AlegsaOnline.com

Kristaus žengimas į dangų — krikščionių šventė po Velykų

Atraskite Kristaus žengimo į dangų reikšmę: šventė po Velykų, tradicijos, istorija ir šventimo papročiai skirtingose šalyse.

Autorius: Leandro Alegsa

13-10-2025

Kristaus žengimas į dangų – tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, kurios pagrindinė tema yra Jėzaus Kristaus pakilimas į dangų po prisikėlimo. Pagal Biblijoje pasakojamą istoriją, Jėzus įžengė (pakilo) į dangų, ir tai matė jo apaštalai. Tradiciškai pasakojama, kad Jėzaus kūnas pakilo į dangų, o danguje jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Šventės pavadinimas lietuviškai reiškia „pakilimas“ ar „žengimas“ į dieviškąją buveinę.

Data ir liturginė vieta

Ši šventė paprastai švenčiama praėjus keturiasdešimčiai dienų po prisikėlimo (Velykų), todėl ji visada patenka į ketvirtadienį. Ji yra dalis Velykų laikotarpio ir tradiciškai minima liturginėmis iškilmėmis, specialiomis pamaldomis, skaitiniais iš Evangelijų ir Apaštalų darbų (pvz., Apd. 1 sk.). Daugelyje bažnyčių giedamos konkrečios giesmės, sakomos homilijos apie Kristaus pergalę ir pažadą sugrįžti.

Teologinė ir dvasinė reikšmė

Teologiškai žengimas į dangų reiškia Kristaus išaukštinimą ir jo vietą šalia Dievo Tėvo. Tai liudija apie jo dieviškumą, pergalę prieš mirtį ir nuostatą tarnauti už žmoniją. Šventė taip pat susijusi su pažadu apie Šventąją Dvasią ir sugrįžimo į žemę viltimi: Kristus iškilo į dangų, bet pažadėjo sugrįžti ateityje. Liturgijoje dažnai akcentuojama, kad apaštalai, matydami Jėzaus pakilimą, gavo užduotį skleisti Evangeliją visame pasaulyje.

Vietinės ir kultūrinės tradicijos

Skirtingose tradicijose šventimas gali turėti įvairių elementų: procesijos, specialios mišios ar pamaldos, vaikų ir jaunimo apeigos, meniniai atvaizdavimai (ikonos, freskos, altorių paveikslai) primenantys paskutinį susitikimą tarp Jėzaus ir apaštalų. Kai kur šią dieną vyksta ir bendruomeninės šventės ar susibūrimai, ypač kaimuose, kur puoselėjamos vietinės religinės tradicijos.

Ekumeninis pobūdis ir kalendorius

Tai yra viena iš ekumeninių švenčių: ją švenčia įvairios krikščioniškos bendruomenės – katalikai, stačiatikiai, protestantai ir kt. Ji, panašiai kaip Velykos ir Sekmines, užima svarbią vietą krikščioniškajame liturginiame kalendoriuje. Šventės minėjimo pobūdis gali skirtis pagal konfesiją ir regionines tradicijas.

Valstybinės šventės ir darbo laikas

Kai kuriose šalyse Kristaus žengimo į dangų diena pripažįstama valstybine švente, todėl daugelis žmonių turi nedarbo dieną. Tarp tokių šalių paminimos:

Paminėtina, kad vietiniuose kalendoriuose gali būti papildomų lokalinių skirtumų: kai kur šventė pertvarkoma į laisvadienį savaitgalį, o kitur – minima tik bažnytinėmis apeigomis. Pvz., Vokietijoje ta pati diena sutampa su Tėvo diena kai kuriose regionuose.

Santrauka

Kristaus žengimas į dangų – tai šventė, kuri pabrėžia Jėzaus išaukštinimą po Prisikėlimo, jo vietą Dievo Tėvo dešinėje ir pažadą apie būsimą sugrįžimą. Ji švenčiama 40 dienų po Velykų, turi gilias teologines, liturgines ir kultūrines tradicijas ir – tam tikrose šalyse – yra ir valstybės lygio šventė.

Įžengimas į dangų: Les Très Riches Heures du duc de Berry, Folio 184r, 1410 m., Musée Condé, Chantilly.

Rytų bažnyčios

Rytų Ortodoksų Bažnyčia kitaip skaičiuoja Velykų datą, todėl Rytų ortodoksų Kristaus žengimo į dangų šventė paprastai būna po vakarietiškų švenčių (viena, keturiomis arba penkiomis savaitėmis vėliau, bet kartais tą pačią dieną). Anksčiausia galima šventės data yra gegužės 13 d. (pagal vakarietiškąjį kalendorių), o vėliausia galima data - birželio 16 d. Tačiau kai kurios Rytų Ortodoksų Bažnyčios švenčia Kristaus žengimą į dangų tą pačią dieną kaip ir Vakarų Bažnyčios.

Šventė minima visą naktį trunkančiu budėjimu.

Prisikėlimo ketvirtadienio datos 2000-2020 m.
Metai	Vakarų	Rytų
2000	birželio 1 d.	birželio 8 d.
2001	gegužės 24 d.
2002	gegužės 9 d.	birželio 13 d.
2003	gegužės 29 d.	birželio 5 d.
2004	gegužės 20 d.
2005	gegužės 5 d.	birželio 9 d.
2006	gegužės 25 d.	birželio 1 d.
2007	gegužės 17 d.
2008	gegužės 1 d.	birželio 5 d.
2009	gegužės 21 d.	gegužės 28 d.
2010	gegužės 13 d.
2011	birželio 2 d.
2012	gegužės 17 d.	gegužės 24 d.
2013	gegužės 9 d.	birželio 13 d.
2014	gegužės 29 d.
2015	gegužės 14 d.	gegužės 21 d.
2016	gegužės 5 d.	birželio 9 d.
2017	gegužės 25 d.
2018	gegužės 10 d.	gegužės 17 d.
2019	gegužės 30 d.	birželio 6 d.
2020	gegužės 21 d.	gegužės 28 d.

Liturgija per Žengimo į dangų šventę Mumbajaus sirų ortodoksų bažnyčioje

Biblijos tekstai

Laiškas romiečiams - tai Biblijos knyga, parašyta apie 56 ar 57 metus. Joje Paulius aprašo Kristų kaip esantį danguje ir bedugnėje. Atrodo, kad tai ankstyviausia krikščionių nuoroda į Jėzų danguje.

Vienas svarbiausių tekstų apie Žengimą į dangų yra Apaštalų darbų 1, 1-11. Pagal dviejų šaltinių hipotezę jis taip pat yra ankstyviausias. Jame Jėzus po keturiasdešimties dienų nuo prisikėlimo kūnu paimamas į dangų. Tekste sakoma, kad apaštalai matė šį įvykį. Prieš išeidamas į dangų Jėzus pasakė kalbą, vadinamą Didžiuoju pavedimu, kurioje sakė, kad sugrįš. Luko evangelijoje Žengimas į dangų vyksta Velykų sekmadienio vakarą. Jono evangelijoje (apie 90-100 m.) kalbama apie Jėzaus sugrįžimą pas Tėvą. 1 Petro evangelijoje (apie 90-110 m.) rašoma, kad Jėzus įžengė į dangų ir yra Dievo dešinėje. Laiške efeziečiams (apie 90-100) kalbama apie Jėzų, įžengusį aukščiau už visus dangus. Pirmajame laiške Timotiejui (apie 90-140 m.) Jėzus apibūdinamas kaip paimtas į šlovę. Tradicinėje Morkaus knygos pabaigoje (žr. Mk 16) pateikiama trumpa versija to, ką Lukas pasakė apie prisikėlimą. Joje Jėzus apibūdinamas kaip paimtas į dangų ir sėdintis Dievo dešinėje. Tai, kaip aprašomas Kristaus žengimas į dangų, panašu į bendrą Jo sutikimo danguje aprašymą, kilusį iš hebrajų Raštų. Jėzaus, kūnu pakilusio į dangų, paveikslas atitinka seną tradicinę idėją, kad dangus yra virš žemės.

Kiti tekstai apie įžengimą į dangų

Yra tekstų, kurių nėra Biblijoje ir kuriuose taip pat kalbama apie pakilimą, pavyzdžiui, "Pistis Sofija". Savo tekste "Prieš erezijas" Irenėjus pasakoja apie gnostikų požiūrį, kad Žengimas į dangų įvyko praėjus aštuoniolikai mėnesių po Prisikėlimo. Apokrifiniame tekste, žinomame kaip Jokūbo apokrifas, aprašomas Jėzaus mokymas Jokūbui ir Petrui praėjus 550 dienų po prisikėlimo, bet prieš įžengimą į dangų. Šis tekstas rodo dar ilgesnį laikotarpį. Neseniai atrastoje Nag Hammadi Tomo evangelijoje, kaip ir kanoninėje Mato evangelijoje, apie Žengimą į dangų neužsimenama.

Istorija

Žengimo į dangų šventė švenčiama jau daugelį amžių. Nors iki V a. pradžios apie ją nieko rašytinio neturime, šventasis Augustinas sako, kad ji yra apaštališkos kilmės, ir kalba apie ją taip, kad tai rodo, jog visi krikščionys ją šventė dar gerokai iki jo laikų (jis gyveno 354-430 m.).

Kristaus žengimas į dangų paminėtas Nikėjos tikėjimo išpažinime. Šis tekstas krikščionims svarbus nuo pat jo sudarymo 325 metais. Jis įtrauktas į Mišias. Jis taip pat minimas Apaštalų tikėjimo išpažinime. Jis svarbus krikščionių tikėjimui, nes parodo, kad Jėzaus žmogystė buvo paimta į dangų. Kristaus žengimo į dangų diena yra viena pagrindinių krikščioniškųjų metų švenčių. Yra daugybė įrodymų, rodančių, kad ši šventė atsirado bent jau vėlesniais 300 m.

Kanoninis pasakojimas apie Jėzaus kūno pakilimą į debesis skiriasi nuo gnostinės tradicijos, pagal kurią Jėzus esą peržengė kūno pasaulio ribas ir grįžo į savo namus dvasiniame pasaulyje. Jis taip pat skiriasi nuo doktrinos tikėjimo, pagal kurį materija iš esmės yra blogis, o Jėzus esą buvo gryna dvasia.

Istorinio Jėzaus tyrinėtojai mano, kad Naujojo Testamento pasakojimai apie Jėzaus prisikėlimą yra istorijos, kurias sugalvojo apaštalų laikų krikščionių bendruomenė. Kai kurie prisikėlimą apibūdina kaip patogų būdą nesutikti su krikščionių bendruomenėje tebesitęsiančiais teiginiais apie Jėzaus pasirodymą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Ascension?

A: Žengimas į dangų yra krikščioniška šventė, per kurią švenčiamas Jėzaus įžengimas į dangų.

K: Kada švenčiama Žengimo į dangų diena?

A: Įžengimo į dangų diena oficialiai švenčiama ketvirtadienį, nors ne visos šalys šią dieną švenčia šią šventę. Tai viena iš ekumeninių švenčių ir ją švenčia visi krikščionys.

K: Ką Biblijoje pasakojama apie Jėzaus įžengimą į dangų?

A: Pasak Biblijoje papasakotos istorijos, Jėzus įžengė (pakilo) į dangų ir buvo matomas savo apaštalų. Jo kūnas nukeliavo į dangų ir Jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje.

Klausimas: Ar kai kuriose šalyse Žengimo į dangų diena yra valstybinė šventė?

A: Taip, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Kolumbijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje (nuo 1930 m.), Haityje, Islandijoje, Indonezijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Madagaskare, Namibijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vanuatu, ši diena yra valstybinė šventė; Vokietijoje tą pačią dieną taip pat švenčiama Tėvo diena.

K: Kiek dienų po Velykų švenčiama Kristaus Žengimo į dangų diena?

A: Kristaus žengimo į dangų diena švenčiama praėjus keturiasdešimčiai dienų po Velykų arba Jėzaus prisikėlimo.

K: Ar be Velykų ir Sekminių yra kitų svarbių krikščioniškų švenčių?

A: Taip, Kristaus žengimo į dangų diena yra dar viena labai svarbi krikščionių Bažnyčios kalendoriaus šventė, kurią visi krikščionys švenčia panašiai kaip Velykas ir Sekmines.