Runos
Runos yra labai senosios raidės, kurias germanai naudojo prieš tai, kai viduramžiais pradėjo naudoti lotyniškas raides. Plačiąja prasme žodis runos gali reikšti bet kokias šifruotas raides, tačiau dažniausiai tai reiškia abėcėles, kurias skandinavai naudojo maždaug nuo 150 m. po Kr. iki viduramžių. Seniausia iš jų vadinama vyresniųjų fuzarų kalba, naudota maždaug nuo 150 iki 800 m. po Kr. Apie 800 m. runos virto jaunesniuoju Fuþarku, kuris buvo naudojamas maždaug iki 1100 m., kai jį pakeitė lotynų abėcėlė. Anglosaksų runos maždaug tuo pačiu metu (400-1100 m.) buvo naudojamos Didžiojoje Britanijoje. Skandinavų runos vadinamos "Fuþark", nes pirmosios šešios runų abėcėlės raidės yra ᚠ ᚢ ᚦ ᚨ ᚱ ᚲ (F U Þ A R K). Anglosaksų runos vadinamos "Fuþorc", nes jos šiek tiek skiriasi.
Daugelyje Skandinavijos vietų (Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje), taip pat Britų salose, Islandijoje, Grenlandijoje, Farerų salose ir Fryzijoje randama runų, iškaltų akmenyse (vadinamuosiuose runų akmenyse). Runos buvo naudojamos eilėraščiams ir eiliuotiems žodžiams rašyti, kartais jos vis dar naudojamos šiframs rašyti. Runas naudojo ir J. R. R. R. Tolkienas savo fantastiniuose kūriniuose, paremtuose germanų mitologija. Dėl sąsajų su germanų mitologija runas naudojo ir naciai, siekdami paremti naują misticizmą ir romantišką germanų paveldo suvokimą. Runos ᚦ išliko iki viduramžių anglų kalboje, o iki šių laikų islandų kalboje kaip raidė þ (tariama "th", kaip daikte). Po normanų užkariavimo šią raidę pakeitė raidės th, nes prancūzakalbiams normanams ji buvo nežinoma. Panašiai raidė ð (tariama "th" kaip tai) buvo vartojama senojoje anglų kalboje ir tebevartojama islandų kalboje, tačiau ji yra kilusi iš airių kalbos, o ne iš runų.
Kai runos buvo pradėtos naudoti, germanų kalbos dar nebuvo suskilusios į šiuolaikines atšakas; egzistavo tik viena vieninga kalba (vadinamoji protogermanų kalba) su daugybe regioninių tarmių. Kiekviena runa turėjo pavadinimą, kaip kad mūsų šiuolaikinės raidės turi pavadinimus, tačiau šie labai seni pavadinimai jau nežinomi. Pagal jų sąsajas su vėlesnėmis raidėmis buvo atkurti senieji runų pavadinimai. Prieš runos protogermaniškąjį pavadinimą esantis [*] reiškia, kad šis pavadinimas yra rekonstruotas. Tačiau ne visos runos buvo piešiamos vienodai, todėl kai kur runos ir jų pavadinimai skyrėsi.
Rök runų akmuo, Švedija, IX a.
Vyresnioji futhark
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra runos?
A: Runos yra labai senos raidės, kurias germanai naudojo prieš tai, kai viduramžiais pradėjo naudoti lotyniškas raides. Plačiąja prasme žodis runos gali reikšti bet kokias šifruotas raides, tačiau dažniausiai kalbama apie abėcėles, kurias skandinavai naudojo maždaug nuo 150 m. po Kr. iki viduramžių.
Klausimas: Kas yra vyresnysis fužarkas?
A: "Elder Fuþark" yra viena seniausių runų abėcėlių, naudota maždaug nuo 150 iki 800 m. po Kristaus.
K: Kas yra jaunesnysis Fuþarkas?
A: Apie 800 m. runos pasikeitė į vadinamąjį jaunesnįjį fuþarką, kuris buvo naudojamas maždaug iki 1100 m., kai jį pakeitė lotyniškasis raštas.
K: Kur randamos runos?
A: Runų galima rasti iškaltų akmenyse (vadinamuosiuose runų akmenyse) daugelyje Skandinavijos vietų (Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje), taip pat Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Farerų salose ir Fryzijoje.
K: Kaip runos buvo naudojamos istoriškai?
A: Istoriškai runos buvo naudojamos eilėraščiams ir pagiriamiesiems žodžiams rašyti, taip pat kaip šifrai. Jos taip pat buvo įtrauktos į J. R. R. Tolkieno fantastinius kūrinius, paremtus germanų mitologija. Be to, nacistinės Vokietijos laikais jos buvo naudojamos siekiant paremti naują misticizmą ir romantizuotą požiūrį į germanų paveldą.
K: Kaip kai kurie runų pavadinimai išliko iki šių laikų? A: Runos ᚦ išliko viduramžių anglų kalboje, taip pat šiuolaikinėje islandų kalboje, kur ji tariama "th", kaip ir žodžiuose "thing" ar "this"; tačiau po normanų užkariavimo ji buvo pakeista į "th", nes prancūzakalbiams normanams ji buvo nežinoma, o "ð" (taip pat tariama "th") buvo senosios anglų kalbos raidė, vis dar esanti islandų kalboje, bet iš tikrųjų kilusi iš airių kalbos, o ne iš pačių runų.
Klausimas: Iš kokios kalbos kilo visos šios ankstyvosios runų versijos? A: Visos ankstyvosios runų versijos kilo iš protogermanų kalbos, kuri tuo metu apėmė daugybę regioninių dialektų; kiekviena runa turėjo pavadinimą, panašų į mūsų šiuolaikines raides, tačiau šie labai seni pavadinimai jau nėra žinomi, todėl jų susiejimas su vėlesnėmis raidėmis ilgainiui leido juos atkurti.
