Šabas - tai judaizmo poilsio dienos pavadinimas. Šabas būna septintąją kiekvienos savaitės dieną (šeštadienį). Judaizme diena apibrėžiama pagal saulės ciklą: Diena prasideda ir baigiasi ne vidurnaktį, o saulėlydžiu. Taigi septintoji savaitės diena, šabas, prasideda penktadienį, kai nusileidžia saulė, ir baigiasi šeštadienio naktį, kai sutemsta. Šabo idėja kilo iš Biblijos pasakojimo apie sukūrimą. Šioje istorijoje Dievas šešias dienas kuria Visatą ir viską Žemėje. Septintąją dieną Jis nutraukia darbą. Taip pat ir žydai dirba šešias pirmąsias savaitės dienas ir ilsisi septintąją dieną, šabą.

Žodis šabas atsirado iš hebrajų kalbos (שַׁבָּת). Angliškas žodis "Sabbath" kilęs iš žodžio "Shabbat". Šis angliškas žodis taip pat gali būti vartojamas kalbant apie šabą. Krikščioniškoji šabo idėja kilo iš žydų šabo idėjos. Dabar tarp jų yra daug skirtumų.

Pirmoje žydų Biblijos dalyje, Toroje, sakoma, kad per šabą dirbti draudžiama. Tai poilsio ir Toros studijavimo diena.

Pagal žydų teisę šabas yra svarbiausia žydų šventė. Ji net svarbesnė už Pesachą, Roš Hašaną ir Jom Kipurą. Žydų mistikai sako, kad šabo diena turi būti tarsi tobulas pasaulis. Šiame pasaulyje visi žino apie Dievą ir Jį myli. Jie tiki, kad tokio pasaulio nebuvo nuo pat Edeno sodo laikų ir daugiau jo nebus, kol ateis Mesijas.

Kaip šabas švenčiamas?

Šabo pradžia dažnai minima ritualais ir šeimos susibūrimu. Pagrindiniai elementai:

  • Žvakių uždegimas – tradiciškai moterys arba šeimos vyresnės kartos uždega šabo žvakes prieš saulėlydį. Žvakių uždegimas simbolizuoja ramybę ir šviesą, kurią šabas atneša namams.
  • Kiddush – malda ir palaiminimas ant vyno arba vynuogių sulčių, sakomas pirmojo ir dažnai antrojo vakarienės pradžioje, norint pašventinti šabo dieną.
  • Duonos (chalos) – šabo stalas paprastai būna nuklotas dviem pintomis chalomis; ant jų sakomas palaiminimas (hamotzi) prieš valgį.
  • Šabo valgiai – tradiciškai pasimėgaujama trimis šabo valgiais: penktadienio vakaro vakariene, šeštadienio pietumis ir šeštadienio vėlyvuoju maistu. Šie susibūrimai būna apipinti dainomis (zemirot) ir Toros skaitymais šeimos ar bendruomenės rate.
  • Bendruomenės pamaldos – sinagogoje vyksta specialios šabo pamaldos: rytmetinė (šacharit), papildoma pamalda (musaf) ir popietinė (mincha). Šabo metu skaitoma Tora (Toros fragmento skaitymas) ir kartais profetų (haftara).
  • Havdala – ritualas, pažymintis šabo pabaigą; jame naudojama vynas, kvapnios prieskoninės žolelės ir dviguba priekinė žvakė, simbolizuojanti skirtumą tarp šabo ir įprastų dienų.

Pagrindinės taisyklės ir draudimai

Šabo draudimai grindžiami Toros ir rabinų aiškinimais. Tradiciškai yra išskiriama 39 pagrindinių darbo rūšių kategorijų (hebr. "melachot"), kurios yra uždraustos šabo metu, nes jos susijusios su apribojimais, reikalingais šventyklos statybos darbams. Pavyzdžiui:

  • uždegti arba gesinti ugnį (šiuolaikinėje diskusijoje – naudoti elektros įrenginius),
  • virti arba kepti (daugelyje tradicijų įmanoma paruošti maistą iš anksto arba naudoti specialius sprendimus),
  • raštas, rašymas, piešimas,
  • nešiotis daiktus viešoje erdvėje be eruvo (religinio riboženklio),
  • kasimo, sėjimo, mezgimo ir kitos kūrybinės ar techninės veiklos.

Praktikos interpretacija priklauso nuo žydų krypties ir bendruomenės tradicijų. Pavyzdžiui, ortodoksų bendruomenė laiko draudimus griežtai, konservatyvios ir liberalios bendruomenės dažnai taiko lankstesnius aiškinimus (ypač dėl elektros naudojimo ar šiuolaikinių technologijų).

Išimtys ir modernios problemos

Yra svarbi principo išimtis: pikuach nefesh – gyvybės gelbėjimas privalo būti viršesnis už šabo draudimus. Jei kyla pavojus gyvybei, leidžiama pažeisti šabo taisykles.

Modernios diskusijos dažnai sukasi apie elektros naudojimą, transportą, medicinos įrangą ir informacines technologijas. Skirtingos bendruomenės skirtingai sprendžia, ką galima daryti ir kada reikia pasikliauti rabiniškais sprendimais.

Socialinė ir dvasinė reikšmė

Šabas nėra tik poilsio diena — tai ir laikas sustabdyti kasdienį skubėjimą, atkurti santykius su šeima ir bendruomene, skirti laiko maldai ir Toros studijoms. Šabo atmosfera skatina ramybę, džiaugsmą, dosnumą ir atkirtį nuo materializmo. Žydų mistika ir filosofija apibūdina šabą kaip įžangą į dvasinį pasaulį arba „mažąją egzamplišką Rojų“ savaitėje.

Skirtingos judaizmo kryptys ir šabo praktikavimas

  • Ortodoksija – laikomasi tradicinių taisyklių ir draudimų, stengiamasi rūpestingai parengti viską iš anksto, kad šabo metu nereikėtų dirbti.
  • Konservatyvus judaizmas – siekia pusiausvyros tarp tradicijos ir modernybės; dažnai interpretuoja tam tikras taisykles lankščiau, bet išlaiko ritualų svarbą.
  • Liberalios kryptys (reform, liberal) – akcentuoja šabo dvasinę ir socialinę reikšmę, o kai kuriuos ritualus ir draudimus interpretuoja moderniai arba laisviau.

Praktiniai patarimai ne žydams ar naujokams

  • Jei kviečiamas į šabo vakarienę, paprastai tinka atsinešti mažą dovanėlę šeimininkams arba vyną.
  • Gerbkite šeimos tradicijas — kai kurie dalykai jums gali pasirodyti neįprasti (pvz., elektrinių prietaisų nenaudojimas), bet tai yra dalis šabo šventimo.
  • Jei lankotės sinagogoje ar dalyvaujate pamaldose, pasiteiraukite apie aprangos normas ir elgesio taisykles iš anksto.

Šabas yra vienas iš kertinių judaizmo elementų: jis formuoja šeimos gyvenimą, bendruomenės ritmą ir religinę tapatybę. Nuo kada jis prasideda (saulelydžio metu) iki sudėtingų ritualų, tokių kaip havdala, šabas primena sustoti, prisiminti kūrimą ir atkurti ryšį su tikėjimu bei artimaisiais.