Gavėnia: 40 dienų krikščioniškas pasninkas ir pasiruošimas Velykoms
Gavėnia: 40 dienų krikščioniškas pasninkas ir dvasinis pasiruošimas Velykoms — tradicijos, prasmė, papročiai ir praktiniai patarimai tikintiesiems.
Krikščioniškoje tradicijoje gavėnia yra maždaug šešių savaičių laikotarpis prieš Velykas. Tai laikas, kai krikščionys turi būti ramūs ir susimąstę, ruoštis Velykoms. Jie turėtų daug melstis, aukoti pinigus labdaros organizacijoms ir atsisakyti kai kurių dalykų, kuriuos kitu atveju darytų savo malonumui. Gavėnios laikotarpis baigiasi per Velykas, kurios yra didelės šventės metas, nes krikščionys galvoja apie tai, kaip Jėzus mirė ant kryžiaus, bet po to prisikėlė iš numirusių.
Tradiciškai gavėnia turėtų trukti keturiasdešimt dienų. Taip yra todėl, kad Biblijoje rašoma, jog Jėzus keturiasdešimt dienų praleido dykumoje, ruošdamasis savo mirčiai ir prisikėlimui.
Pelenų trečiadienį prasideda gavėnia. Katalikų Bažnyčioje ji baigiasi Didžiojo ketvirtadienio devintą valandą (44 dienos). Anglikonų Katalikų Bažnyčioje ji baigiasi Didįjį šeštadienį (46 dienos).
Bizantijos tradicijai priklausančios bažnyčios (pavyzdžiui, Rytų stačiatikių ir Rytų katalikų) gavėnios dienas skaičiuoja skirtingai. Rytų Ortodoksų Bažnyčioje taip pat esama skirtingų vietinių tradicijų.
Tradiciškai gavėnia yra pasninko (daug nevalgyti) metas. Ši tradicija buvo naudinga, nes tuo metu reikėjo suvalgyti žiemai laikytą maistą, kol jis nesugedo. Daugelis Romos katalikų per gavėnią penktadieniais nevalgo mėsos, išskyrus žuvį.
Žodis "lent" kilo iš senovės anglų kalbos žodžio lencten, reiškiančio "pavasaris" (metų laikas).
Ką reiškia gavėnia ir kam ji skirta?
Gavėnios esmė – atgaila, dvasinis atsinaujinimas ir pasirengimas švęsti Kristaus prisikėlimą. Tai metas, kai tikintieji skiria daugiau laiko maldai, šventoms apeigoms, išpažinčiai, laiko svarbiausiems tikėjimo dalykams. Istoriškai gavėnia taip pat tarnavo kaip pasiruošimas krikštytis katechumenams – per šį laiką jie gilinosi į tikėjimą ir ruošėsi krikšto apeigoms Velykų vigilijoje.
Kaip skaičiuojamos gavėnios 40 dienos?
Nors sakome „keturiasdešimt dienų“, skaičiavimas skiriasi priklausomai nuo tradicijos:
- Katalikų tradicijoje gavėnia prasideda Pelenų trečiadienį ir baigiasi Didįjį Ketvirtadienį arba Velykų naktį, atsižvelgiant į liturginį skaičiavimą – kai kur skaičiuojamos 44 dienos, nes sekmadieniai tradiciškai nelaikomi pasninko dienomis.
- Anglikonų ar kai kurių protestantiškų tradicijų skaičiavimas gali apimti arba neapimti tam tikrų dienų, todėl minimi ir 46 dienų variantai.
- Rytų (Bizantijos) tradicijose gavėnia dažnai prasideda kitaip (pvz., „Švarus pirmadienis“ kai kuriose bažnyčiose) ir turi atskirą liturginį tvarkaraštį bei griežtesnes pasninko taisykles.
Pasninko ir dvasinės praktikos
Gavėnios metu tradiciškai praktikuojami trys pagrindiniai dvasiniai veiksmai:
- Maldavimas – dažniau dalyvauti pamaldose, asmeninė malda, meditacija, o taip pat specialios gavėnios liturgijos, Kryžiaus kelias.
- Aukojimas (labdara) – solidarumas su stokojančiais, dovanų ar laiko skyrimas paramai, pagalba artimui.
- Pasninkas – atsisakymas tam tikrų malonumų, maisto produktų ar įpročių. Tradiciškai tai gali būti mėsos atsisakymas penktadieniais, tam tikrų dienų griežtesnis badavimas, arba įvairių asmeninių „įprojų“ atsisakymas (pvz., mažiau pramogų, socialinių tinklų).
Skirtumai tarp Bažnyčių
Romos katalikų praktikos (pavyzdžiui, privalomas pasninkas Pelenų trečiadienį ir Didįjį Penktadienį, bei mėsos atsisakymas penktadieniais) yra vienos, tačiau joms taikomi laikini ir vietiniai pakeitimai. Kai kurios anglikonų, liuteronų ar metodistų bendruomenės taip pat aktyviai praktikuoja gavėnią, nors taisyklės gali būti lankstesnės.
Rytų ortodoksų ir kitose Bizantijos tradicijose pasninkas paprastai yra griežtesnis: ilgesnis veganiško tipo maitinimosi laikotarpis (be mėsos, pieneiškų produktų, kiaušinių), su tam tikromis išimtimis (pvz., žuvis ar vynas leidžiami tam tikromis dienomis). Be to, liturginiai tekstai ir pamaldų struktūra skiriasi, o pasiruošimas Velykoms turi savitus elementus (ypač Didžiosios savaitės apeigos).
Didžioji savaitė ir Velykų pasiruošimas
Gavėnios pabaiga sutampa su Didžiąja savaite – paskutinėmis savaitės dienomis ypač intensyvios pamaldos, prisimenant Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Svarbiausios dienos:
- Didysis Ketvirtadienis – Kristaus įsteigtas Paskutinės vakarienės sakramentas.
- Didysis Penktadienis – prisimename Jėzaus nukryžiavimą, dažnai vyksta tylos, kontempliacijos apeigos ir kryžiaus pagarbos liturgijos.
- Didžioji Šeštadienis – tylos metas, laukiant Velykų vakaro; kai kur prasideda Velykų budėjimas.
- Velykų naktis (Velykų vigilija) – dalyvių džiaugsmas dėl prisikėlimo, dažnai švenčiami krikštai ir atnaujinamos priesaikos.
Gavėnia šiandien: patarimai kasdienybei
Ne visi privalo laikytis griežto pasninko, bet gavėnia suteikia galimybę paliesti savo tikėjimą praktiškai. Keletas naudingų patarimų:
- Apsibrėžkite aiškų tikslą: ką norite pasiekti – mažiau vartojimo, daugiau maldos, labdara ar vidinis pokytis.
- Pasirinkite konkretų pasninką: palikti saldumynus, mažiau laiko televizoriui, atsisakyti alkoholio ar vienos malonumo rūšies.
- Skirkite laiko maldai ir Šventajam Raštui – trumpesnės kasdienės meditacijos gali būti naudingesnės už retas ilgas pamaldas.
- Būkite dosnūs: net mažos aukos ar savanoriška pagalba vietinei bendruomenei turi didelę reikšmę.
- Jei turite sveikatos problemų arba esate vaikas, senolis ar nėščia – pasninko taisyklės taikomos lanksčiai ir pagal sveikatos poreikius.
Baigiamieji žodžiai
Gavėnia nėra tik nutraukimas nuo tam tikrų dalykų – tai laikas sąmoningai keistis, gilinti santykį su Dievu ir kitais žmonėmis. Nesvarbu, ar laikysitės tradicinių pasninko formų, ar rasite savitą būdą praktikuoti gavėnią, svarbiausia – atsiliepti į kvietimą į pokyčius ir pasiruošti švęsti Velykas su atnaujinta širdimi.

Kryžius uždengtas šydu per gavėnią (Šv. Martyno bažnyčia Tannheime, Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje).
Susiję puslapiai
- Asketizmas
- Pelenų trečiadienis
- Karnavalas
- Velykos
- Rytų Ortodoksų Bažnyčia: Pasninkas
- Didysis penktadienis
- Didysis ketvirtadienis
- Liaudies sekmadienis
- Quinquagesima
- Ramadanas
- Šventinis antradienis
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra pasninko laikotarpis?
A: Krikščionių tradicijoje gavėnia yra maždaug šešių savaičių laikotarpis prieš Velykas. Tai laikas, kai krikščionys, ruošdamiesi Velykoms, meldžiasi, aukoja pinigus labdarai ir atsisako kai kurių dalykų, kuriuos kitu atveju darytų savo malonumui.
K: Kiek laiko tradiciškai trunka gavėnia?
A: Tradiciškai gavėnia turėtų trukti keturiasdešimt dienų. Ši trukmė paimta iš Biblijos, kurioje sakoma, kad Jėzus keturiasdešimt dienų praleido dykumoje ruošdamasis savo mirčiai ir prisikėlimui.
K: Kada prasideda gavėnia?
A: Pasninkas prasideda Pelenų trečiadienį.
Klausimas: Kada tai baigiasi Katalikų Bažnyčioje?
A: Katalikų Bažnyčioje gavėnia baigiasi Didžiojo ketvirtadienio 9 valandą (44 dienos).
Klausimas: Kada tai baigiasi anglikonų Katalikų Bažnyčioje?
Atsakymas: Anglikonų katalikų bažnyčioje jis baigiasi Didįjį šeštadienį (46 dienos).
Klausimas: Kaip Bizantijos tradicijos bažnyčios skirtingai skaičiuoja pasninko dienas?
A: Bizantijos tradicijos bažnyčios (pvz., Rytų Ortodoksų ir Rytų Katalikų bažnyčios) gavėnios dienas skaičiuoja kitaip nei kitos bažnyčios. Rytų Ortodoksų Bažnyčioje taip pat egzistuoja skirtingos vietinės gavėnios dienų skaičiavimo tradicijos.
Klausimas.
Atsakymas: Taip, pasninkas (nevalgymas) yra tradicinio gavėnios šventimo dalis, nes jis buvo naudingas, kadangi žiemai saugomą maistą reikėjo suvalgyti, kol jis nesugedo. Daugelis Romos katalikų per gavėnią penktadieniais nevalgo mėsos, išskyrus žuvį.
Ieškoti