Velykos
Velykos, dar vadinamos Prisikėlimo diena ir Pascha, yra krikščionių šventė, per kurią švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių. Krikščionys tiki, kad tai švenčiausia metų diena. Kai kurie žmonės, kurie nėra krikščionys, ją švenčia kaip kultūrinę šventę.
Velykos kasmet vyksta ne tą pačią dieną. Tai vadinama kilnojamąja švente. Šiuo metu visos krikščionių bažnyčios sutaria, kaip skaičiuojama ši data. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios mėnulio pilnaties, kuri būna kovo 21 d. arba vėliau. Tai reiškia, kad jos švenčiamos kovo arba balandžio mėnesį. Tai gali įvykti jau kovo 22 d. ir tik balandžio 25 d. Vakarų bažnyčios, pavyzdžiui, Romos Katalikų Bažnyčia, naudoja Grigaliaus kalendorių, o Rytų bažnyčios, pavyzdžiui, Rytų Ortodoksų Bažnyčia, naudoja Julijaus kalendorių. Dėl šios priežasties šių dviejų tipų bažnyčių Velykų šventimo data skiriasi, nors jų skaičiavimo būdas yra panašus. 2015 m. Velykos buvo švenčiamos balandžio 5 d. ir pagal Grigaliaus, ir pagal Julijaus kalendorių. 2019 m. Velykos buvo švenčiamos balandžio 21 d.
Žodis "Velykos" kilęs iš senovės vokiečių pavasario deivės Eastros vardo. Jos šventė vykdavo per pavasario lygiadienį. Prancūziškas žodis "Velykos" - Pâcques - yra kilęs iš graikiško žodžio "Pesach", kuris reiškia žydų šventę, švenčiamą maždaug tuo pačiu metų laiku.
Fra Angelico sukurta prisikėlimo freska Florencijoje (Italija)
Reikšmė krikščionims
Jėzus mirė maždaug prieš 2000 metų mieste, vadinamame Jeruzale (didžioji Jeruzalės dalis yra dabartinėje Izraelio valstybėje). Žmonės, kurie jį nužudė, taip pasielgė, nes manė, kad jis kėlė rūpesčių valdžiai, ir dėl to, kad tvirtino esąs Mesijas. Nukryžiavę Jį (tai yra prikalę prie kryžiaus), jie net pakabino jam virš galvos ženklą su užrašu: "Žydų karalius". Dieną, kai jis buvo nukryžiuotas, krikščionys vadina Didžiuoju penktadieniu.
Naujajame Testamente rašoma, kad sekmadienį po Jėzaus nužudymo jo kūno nebebuvo kape, kuriame jis buvo paguldytas. Pasakojama, kad vėliau Jėzus pasirodė daugiau kaip 500 žmonių ir jiems pamokslavo. Naujajame Testamente mokoma, kad Jėzaus prisikėlimas yra tai, kuo grindžiama krikščionybė. Prisikėlimas privertė žmones patikėti, kad Jėzus yra galingas Dievo Sūnus. Apie jį taip pat kalbama kaip apie įrodymą, kad Dievas teisingai teis pasaulį. Krikščionys tiki, kad Dievas davė krikščionims "naują gimimą gyvajai vilčiai per Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių". Krikščionys tiki, kad per tikėjimą į Dievą jie dvasiškai atgimsta kartu su Jėzumi, kad galėtų gyventi naują gyvenimą.
Papročiai ir tradicijos
Šiaurės Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose Velykos švenčiamos keliais būdais. Dauguma šių švenčių neturi nieko bendra su krikščioniškąja šventės reikšme. Šios šventės labiau susijusios su pagoniškomis senovės Vokietijos šventėmis. Vaikams duodami krepšeliai, kuriuos jie turi pripildyti saldainių. Kiaušiniai, kuriuos neva padėjo Velykų zuikis, yra puošiami ir paslepiami, kad vaikai juos rastų. Žmonės dėvi naujus drabužius ir eina į bažnyčią. Keičiamasi sveikinimo atvirukais. Kitą dieną po Velykų Baltųjų rūmų pievelėje rengiamas Velykų kiaušinių ridenimas. Į patalpas nešami maži medžiai be lapų arba šakos, kurie puošiami spalvotais kiaušiniais, popieriniais apvadais ir švieselėmis. Kai kuriuose prekybos centruose vaikams suteikiama galimybė aplankyti suaugusįjį, persirengusį Velykų zuikučiu. Dovanojamos dirbtinės tulpės, hiacintai ir lelijos. Po Velykų dienos šeimoms suteikiama galimybė aplankyti tolimus giminaičius. Amerikoje daugelis šeimų palieka šaltas šiaurines valstijas ir vyksta į pramogų parkus ar saulėtus paplūdimius pietuose. Pavasario atostogos Amerikos vidurinių mokyklų ir koledžų studentams paprastai būna apie Velykas.
Velykų kiaušiniai ir įprastas zuikis
Susiję puslapiai
- Adventas
- Trijų Karalių šventė (šventė)
- Karnavalas
- Computus
- Pelenų trečiadienis
- Lentas
- Sekminės
- Trinity
- Švenčiausioji Širdis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Velykos?
A: Velykos - krikščioniška šventė, per kurią švenčiamas Jėzaus Kristaus sugrįžimas iš numirusių. Ji laikoma švenčiausia krikščionių metų diena. Kai kurie žmonės, kurie nėra krikščionys, ją švenčia kaip kultūrinę šventę.
K: Kada būna Velykos?
A: Velykos būna pirmąjį sekmadienį po pirmosios mėnulio pilnaties, kuri būna kovo 21 d. arba vėliau, t. y. jos gali būti jau kovo 22 d. ir balandžio 25 d.
K: Kaip įvairios bažnyčios apskaičiuoja, kada reikia švęsti Velykas?
A: Vakarų bažnyčios, pavyzdžiui, Romos katalikų bažnyčia, naudoja Grigaliaus kalendorių, o Rytų bažnyčios, pavyzdžiui, Rytų stačiatikių bažnyčia, naudoja Julijaus kalendorių. Nepaisant šių kalendorių skirtumų, abi bažnyčios sutaria, kaip apskaičiuoti Velykų šventimo laiką.
Klausimas: Kokie kiti įvykiai vyksta per Velykas?
A: Aplink Velykas yra 50 dienų laikotarpis nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių sekmadienio, taip pat Dievo Gailestingumo sekmadienis, kuris būna pirmąjį sekmadienį po Velykų.
K: Iš kur kilęs žodis "Velykos"?
A: Žodis "Velykos" kilęs iš Eastros, senovės germanų pavasario deivės, kurios šventė vykdavo per pavasario lygiadienį. Prancūziškas žodis "Velykos" (Pâcques) kilęs iš graikiško žodžio "Pesach", kuris reiškia žydų šventę, švenčiamą tuo pačiu metų laiku.
Klausimas: Kuriais metais Velykos buvo / bus švenčiamos balandžio 5 d. ir balandžio 21 d.?
A: 2015 m. ir pagal Grigaliaus, ir pagal Julijaus kalendorius Velykos buvo švenčiamos balandžio 5 d., o 2019 m. - balandžio 21 d.
