštų moralės normų. Jiems sakoma, kad jie visada turi būti sąžiningi.

Jehovos liudytojams neleidžiama:

• turėti lytinių santykių su žmonėmis, su kuriais nėra susituokę (tai jie vadina ištvirkavimu).
• turėti homoseksualių santykių.
• rūkyti tabaką ar vartoti nelegalius narkotikus (jiems leidžiama gerti alkoholį, jei jie nėra girti).
• Balsuoti rinkimuose arba stoti į bet kurią politikos pusę.
• Sveikinkite vėliavas arba giedokite nacionalinius himnus.
• Prisijungti prie kariuomenės arba kovoti karuose
• Švęsti gimtadienius, Kalėdas, Velykas ar kitas įprastas religines šventes.

Jehovos liudytojams liepiama tuoktis tik su kitais pakrikštytais Jehovos liudytojais. Jie tiki, kad Dievas nemėgsta, kai susituokusios poros išsiskiria, nebent vyras ar žmona apgaudinėja. Jie gali skirtis su partneriu, kuris skriaudė jų šeimą arba atsisakė juos remti, tačiau jiems nebūtų leista tuoktis su kitu.

Jie taip pat atsisako kraujo perpylimo, nes Biblijoje sakoma, kad kraujo negalima valgyti ar kitaip vartoti, o jie tiki, kad į veną įpilti kraujo prilygsta jo vartojimui.

Jiems liepiama nedraugauti su žmonėmis, kurie nėra liudytojai, nes tai gali susilpninti jų tikėjimą Dievu arba visiškai nutraukti jų santykius su Juo.

Narystė

Jehovos liudytojai gana griežtai reglamentuoja, kas gali būti jų nariais. Jehovos liudytojai laikomi nariais tik tada, jei yra pakrikštyti. Kaip ir kitos krikščionių grupės, jie tiki, kad krikštas reiškia atsidavimą Dievui ir pažadą gyventi pagal Jo mokymą. Kitaip nei kai kurios krikščionių grupės, liudytojai nekrikštijami kaip kūdikiai. Jie tiki, kad krikštas turėtų būti žmogaus, suprantančio, ką jis reiškia, pasirinkimas.

Jei vyresnieji mano, kad pakrikštytas liudytojas savo noru nepakluso Biblijoje pateiktiems nurodymams, jie tai ištirs. Šis tyrimas vadinamas "teisminiu komitetu". Jei vyresnieji nusprendžia, kad asmuo yra "kaltas" ir nesigaili dėl to, ką padarė, jis gali būti "išbartas". Tai reiškia, kad asmuo nebėra grupės narys. Kai taip atsitinka, jokiems kitiems Jehovos liudytojams neleidžiama su tuo asmeniu kalbėtis ar bendrauti (išskyrus kai kurias situacijas, pavyzdžiui, kai jie gyvena ar dirba kartu), nebent išstumtasis gailisi ir jam vėl leidžiama prisijungti. Kai tokiam asmeniui leidžiama grįžti į bendruomenę, jis "atstatomas".

Kai kurie žmonės, įskaitant buvusius liudytojus, kritikavo šią bausmę kaip griežtą ir neteisingą. Grupės vadovavimo stilių kai kurie autoriai taip pat apibūdino kaip autokratinį ir totalitarinį, nes nariai turi visiškai paklusti Jehovos nurodymams, kurie yra Biblijoje, kiek tai įmanoma.

Jehovos liudytojų pamokslai Lisabonoje, Portugalijoje.


Jehovos liudytojai prie Britų muziejaus Londone, Jungtinėje Karalystėje, nemokamai siūlo savo literatūrą.