Didysis penktadienis

Didysis penktadienis yra religinė šventė, kurią paprastai mini krikščionys. Ji taip pat vadinama Didžiuoju penktadieniu, Juoduoju penktadieniu arba Didžiuoju penktadieniu. Ji minima siekiant prisiminti Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, jo mirtį ir prisikėlimą iš numirusių. Ši šventė dažnai būna tuo pačiu metu kaip ir žydų Pesacho šventė.

Dvi skirtingos grupės nustatė, kad Didžiojo penktadienio metai yra 33 mūsų eros metai, o Izaokas Niutonas dėl Biblijos ir Julijaus kalendorių skirtumų iš pradžių nurodė 34 metus.

Biblijos pasakojimas

Evangelijose rašoma, kad Getsemanės sode Jėzų suėmė šventyklos sargybiniai. Tai padaryti padėjo Jo mokinys Judas Iskarijotas. Už Jėzaus išdavimą Judas gavo pinigų (30 sidabrinių) (Mt 26, 14-16). Jis buvo pasakęs sargybiniams, kad tą, kurį pabučiuos, jie turės suimti. Jėzus buvo nuvestas į Anno namus. Annas buvo tuometinio vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. Ten jis buvo apklaustas. Tačiau tai davė mažai rezultatų. Surištas Jis buvo nusiųstas pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkęs Sanhedrinas (Jn 18, 1-24).

Daug žmonių atėjo ir kalbėjo apie Jėzų prieštaringus dalykus, norėdami, kad jis atrodytų blogai. Išgirdęs tai, Jėzus nieko nesakė. Galiausiai vyriausiasis kunigas tarė Jėzui: "Gyvojo Dievo maldauju Tave, kad pasakytum mums, ar Tu esi Pateptasis, Dievo Sūnus?" Jėzus atsakė: "Ne. Jėzus atsakė teigiamai: "Tu tai pasakei, ir laikui bėgant pamatysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį ant dangaus debesų". Vyriausiasis kunigas suplėšė savo drabužius, šaukdamas, kad Jėzus piktžodžiavo Dievui. Teismo procesas baigėsi mirties nuosprendžiu (Mt 26, 57-66). Kol jie tardė Jėzų, Petras laukė kieme. Jis taip pat tris kartus šalia stovintiems žmonėms pasakė, kad nepažįsta Jėzaus. Pasak Biblijos, Jėzus jau žinojo, kad Petras tai pasakys.

Ryte žmonės atvedė Jėzų pas romėnų valdytoją Poncijų Pilotą. Jie sakė, kad Jis kelia nerimą tautai. Jie taip pat sakė, kad Jis bandė neleisti žmonėms mokėti mokesčių Cezariui ir norėjo pasidaryti karaliumi (Lk 23, 1-2). Pilotas apklausė Jėzų. Jis pasakė žmonėms, kad Jėzus neturi už ką būti nuteistas. Sužinojęs, kad Jėzus yra iš Galilėjos, Pilotas pasakė, kad Jėzų turėtų teisti Galilėjos valdovas, karalius Erodas. Tuo metu Erodas buvo atvykęs į Jeruzalę per Paschos šventę. Erodas klausinėjo Jėzų, bet Jėzus neatsakė. Erodas nusiuntė Jėzų atgal pas Pilotą. Pilotas pasakė žmonėms, kad nei jis, nei Erodas nerado Jėzaus kaltu. Pilotas pageidavo, kad Jėzus būtų nuplaktas, o paskui paleistas (Lk 23, 3-16).

Per Paschos šventę romėnai turėjo paprotį paleisti į laisvę vieną kalinį, kaip to prašė žydai. Pilotas paklausė minios, ką jie norėtų išleisti į laisvę. Minia paprašė kito kalinio - Barabo. Jis pateko į kalėjimą už žmonių žudymą. Pilotas paklausė, ko jie norėtų, kad jis padarytų su Jėzumi. Jie pareikalavo: "Nukryžiuok Jį!" Pilotas atsakė: "Nukryžiuok Jį! (Mk 15, 6-14). Piloto žmona perspėjo Pilotą, kad šis "neturėtų nieko bendra su šiuo teisiuoju" (Mt 27, 19). Anksčiau tą dieną ji sapnavo apie jį sapną.

Pilotas liepė Jėzų nuplakti, o paskui bandė jį paleisti. Vyriausieji kunigai reikalavo, kad Jėzus būtų nuteistas mirties bausme, "nes tvirtino esąs Dievo sūnus". Tai privertė Pilotą bijoti. Jis nusivedė Jėzų atgal į rūmus ir pareikalavo sužinoti, iš kur Jis atėjo (Jn 19, 1-9).

Paskutinį kartą stodamas prieš minią, Pilotas paskelbė Jėzų nekaltu. Jis nusiplovė savo rankas vandenyje, kad parodytų, jog čia neturi jokios įtakos. Tačiau Pilotas perdavė Jėzų nukryžiuoti, kad minia nesipiktintų (Mt 27, 24-26) ir jis galėtų išsaugoti savo darbą. Jėzus nešė savo kryžių Kaukolės, arba hebrajiškai "Golgotos", vietoje. Lotyniškai ji vadinama "Kalvarija". Ten Jis buvo nukryžiuotas kartu su dviem nusikaltėliais (Jn 19, 17-22).

Jėzus šešias valandas kabo ant kryžiaus, kęsdamas didžiulius skausmus. Per paskutines tris valandas ant kryžiaus visą žemę apgaubia tamsa (Mt 27, 45; Mk 15, 13; Lk 23, 44). Galiausiai Jėzus sušuko: "Atlikta". Tada Jis "atidavė savo dvasią". Įvyksta žemės drebėjimas. Prasiveria kapai, o šventyklos uždanga prasiskleidžia nuo viršaus iki apačios. Nukryžiavimo sargyboje budėjęs šimtininkas pareiškia: "Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!" (Mt 27, 45-54).

Juozapas iš Arimatėjos, Sanhedrino narys ir slaptas Jėzaus sekėjas, kuris nepritarė jo mirčiai, nuėjo pas Pilotą. Jis paprašė atiduoti Jėzaus kūną (Lk 23, 50-52). Kitas slaptas Jėzaus sekėjas ir Sanhedrino narys Nikodemas atnešė prieskonių mišinį ir padėjo įvynioti Kristaus kūną (Jn 19, 39-40). Pilotas paprašė šimtininką įsitikinti, kad Jėzus yra miręs (Mk 15, 44). Kareivis perdūrė Jėzaus šoną, todėl ištryško kraujas ir vanduo (Jn 19, 34). Tuomet šimtininkas pasakė Pilatui, kad Jėzus miręs (Mk 15, 45).

Juozapas iš Arimatėjos paėmė Jėzaus kūną, suvyniojo jį į švarų drobinį apsiaustą ir paguldė į savo naują kapą, iškaltą uoloje (Mt 27, 59-60). Kapas buvo sode. Nikodemas (Jn 3, 1) taip pat atėjo atsinešęs 75 svarus miros ir alavijo ir pagal žydų laidojimo papročius įdėjo juos į drobes kartu su Jėzaus kūnu (Jn 19, 39-40). Jie užvertė didelę uolą ant kapo įėjimo (Mt 27, 60). Tada jie grįžo namo ir pailsėjo, nes saulėlydžio metu prasidėjo šabas (Lk 23, 54-56). Pasak Biblijos, trečiąją dieną, sekmadienį, kuris dabar vadinamas Velykų sekmadieniu (arba Pascha), Jėzus prisikėlė iš numirusių.

Gustave'as Doré "Judo bučinys", 1866 m.

Antonio Ciseri paveikslas "Ecce Homo" su Jėzumi ir Poncijumi Pilotu, XIX a.

Šventė

Šią dieną paprastai vyksta specialios pamaldos, kurių metu skaitomi Evangelijos pasakojimai apie įvykius prieš nukryžiavimą. Pagrindinės krikščionių bažnyčios teigia, kad Kristaus nukryžiavimas buvo savanoriškas veiksmas, kurį Jis atliko už visus, kurie Jį tikėjo, ir kuriuo kartu su prisikėlimu trečiąją dieną buvo sutriuškinta pati mirtis.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas švenčia Didįjį penktadienį?

A: Didįjį penktadienį paprastai mini krikščionys.

K: Kokie yra kiti Didžiojo penktadienio pavadinimai?

A: Didysis penktadienis taip pat vadinamas Didžiuoju penktadieniu, Juoduoju penktadieniu arba Didžiuoju penktadieniu.

K: Kodėl minimas Didysis penktadienis?

A: Didįjį penktadienį minimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, jo mirtis ir prisikėlimas iš numirusių.

K: Kada paprastai švenčiamas Didysis penktadienis?

A: Didysis penktadienis dažnai švenčiamas tuo pačiu metu kaip ir žydų Pesacho šventė.

K: Kokiais metais, manoma, įvyko Didysis penktadienis?

A: Dvi skirtingos grupės mano, kad Didysis penktadienis įvyko 33 m. po Kristaus, o Izaokas Niutonas, atsižvelgdamas į Biblijos ir Julijaus kalendorių skirtumus, iš pradžių jį laikė 34 m. po Kristaus.

K: Kodėl Didysis penktadienis svarbus krikščionims?

A: Didysis penktadienis krikščionims svarbus todėl, kad jis primena Jėzaus už juos atliktą auką ir Jo prisikėlimą iš numirusių, kuris yra jų tikėjimo pagrindas.

K: Kaip krikščionys švenčia Didįjį penktadienį?

A: Krikščionys Didįjį penktadienį gali švęsti pasninkaudami, dalyvaudami bažnytinėse pamaldose ir melsdamiesi, kad apmąstytų šios šventės žinią.