Germanai
Germanų tautos yra indoeuropiečių tautų kalbinė ir etninė atšaka. Jos kilusios iš Šiaurės Europos ir identifikuojamos pagal germanų kalbų vartojimą. Migruojančios germanų tautos paplito po visą Europą, susimaišydamos su vietiniais gyventojais (pvz., keltais, taip pat slavais / vendais ir romėnais), sudarydamos būsimą daugelio tautų, kurias sieja panašios kalbos, bendra istorija ir kultūra, pagrindą.
Lotynišką žodį Germani pirmą kartą pavartojo Julijus Cezaris.
Tačiau germanų gentys neturėjo bendro vardo, kuris apimtų visus germaniškai kalbančius žmones. Anglų kalboje vokiečių kalba pirmą kartą paliudyta 1520 m., pakeitusi anksčiau vartotas almainų ar olandų kalbas. Dabar olandų kalba anglų kalboje vartojama kalbai ir Nyderlandų gyventojams įvardyti.
I a. po Kr. Cezario, Tacito ir kitų Romos epochos rašytojų raštuose germaniškai kalbančių tautų susiskirstymas į gentines grupes, kurių centrai buvo:
- prie Oderio ir Vyslos upių (Lenkija) (rytų germanų gentys),
- Reino žemupyje (Istvaeones),
- Elbės upės (Irminones),
- Jutlandija ir Danijos salos (Ingvaeones).
Manno sūnūs istvaeonai, irminonai ir ingvaeonai bendrai vadinami vakarų germanų gentimis. Be to, tie germanai, kurie liko Skandinavijoje, vadinami šiaurės germanais. Visos šios grupės išvystė atskiras tarmes, kurių pagrindu germanų kalbos skiriasi iki šių dienų.
Tautų skirstymas į vakarų, rytų ir šiaurės germanus yra šiuolaikinė lingvistinė klasifikacija.
Kiekviena germanų gentis buvo politiškai nepriklausoma, valdoma paveldimo karaliaus (žr. Germanų karalius). Atrodo, kad karaliai pretendavo į mitinių genčių įkūrėjų, kurių kai kurių vardai išlikę, kilmę:
Toras, germanų griaustinio dievas. Plaktukas siejamas su griaustiniu. Mårten Eskil Winge paveikslas, apie 1872 m.
Odinas, jojantis ant Sleipniro (Ardre atvaizdo akmuo, VIII a.).
Istorija
Kilmė
Ankstyvosios germanų gentys kalbėjo tarpusavyje suprantamomis tarmėmis, turėjo bendrą kultūrą ir mitologiją (žr. "Germanų mitologija"), kaip rodo Beovulfas ir Volsungos saga.
Nesant plataus masto politinio suvienijimo, kokį Italijos tautoms prievarta primetė romėnai, įvairios gentys išliko laisvos, vadovaujamos savo paveldimų ar išrinktų vadų.
Šiaurės šalių bronzos amžiaus kultūros žemėlapis, apie 1200 m. pr. m. e.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra germanų tautos?
Atsakymas: Germanų tautos - tai indoeuropiečių tautų kalbinė ir etninė atšaka, kilusi iš Šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų vartojimą.
K: Kaip jos paplito Europoje?
A: Migruojančios germanų tautos paplito po visą Europą, maišydamosi su vietiniais gyventojais (pvz., keltais, slavais, vendais ir romėnais). Ilgainiui jie sudarė daugelio tautų pagrindą.
K: Ką anglų kalba reiškia "German"?
A: Anglų kalboje žodis "German" pirmą kartą paliudytas 1520 m., pakeitęs anksčiau vartotas almainų ar olandų kalbas. Šiandien anglų kalboje "Dutch" reiškia Nyderlandų kalbą arba tautą.
K: Kaip geografiškai buvo suskirstytos skirtingos gentys?
A: Rytų germanų gentys gyveno aplink Oderio ir Vyslos upes dabartinėje Lenkijoje; ištvanai gyveno aplink Reino žemupį; irminonai gyveno aplink Elbės upę dabartinėje Vokietijoje; ingvaionai gyveno Jutlandijoje ir kitose salose, kurios dabar priklauso Danijai.
Klausimas: Kokie mitai sklandė apie tai, kaip atsirado kiekviena gentis?
A: Mituose sakoma, kad Angulas sukūrė anglus; Aurvandilas sukūrė vandalus (nors istorikai nėra tikri, kad taip buvo iš tikrųjų); Burgundas sukūrė burgundus; Cibidas sukūrė Cibidus; Danas sukūrė danus; Nףr sukūrė norvegus; Gothus sukūrė gotus; Ingvec sukūrė jnglingus; Irmin sukūrė Irminones; Longobardus sukūrė lombardus; Saxneat sukūrė saksus; Valagothus sukūrė valagotus; Suiones sukūrė švedus (Svear).
Klausimas: Kas, remdamasis šiais mitais, pretendavo į valdžią?
A: Kai kurie germanų karaliai tvirtino, kad jie turėtų turėti valdžią, nes buvo susiję su mitiniais savo genties įkūrėjais.
