Dešimt Dievo įsakymų — tai pagrindinės moralės, religinės ir teisės nuostatos, kurias, pagal tradiciją, Dievas davė Izraelio tautai per Mozę. Yra kelios įsakymų versijos ir keli jų užrašymo pasakojimai. Vieną galima rasti Išėjimo knygoje, kitą — Pakartoto Įstatymo knygoje (Horebo pasakojimas). Išėjimo tekste kalnas vadinamas Sinajaus kalnu, Pakartoto Įstatymo tekste — Horebo; manyta, kad tai gali būti du pavadinimai tam pačiam kalnui. Tradiciškai sakoma, kad įsakymų tekstas buvo užrašytas ant akmeninių plokščių. Šios taisyklės turi didelę reikšmę judaizmui ir krikščionybei bei visomsjų principais grindžiamoms visuomenėms.

Ką reiškia „Dekalogas“ ir kur jis randamas

Kartais Dešimt įsakymų vadinami Dekalogu (iš graikų kalbos reiškiančio „dešimt žodžių“ arba „dešimt teiginių“). Šis pavadinimas pirmą kartą aptinkamas Septuagintoje — seniausiame graikų kalba išverstame Senojo Testamento tekste. Pagrindiniai biblijiniai tekstai, kurie perteikia Dekalogą, yra Išėjimo 20 skyrius ir Pakartoto Įstatymo 5 skyrius.

Trumpas Dekalogo santraukos variantas

Nors formuluotės ir numeracija skiriasi pagal tradicijas (judaistinę, katalikišką, protestantišką), Dekalogą galima apibendrinti taip:

  • 1. Pripažink Dievą: neturėk kitų dievų.
  • 2. Nevartok Dievo vardo be reikalo; neleiskis stabmeldystei ar garbinimui per vaizdus.
  • 3. Gerbk šabo dieną (poilsio ir pamaldumo dieną).
  • 4. Gerbk ir gerai elgkis su tėvais.
  • 5. Nežudyk.
  • 6. Nesvetimauk.
  • 7. Nevok.
  • 8. Nekalbėk melagingo liudijimo prieš kitą.
  • 9. Niekinti kito turto ir garbės (netrokšti svetimo).
  • 10. Neragauk svetimo turto ar sutuoktinio/sutuoktinės.

Šios santraukos išdėstymas skirtinas tik kaip orientyras; tikslūs žodžiai ir numeracija skiriasi priklausomai nuo religinės tradicijos.

Skirtingos numeracijos ir interpretacijos

Skirtingos bendruomenės skaičiuoja ir interpretuoja Dekalogą šiek tiek kitaip: žydų, katalikų ir protestantų (taip pat stačiatikių) tradicijos turi savus skirstymo principus. Kai kur vienas įsakymas yra sulenkiamas į du arba atvirkščiai. Dėl to, pavyzdžiui, pirmasis ir paskutiniai įsakymai gali turėti skirtingą numeraciją priklausomai nuo tradicijos.

Iš istorinio ir kultūrinio konteksto

Pagalbinius istorinius duomenis apie Dekalogą rasti sunkiau nei apie vėlesnes religinio ir teisės vystymosi stadijas, bet Dekalogas tradiciškai siejamas su Mozės ir išėjimo iš Egipto laikotarpiu, kai izraelitai ištrūko iš faraono valdžios, minimas net faraono vardas — Tutmozės — kai kuriuose interpretacijose. Išoriniai istorinių įvykių liudijimai yra riboti; daug žinių apie Dekalogą gauname iš pačios religijos tradicijų ir tekstų.

Tekstiniai šaltiniai ir panašūs moralės principai kituose raštuose

Be minėtų Biblijos posmų, yra ir kitų tekstų, kuriuose aptariami panašūs moraliniai principai; pagrindinė jų saugykla — Biblijoje. taip pat įvairiose religijose randami panašūs nurodymai: pavyzdžiui, Kvanas (Korano) tam tikros vietos ragina garbinti vieną Dievą ir gerbti tėvus, o daugelyje religijų sutinkamos panašios etinės nuostatos.

Poveikis ir reikšmė šiandien

Dekalogas turėjo ir tebeturi didelį poveikį ne tik religinėms praktikoms, bet ir teisės, moralės ir švietimo tradicijoms. Jo nuostatos atsispindi krikščionių bei žydų pamaldose, meno kūriniuose, literatūroje ir teisinėse diskusijose. Viešos diskusijos apie Dekalogą dažnai kyla dėl to, kaip ir kur (pvz., teismuose ar mokyklose) viešai rodyti religinius tekstus, kokią reikšmę jie turi sekuliarizuotose visuomenėse ir kaip atskirti religines bei civilines normas.

Santrauka

Dešimt Dievo įsakymų (Dekalogas) — tai senovinis moralinis rinkinio branduolys, kuris formavo ir formuoja religinę praktiką bei moralinį mąstymą žydų ir krikščioniškose tradicijose. Nors tikslus tekstas ir numeracija gali skirtis, jo pagrindinės nuostatos apie santykį su Dievu, šeima ir bendruomene išliko reikšmingos daugelyje kultūrų iki šiol.