Farerų salos (Føroyar) – geografija, istorija ir savivalda

Farerų salos (Føroyar) — unikalus Atlantijos archipelagas: geografija, turtinga istorija ir nuo 1948 m. savivalda. Atraskite kultūrą, gamtą ir politinę raidą.

Farerų salos arba Føroyar — salynas Šiaurės Atlante, tradiciškai verčiamas kaip „Avių salos“ (pavadinimas kilęs iš senojo norvegų Færeyjar, reiškiančio «avių salos»). Tai aštuoniolikos salų grupė, išsidėsčiusi šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje tarp Škotijos, Norvegijos ir Islandijos.

Geografija ir gamta

Farerų salos užima apie 1 399 km² ir sudarytos iš kalnuotų, uolingų salų su giliais fjordais, stačiais uolų šlaitais ir daugelyje vietų smailiais pakrančių kyšančiomis uolienomis. Klimatas — subpoliarinis jūrinis: vėsūs vasaros mėnesiai, palyginti švelnios žiemos dėl Golfo srovės įtakos, daug vėjo ir daug drėgmės. Salose gausu paukščių kolonijų (jūros paukščiai), o jūra teikia pagrindinį laukinių gyvūnų ir žmogaus išteklių šaltinį.

Istorija

Salas apgyvendino vikingai apie IX a. — jos turi tvirtus istorinius ryšius su Skandinavija. Istoriškai Farerų salos priklausė Norvegijai, vėliau tapo Danijos–Norvegijos junginio dalimi. Po 1814 m. geopoliti­nės pertvarkos (Kilo sutarties pasekmės) salos liko Danijos kronai.

Seniausias salų parlamentas — løgting — turi seno tradiciją, o moderniojo parlamento veikla tęsiasi nuo XIX a. vidurio. Farerų vėliava Merkið buvo pirmą kartą pakelta 1919 m., o tautinis identitetas per XX a. plėtėsi kartu su kalbos ir kultūros stiprinimu.

Politika ir savivalda

Farerų salos priklauso Danijos Karalystei, tačiau turi platų vietinės valdžios autonomijos rėžimą. Namų valdžios aktas (Home Rule Act) įsigaliojo 1948 m., nuo to laiko dauguma vidaus reikalų sprendžiami Fareruose. 2005 m. priimti tolesni savivaldos įgaliojimai (Act on Faroese Self-Government) suteikė papildomų teisių ir aiškiau reglamentavo tarptautinių susitarimų bei naudingųjų išteklių valdymą. Danija vis dar atsakinga už karinę gynybą ir tam tikras užsienio politikos sritis, tačiau Farerai gali derėtis dėl tarptautinių susitarimų su tam tikromis išimtimis.

Valstybės institucijos: salų valdžią vykdo vyriausybė (Landsstýri) ir parlamentas (Løgting). Oficialios valiuta — Danijos krona. Farerų salos nėra Europos Sąjungos narė.

Gyventojai, kalba ir kultūra

Gyventojų skaičius siekia apie apie 50–54 tūkst. (kintantis), didžiausias miestas ir administracinis centras — Tórshavn. Oficiali kalba — farerų (Føroyskt), glaudžiai susijusi su islandų ir senojo norvegų kalbomis; danų kalba taip pat plačiai vartojama administracijoje ir švietime. Kultūra stipriai susijusi su jūra: tradicinė muzika, dainos, amatų dirbiniai ir nacionaliniai papročiai yra svarbi tapatybės dalis.

Ekonomika

Ekonomika stipriai priklauso nuo žuvininkystės ir jūrų produktų apdorojimo — žuvininkystė ir akvakultūra (ypač lašišos auginimas) sudaro didžiąją eksporto dalį. Kitos svarbios sritys: logistikos paslaugos, žemės ūkis (ribotas dėl reljefo), bei augantis turizmas. Dėl atokios padėties importo sąnaudos yra didesnės, todėl vietos ekonomika orientuota į aukštą eksportuojamų jūros produktų pridėtinę vertę.

Transportas ir ryšiai

Ryšiai su žemynu užtikrinami oro uostais (pagrindinis — Vágar) ir keltais. Vidaus susisiekimą tarp salų rengia tuneliai, keltai ir kelių tinklas; pastaraisiais dešimtmečiais nutiesta daug požeminių tunelių, gerinusių prieinamumą. Telekomunikacijos ir interneto prieinamumas gerėja, o turizmo ir prekybos ryšiai jungia salas su Šiaurės Europa.

Ryšys su kitomis salomis ir regionu

Farerai kultūriškai ir gamtovaizdžiu panašūs į Islandiją, Šetlandą, Orknio salas, Išorinius Hebridus ir Grenlandiją. Politiniu ir regioniniu lygmeniu Farerai palaiko santykius su Šiaurės šalimis ir turi atstovus Šiaurės šalių taryboje.

Praktiniai faktai

• Plotas: apie 1 399 km²
• Gyventojų skaičius: apie 50–54 tūkst.
• Valstybė: priklauso Danijai (autonominė teritorija)
• Oficiali kalba: farerų; plačiai vartojama danų
• Valiuta: Danijos krona (DKK)
• Pagrindinis užsiėmimas: žuvininkystė ir akvakultūra
• Administracinis centras: Tórshavn

Farerų salos — unikalus regionas su stipria jūrine ekonomika, gyva kultura ir plačiais vietinės savivaldos įgaliojimais, kartu išlaikantis istorinius ryšius su Skandinavija ir besiplečiančius tarptautinius ryšius.

Geografija

Farerų salos - tai aštuoniolika salų prie Šiaurės Europos krantų, tarp Norvegijos jūros ir šiaurinės Atlanto vandenyno dalies. Jos plotas - 1399 kv. km (540 kv. mylių), joje nėra didesnių ežerų ar upių. Kranto linija yra 1 117 km (694 mylios), o sausumos sienos su jokia kita šalimi nėra. Vienintelė sala, kurioje niekas negyvena, yra Lítla Dímun.

Atstumai iki artimiausių šalių ir salų

• Sula Sgeiras (negyvenamas, Škotija): 240 km (149 mylios)
• Šetlando salos (Škotija): 280 km (174 mylios)
• Škotija (Didžiosios Britanijos žemyninė dalis): 310 km (193 mylios)
• Islandija: 450 km (280 mylių)
• Norvegija: 675 km (419 mylių)
• Airija: 678 km (421 mylios)

Negyvenama sala Lítla Dímun.

Ekonomika

Žuvis, avių auginimas ir turizmas yra svarbios Farerų salų ekonomikos dalys. Apie 1990 m. ekonomika patyrė sunkumų. Vėlesniame 1990-ųjų dešimtmetyje nedarbas sumažėjo. 1998 m. pabaigoje jis sumažėjo iki maždaug 6 %. Iki 2008 m. birželio mėn. nedarbas sumažėjo iki 1,1 %, o 2009 m. pradžioje išaugo iki 3,4 %. Tačiau kadangi žvejyba yra labai svarbi ekonomikai, jei kiltų problemų su žvejyba, ekonomika gali turėti problemų Nuo 2000 m. Farerų salose buvo kuriami nauji verslo projektai, siekiant pritraukti naujų investicijų. Plačiai nuskambėjo "Burger King" pristatymas Toršavne, tačiau niekas nežino, kaip seksis šiai bendrovei. Prekiauti salose lengva dėl tiltų ar tunelių, kurie jungia 80 % salų gyventojų.

Gyventojų skaičius (1327-2004 m.)

Metai Gyventojai 1327 maždaug. 4,000 1350 maždaug. 2,000 1769 4,773 1801 5,255 1834 6,928 1840 7,314 1845 7,782 1850 8,137 1855 8,651 1880 11,220 1900 15,230 1911 maždaug. 18,800 1925 22,835 1950 31,781

Metai Gyventojai 1970 maždaug. 38,000 1975 40,441 1985 45,749 1989 47,787 1995 43,358 1996 43,784 1997 44,262 1998 44,817 1999 45,409 2000 46,196 2001 46,996 2002 47,704 2003 48,214 2004 48,353

Farerų avys, Hvalba.


Naujasis keltas "Smyril" įplaukia į Farerų salas

Kultūra

Ólavsøka

Liepos 29 d. švenčiama nacionalinė šventė Ólavsøka. Ja minima šventojo Olafo mirtis. Iškilmės rengiamos Tórshavne. Jos prasideda 28 d. vakare ir tęsiasi iki liepos 31 d.

Oficialioji šventės dalis prasideda 29 d., kai atidaromas Farerų salų parlamentas. Tą dieną rengiama procesija, kurioje dalyvauja daug žmonių iš salų bažnyčių.

Šiaurės šalių namai Farerų salose

Šiaurės šalių namai Farerų salose (farerų kalba: Norðurlandahúsið) yra svarbiausia Farerų salų kultūros įstaiga. Ji remia Šiaurės šalių ir Farerų salų kultūrą vietos ir Šiaurės šalių regione. Rūmams vadovauja kas ketverius metus keičiamas direktorius.

Muzika

Salose yra daug menininkų ir muzikantų, kurių žymiausi išvardyti toliau:

Muzikantai:

• Eivør (Eivør Pálsdóttir)
• Lena (Lena Andersen)
• Teituras (Teitur Lassen)
• Høgni Lisberg
• Brandur Enni

Grupės:

• Týr
• Gestir
• 200
• "Clickhaze".

Salose vyksta muzikos festivaliai, kuriuose dalyvauja tarptautiniai muzikantai, pvz.

• Summartónar,kiekvieną vasarą.
• G! liepos mėn. vyksiantis festivalis Getoje.
• Summarfestivalurin Klaksvike rugpjūčio mėn.

Maistas

Tradicinio Farerų salų maisto pagrindą sudaro mėsa ir bulvės, o šviežių daržovių vartojama nedaug. Salose labai svarbi mėsa - ėriena, kuri yra daugelio patiekalų pagrindinė sudedamoji dalis. Kiti tipiški salų patiekalai - šviežia žuvis, lašiniai, banginiai, jūros paukščiai ir Farerų pūkų bei jų kiaušiniai.

Kasmetinis ólavsøka paradas liepos 28 d.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Farerų salos?

K.: Kam priklauso Farerų salų vietinė valdžia?

K: Kada Farerų salų gyventojai įgijo teisę užsiimti verslu su žmonėmis iš visų šalių?

K: Kas kontroliuoja daugumą Farerų salų valdžios reikalų?

K: Kaip ši salų grupė skiriasi nuo kitų vietovių?

K: Kada jie paliko Norvegiją?

K: Ar jie turi atstovų kokiose nors tarybose ar organizacijose?

Paieška pagal raidę