Svetimavimas (neištikimybė): reikšmė, kilmė ir teisinė atsakomybė
Svetimavimas: sužinok reikšmę, kilmę ir teisinę atsakomybę Lietuvoje ir pasaulyje — faktai, pasekmės ir praktiniai patarimai sprendimams.
Svetimavimas (taip pat dažnai vartojamas terminas neištikimybė) reiškia lytinius ar romantiškus santykius su ne savo sutuoktiniu. Šis terminas plačiai vartojamas tiek religinėse, tiek įprastinėse kalbose. Pvz., senieji religiniai tekstai draudžia tokį elgesį — žr. religiniuose tekstuose, pavyzdžiui, Išėjimo 20:14; taip pat krikščioniškame kontekste aptariama Jono evangelijos 8 skyriuje (žr. Jono evangelijos 8 skyrių). Kai svetimavime dalyvauja susituokęs asmuo, jo vyras arba žmona paprastai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nutraukti santuoką. Visuomeninė nuomonė apie svetimavimą skiriasi: daug žmonių laiko jį amoraliniu ar skaudinančiu veiksmu, nors teisė ir sankcijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir kultūros (žr. pavyzdžiui įvairius požiūrius ir bausmes kai kuriose musulmoniškose šalyse).
Reikšmė ir religinis kontekstas
Svetimavimas dažnai vertinamas ne tik kaip asmeninis santykių pažeidimas, bet ir kaip moralinis ar religinis nusikaltimas. Daugelis religinės tradicijos tekstų laiko jį nuodėme ar draudžiamu elgesiu. Religinėse bendruomenėse pasekmės gali būti tiek dvasinės (pavyzdžiui, atgaila, išstūmimas iš bendruomenės), tiek socialinės (gėdos, šeimos konfliktų eskalacija).
Teisinė padėtis ir atsakomybė
Teisinė atsakomybė dėl svetimavimo labai skiriasi tarp valstybių:
- Daugelyje vakarietiškų šalių svetimavimas nėra baudžiamasis nusikaltimas: jis dažniausiai sprendžiamas civilinių teisinių santykių ribose — kaip pagrindas santuokos nutraukimui (skyryboms) arba kaip veiksnys ginant turtines ar vaiko globos teises.
- Kitur, ypač kai kuriose valstybėse su griežtesnėmis religinių įstatymų interpretacijomis, gali būti numatytos ir baudžiamosios sankcijos, kartais labai griežtos. Tokios praktikos kelia tarptautinių žmogaus teisių organizacijų susirūpinimą.
- Net kai kuriose šalyse svetimavimas formaliai yra baudžiamas, jo teisminis taikymas gali būti retas arba sudėtingas įrodyti. Be to, net jei kriminalizacija neegzistuoja, teismai gali atsižvelgti į neištikimybę sprendžiant skyrybų, alimentų arba vaiko globos klausimus.
Praktinės pasekmės gali apimti santuokos nutraukimą, turto pasidalijimą, alimentų nustatymą, vaikų globos ir lankymo režimo sprendimus. Kai kuriais atvejais neištikimybė gali turėti įtakos ir pilietinėms teisėms ar socialiniam statusui.
Kalbinė kilmė (etimologija)
Anglų kalbos žodis "adultery" (lietuviškai – svetimavimas) kilęs iš lotyniško adulterium ir veiksmažodžio adulterare, reiškiančio „sugadinti“ arba „iškreipti“. Šaknys interpretuojamos kaip susijusios su elementais ad- (link, priedėlis) ir alter (kitas), tačiau tiksli etimologinė sandara kai kuriose kalbotyros interpretacijose gali skirtis — bendras reikšmės atspindys yra „sutrikdyti, pakeisti, paplisti svetimu elementu“. Svarbu nepasimesti: žodis, reiškiantis suaugusį asmenį — angliškas "adult" — kilęs iš kitos lotynų šaknies adolescere → adultus, susijusios su augimu ir branda. Taigi „adultery“ ir „adult“ turi skirtingas kilmes, nors angliškai raidžių panašumas kartais sukelia painiavą.
Socialinės, psichologinės pasekmės ir sprendimo būdai
Svetimavimas dažnai sukelia stiprias emocijas: skausmą, pyktį, nepasitikėjimą, depresiją ar nerimą. Jo poveikis priklauso nuo santykių pobūdžio, šeimos struktūros ir kultūrinio konteksto. Galimi sprendimai ir pagalba apima:
- Porų konsultavimą arba terapiją, skirtą atstatyti pasitikėjimą arba apsispręsti dėl skyrybų.
- Mediaciją ir taikius teisinius sprendimus skiriant prioritetą vaikų gerovei.
- Religinę ar bendruomeninę palaikymo sistemą tiems, kurie ieško dvasinio sprendimo.
Santrauka
Svetimavimas (neištikimybė) yra tiek moralinis, tiek dažnai ir teisinių pasekmių turintis veiksmas. Jo vertinimas skirtis priklausomai nuo religinių, kultūrinių ir teisinių normų. Nors daugelyje šalių tai nebelaikoma baudžiamuoju nusikaltimu, vis tiek gali būti rimtų pasekmių santuokai, šeimos santykiams ir asmens gyvenimui. Sprendžiant tokias situacijas, dažnai naudinga kreiptis į teisines, psichologines arba porų konsultavimo paslaugas.

Jules'io Arsène'o Garnier filme "Le supplice des adultères" vaizduojama, kaip baudžiamos svetimautojos
Literatūra
Garsūs svetimautojai yra :
- Paris (mitologija) ir Helena "Iliadoje
- Lancelotas ir Gineverė
- Dovydas ir Batšeba, Ūrijos žmona (2 Samuelio 11)
- Ana Karenina ir Vronskis
- Gustave'o Flaubert'o "Madam Bovary
- Genji
- Hestor Prynne
- Otelas
Susiję puslapiai
- Neištikimybė: ta pati sąvoka, tik be religinio pagrindo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra svetimavimas?
Atsakymas: Neištikimybė - tai lytiniai santykiai su kitu asmeniu, išskyrus tą, su kuriuo esate susituokęs.
K: Kokia bausmė už svetimavimą taikoma kai kuriose musulmoniškose šalyse?
A: Kai kuriose musulmoniškose šalyse už svetimavimą baudžiama mirtimi užmušant akmenimis.
K: Ar daugelyje šalių svetimavimas vis dar laikomas nusikaltimu?
Atsakymas: Ne, daugelyje šalių svetimavimas nebėra nusikaltimas.
K: Ar gali vyras arba žmona kreiptis į teismą, kad išsiskirtų su sutuoktiniu, jei šis svetimauja?
A: Taip, jei susituokęs asmuo svetimauja, jo vyras arba žmona paprastai turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Klausimas: Iš kur kilęs žodis "svetimavimas"?
A: Žodis "svetimavimas" kilęs iš vėlyvojo lotynų kalbos žodžio "keisti, sugadinti": "adulterare".
K: Kokia žodžio "adulterare" reikšmė?
A: "Adulterare" reiškia "paversti kitu" ir yra sudarytas iš žodžių "ad" (link), "alter" (kitas) ir "are" (todėl yra veiksmažodis).
K: Kokia yra žodžio "suaugęs" kilmė?
A: Žodis "suaugęs" kilęs iš kitos lotynų kalbos šaknies "adolescere", reiškiančios augti arba bręsti, ir yra sudarytas iš "ad" (link), "alere" (maitinti, augti) ir inchoatyvinės priesagos "sc" (reiškiančios įeiti į būseną).
Ieškoti