Velnias
Kai kuriose religijose velnias yra piktoji dvasia arba antgamtinė būtybė, kuri stengiasi sukelti žmonėms problemų ir atitolinti juos nuo Dievo. Kai kurie žmonės taip pat vartoja žodžius "velnias" arba "šėtonas" galingiausiam velniui įvardyti. Žodis "velnias" kilęs iš graikiško žodžio "diabolos", kuris reiškia "tas, kuris meluoja, kad tau pakenktų". ("Diabolos" išvertus į anglų kalbą reiškia "šmeižikas".) Naujajame Testamente "diabolos" vartojamas kaip Šėtono pavadinimas, todėl "Velnias" anglų kalboje tapo dar vienu Šėtono pavadinimu.
Senajame Testamente kalbama apie gyvatę ir Šaitaną, kurie gali būti du skirtingi personažai. "Šaitanas" hebrajų kalba reiškia "priešininką", priešą ar oponentą. Šaitanas Korane taip pat vartojamas žodis, reiškiantis velnią, kuris dažnai pasirodo gyvūno pavidalu ir bando priversti žmones elgtis neteisingai.
Krikščionybėje velnias iš pradžių buvo dangaus angelas Liuciferis. Tačiau jis atsisakė mylėti žmones taip, kaip jo tėvas Dievas, kaip jam buvo liepta, todėl sukilo prieš dangų. Po sunkios kovos jis buvo nugalėtas ir išmestas iš dangaus. Kai kurie kiti jam padėję angelai taip pat buvo išmesti.
Po to, kai velnias buvo išmestas iš dangaus, jis ėmė daryti blogus dalykus žemėje. Jis nori, kad žmonės garbintų jį, o ne Dievą. Kartais jis bando apgauti žmones, duodamas jiems melagingus pažadus.
Kiti angelai, išmesti iš dangaus, tapo piktosiomis dvasiomis, vadinamomis demonais. Jos paklūsta velniui ir padeda jam daryti blogus dalykus.
Apreiškimo knygoje sakoma, kad Dievas nubaus velnią ir jo demonus įmesdamas juos į pragare degantį ugnies ežerą. Tai įvyks ateityje.
Dailininkai piešia velnio paveikslus, kuriuose jis vaizduojamas bjaurus ir piktas. Tačiau niekas nežino, kaip jis gali atrodyti. Paprastai jis yra dvasia, kurios niekas nemato, tačiau, norėdamas apgauti žmones, jis gali apsimesti tikru žmogumi. Daugelyje šiuolaikinių velnio atvaizdų jis vaizduojamas kaip raudona į žmogų panaši būtybė su ragais ir smailia uodega, nešanti raudoną šakę arba trišakį.
Ne visos religijos tiki velniu. Pavyzdžiui, kai kurios budizmo atmainos netiki velniu. Wicca religijoje velnio ir demonų sąvoka taip pat atmetama vien dėl to, kad pagal wicca tradiciją kūrybinė energija nėra nei teigiama, nei neigiama. Pasak vikanų: "Mes esame tie, kurie naudojame šią energiją gėriui arba blogiui. Todėl už šio veiksmo pasekmes esame atsakingi tik mes, o ne pikta antgamtinė būtybė". Wiccos raguotasis dievas Cernunnosas buvo painiojamas su krikščionių velniu, nes turėjo ragus (senovėje, atsižvelgiant į tai, kad ragai buvo faliniai, jie buvo siejami su vyriškumu (vaisingumu)), ir netrukus tapo senovės Europos religijų simboliais. Jis buvo garbinamas pagoniškose religijose dar prieš krikščionybei atkeliaujant į Europą ir Britų salas. Daugelis satanistų tiki velniu arba šėtonu tik kaip metafora, o ne kaip realia būtybe ar asmeniu. Bahajų tikėjime tikima, kad velnias kaip piktavališka, antgamtinė būtybė neegzistuoja. Vis dėlto šie terminai pasitaiko bahajų raštuose, kur jie vietoj to vartojami kaip žemesnės žmogaus prigimties metaforos.
Įprastas raudono velnio su ragais ir uodega atvaizdas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra velnias?
Atsakymas: Velnias yra blogoji dvasia arba antgamtinė būtybė, kuri stengiasi sukelti žmonėms problemų ir atitolinti juos nuo Dievo.
K: Iš kur kilęs žodis "velnias"?
A: Žodis "velnias" kilęs iš graikiško žodžio "diabolos", kuris reiškia "tas, kuris meluoja, kad tau pakenktų".
K: Kaip šėtonas vadinamas Naujajame Testamente?
A: Naujajame Testamente Šėtonas vadinamas "diabolos". Vėliau šis pavadinimas į anglų kalbą buvo išverstas kaip "The Devil" (velnias).
K: Ar Senajame Testamente yra įvairių personažų, susijusių su blogiu?
A: Senajame Testamente minima ir gyvatė, ir šėtonas, kurie gali būti du skirtingi personažai. Šaitanas hebrajiškai reiškia "priešininkas", priešas arba oponentas.
Klausimas: Kaip šajanas pasireiškia kitose religijose?
A: Islame Šaitanas pasirodo kaip gyvūnas ir bando priversti žmones daryti blogus dalykus.
K: Kas iš pradžių buvo Liuciferis pagal krikščionybę?
A: Pasak krikščionybės, Liuciferis iš pradžių buvo dangaus angelas, kuris atsisakė mylėti žmones taip, kaip jam liepė tėvas Dievas, todėl sukilo prieš dangų. Po sunkios kovos jis buvo nugalėtas ir išmestas iš dangaus kartu su kitais jam padėjusiais angelais.
