Farerų salos arba Føroyar — salynas Šiaurės Atlante, tradiciškai verčiamas kaip „Avių salos“ (pavadinimas kilęs iš senojo norvegų Færeyjar, reiškiančio «avių salos»). Tai aštuoniolikos salų grupė, išsidėsčiusi šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje tarp Škotijos, Norvegijos ir Islandijos.
Geografija ir gamta
Farerų salos užima apie 1 399 km² ir sudarytos iš kalnuotų, uolingų salų su giliais fjordais, stačiais uolų šlaitais ir daugelyje vietų smailiais pakrančių kyšančiomis uolienomis. Klimatas — subpoliarinis jūrinis: vėsūs vasaros mėnesiai, palyginti švelnios žiemos dėl Golfo srovės įtakos, daug vėjo ir daug drėgmės. Salose gausu paukščių kolonijų (jūros paukščiai), o jūra teikia pagrindinį laukinių gyvūnų ir žmogaus išteklių šaltinį.
Istorija
Salas apgyvendino vikingai apie IX a. — jos turi tvirtus istorinius ryšius su Skandinavija. Istoriškai Farerų salos priklausė Norvegijai, vėliau tapo Danijos–Norvegijos junginio dalimi. Po 1814 m. geopolitinės pertvarkos (Kilo sutarties pasekmės) salos liko Danijos kronai.
Seniausias salų parlamentas — løgting — turi seno tradiciją, o moderniojo parlamento veikla tęsiasi nuo XIX a. vidurio. Farerų vėliava Merkið buvo pirmą kartą pakelta 1919 m., o tautinis identitetas per XX a. plėtėsi kartu su kalbos ir kultūros stiprinimu.
Politika ir savivalda
Farerų salos priklauso Danijos Karalystei, tačiau turi platų vietinės valdžios autonomijos rėžimą. Namų valdžios aktas (Home Rule Act) įsigaliojo 1948 m., nuo to laiko dauguma vidaus reikalų sprendžiami Fareruose. 2005 m. priimti tolesni savivaldos įgaliojimai (Act on Faroese Self-Government) suteikė papildomų teisių ir aiškiau reglamentavo tarptautinių susitarimų bei naudingųjų išteklių valdymą. Danija vis dar atsakinga už karinę gynybą ir tam tikras užsienio politikos sritis, tačiau Farerai gali derėtis dėl tarptautinių susitarimų su tam tikromis išimtimis.
Valstybės institucijos: salų valdžią vykdo vyriausybė (Landsstýri) ir parlamentas (Løgting). Oficialios valiuta — Danijos krona. Farerų salos nėra Europos Sąjungos narė.
Gyventojai, kalba ir kultūra
Gyventojų skaičius siekia apie apie 50–54 tūkst. (kintantis), didžiausias miestas ir administracinis centras — Tórshavn. Oficiali kalba — farerų (Føroyskt), glaudžiai susijusi su islandų ir senojo norvegų kalbomis; danų kalba taip pat plačiai vartojama administracijoje ir švietime. Kultūra stipriai susijusi su jūra: tradicinė muzika, dainos, amatų dirbiniai ir nacionaliniai papročiai yra svarbi tapatybės dalis.
Ekonomika
Ekonomika stipriai priklauso nuo žuvininkystės ir jūrų produktų apdorojimo — žuvininkystė ir akvakultūra (ypač lašišos auginimas) sudaro didžiąją eksporto dalį. Kitos svarbios sritys: logistikos paslaugos, žemės ūkis (ribotas dėl reljefo), bei augantis turizmas. Dėl atokios padėties importo sąnaudos yra didesnės, todėl vietos ekonomika orientuota į aukštą eksportuojamų jūros produktų pridėtinę vertę.
Transportas ir ryšiai
Ryšiai su žemynu užtikrinami oro uostais (pagrindinis — Vágar) ir keltais. Vidaus susisiekimą tarp salų rengia tuneliai, keltai ir kelių tinklas; pastaraisiais dešimtmečiais nutiesta daug požeminių tunelių, gerinusių prieinamumą. Telekomunikacijos ir interneto prieinamumas gerėja, o turizmo ir prekybos ryšiai jungia salas su Šiaurės Europa.
Ryšys su kitomis salomis ir regionu
Farerai kultūriškai ir gamtovaizdžiu panašūs į Islandiją, Šetlandą, Orknio salas, Išorinius Hebridus ir Grenlandiją. Politiniu ir regioniniu lygmeniu Farerai palaiko santykius su Šiaurės šalimis ir turi atstovus Šiaurės šalių taryboje.
Praktiniai faktai
- Plotas: apie 1 399 km²
- Gyventojų skaičius: apie 50–54 tūkst.
- Valstybė: priklauso Danijai (autonominė teritorija)
- Oficiali kalba: farerų; plačiai vartojama danų
- Valiuta: Danijos krona (DKK)
- Pagrindinis užsiėmimas: žuvininkystė ir akvakultūra
- Administracinis centras: Tórshavn
Farerų salos — unikalus regionas su stipria jūrine ekonomika, gyva kultura ir plačiais vietinės savivaldos įgaliojimais, kartu išlaikantis istorinius ryšius su Skandinavija ir besiplečiančius tarptautinius ryšius.
