Šetlando salos – Škotijos archipelagas: geografinė apžvalga ir faktai

Šetlandas (arba Šetlando salos) – tai archipelagas, esantis Šiaurės Atlanto regione ir laikomas labiausiai nutolusiu Škotijos dalimi Jungtinėje Karalystėje. Archipelagas susideda iš apie 100 salų, iš kurių maždaug 16 yra nuolat apgyvendintos. Salos yra netoli tarp Farerų ir Orknio salų, maždaug 50 mylių į šiaurės rytus nuo Orknio.

Geografija ir pagrindinės salos

Šetlandų grupę sudaro nemažas skaičius įvairaus dydžio salų — nuo didesnės Mainland (pagrindinė sala) iki mažesnių ir akmenuotų salelių. Pagrindinės gyvenamos salos yra:

• Mainland (didžiausia);
• Yell;
• Unst;
• Fetlar;
• Whalsay;
• Bressay.

Geografiškai salos ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose ir Šiaurės jūros rytuose, todėl turi svarbią poziciją jūrų kelyje tarp Britanijos salų ir Šiaurės Atlanto salačių.

Istorija ir kultūra

Šetlandai turi ilgą ir įvairialypę istoriją: nuo priešistorinių laikų iki skandinavų (vikingų) įtakos. Anksčiau salos buvo žinomos kaip Hjaltlandas arba Zetlandas, o daug vietovardžių ir kultūrinių tradicijų liudija tvirtus Norvegijos ir vikingų ryšius. Šiandien salos yra Škotijos dalis, o administracinis centras yra Lervikas. Vietinė kalba ir tarmės atspindi tiek škotų, tiek senųjų norn kalbos palikimą — nors norn išnyko, jį primena daugybė toponimų ir tarmiškų žodžių.

Klimatas ir gamta

Apskritai grupės klimatas yra atšiaurus, su subarktiškomis tendencijomis: vėjuota, drėgna ir dažnai debesuota. Temperatūros retai pasiekia ypač žemas reikšmes dėl Atlanto srovių, tačiau žiemos būna vėsesnės ir kondicionuotos vėju. Dėl palankių sąlygų Šetlanduose gausu paukščių kolonijų — jūros paukščiai, tokie kaip kėkštai, kirmėlės ir panoraminiai puffin'ai, traukia gamtos mylėtojus.

Be paukščių, salose gyvena ruoniai, vydmiai ir kiti jūriniai gyvūnai. Pakrančių ir jūrų ekosistemos yra svarbios tiek biologinei įvairovei, tiek vietos žvejybai.

Gyventojai ir kultūriniai renginiai

Gyventojai daugiausia išsidėstę pagrindinėse salose; Lervikas (administracinis centras) yra didžiausias gyvenvietė ir paslaugų centras. Kultūrinėje erdvėje ypač žinomi tradiciniai amatai — mezginiai, ypatingai Šetlando megztiniai ir šetlandinė vilna. Vienas garsiausių salų renginių — ugnies festivalis Up Helly Aa, vykstantis kasmet Lervike, kurio metu pagerbiama vikingų paveldėjimas.

Ekonomika ir ištekliai

Salų ekonomika tradiciškai daugiausia remiasi žemės ūkiu ir žuvininkyste. Gyvulininkystė, ypač avių auginimas, yra svarbi — Avys garsėja savo švelnia vilna, o Šetlando aviganiai ir Šetlando poniai yra puikiai žinomi ir vertinami eksporte.

• Žemės ūkis: avių auginimas, pieno ir mėsos produkcija;
• Žuvininkystė ir akvakultūra: lašišos ir kitos žuvų rūšys;
• Tekstilė ir amatų produkcija: megzti gaminiai iš šetlandinės vilnos;
• Energetika: vėjo, potvynių/šalčio energijos tyrimai bei naftos įtaka.

1969 m. netoli salų buvo aptikta žalios naftos, dėl ko Šetlandai tapo svarbesne bazine zona Šiaurės jūros naftos ir dujų operacijoms. Nafta ir jos aptarnavimo sektorius suteikė papildomų pajamų, tačiau taip pat paskatino diskusijas apie aplinkos apsaugą ir ilgalaikį išteklių valdymą. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama atsinaujinančiai energijai (ypač vėjo energijai) ir tvariai žvejybai.

Infrastruktūra ir pasiekiamumas

Šetlandai pasiekiami tiek lėktuvu, tiek keltu. Vietinė oro jungtis sieja salyną su Škotijos žemynine dalimi, o reguliarios keltų linijos užtikrina susisiekimą tarp salų. Viešojo transporto tinklas ir krovinių gabenimas yra prisitaikę prie atokumo ir permainingų oro sąlygų.

Turizmas ir lankytinos vietos

Turistai pritraukiami dėl laukinės gamtos, paukščių stebėjimo, archeologinių vietų (akmens amžiaus, vikingų palikimas), ir unikalių kultūrinių renginių. Populiarios veiklos: paukščių stebėjimas, žvejyba, žygiai pajūriu, fotografija ir kultūriniai festivaliai. Saugojimo zonos ir nacionalinės reikšmės gamtos objektai padeda išsaugoti vietinę florą ir fauną.

Santrauka

Šetlandai yra archipelagas su stipriu istoriniu ir gamtiniu identitetu: nuo vikingų palikimo iki šiuolaikinių energetikos iššūkių. Dėl savitos gamtos, kultūros bei ekonominių veiklų salos ilgainiui išlaiko tiek tradicijas, tiek ieško naujų tvaraus vystymosi kelių.

Istorija

Skandinavijos kolonizacija

IX a. pabaigoje norvegai nuo plėšikavimo perėjo prie invazijos, daugiausia dėl to, kad Skandinavijoje buvo per daug gyventojų, palyginti su ten esančiais ištekliais ir ariama žeme.

IX a. Šetlandą kolonizavo norvegai. Vietinių gyventojų likimas nežinomas. Kolonizatoriai įvedė savo įstatymus ir kalbą. Ši kalba išsivystė į vakarų šiauriečių norvegų kalbą, kuri išliko iki XIX a.

Haraldui Finehairui užvaldžius visą Norvegiją, daugelis jo priešininkų pabėgo, kai kurie iš jų - į Orknius ir Šetlandą. Iš Šiaurinių salų jie toliau puldinėjo Škotiją ir Norvegiją, todėl Haraldas Hårfagre surinko didelį laivyną, kurį nuplukdė į salas. Apie 875 m. jis su savo pajėgomis užėmė Šetlando ir Orknio salas. Ragnvaldas, Morės grafas, gavo Orknį ir Šetlandą kaip grafystę iš karaliaus kaip kompensaciją už tai, kad jo sūnus žuvo mūšyje Škotijoje. Ragnvaldas grafystę perdavė savo broliui Sigurdui Galingajam.

Šetlandas buvo sukrikščionintas X a. 1266 m. Perto sutartimi Norvegijos karalius atidavė Škotijai savo tolimiausias britų salas. Joms priklausė Hebridai ir Meno sala. Mainais škotai pripažino Norvegijos suverenitetą Orknio ir Šetlando salose. Šios salos Škotijai atiteko tik XV a., o 1669 m. jos buvo ratifikuotos parlamento aktu.

Hanzos lyga

Tris šimtmečius Šetlando gyventojai savo žuvį (sūdytą menkę) pardavinėjo per Vokietijos Hanzos sąjungos prekybos organizaciją. Šis susitarimas galiojo nuo 1400 iki 1700 m.

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo metais Šetlandas aktyviai dalyvavo slaptose operacijose prieš vokiečius Norvegijoje. "Šetlando autobusas" (žvejybos laivai) vykdė slaptas operacijas tarp Norvegijos ir Šetlando. Jais buvo gabenami žvalgybos agentai, pabėgėliai, pasipriešinimo instruktoriai ir kariniai reikmenys. Taip sąjungininkams buvo atgabenta daug nuo vokiečių bėgančių žmonių ir daug svarbios informacijos apie vokiečių veiklą Norvegijoje.

Nafta

Septintojo dešimtmečio pradžioje prie Šetlando salų rasta naftos ir dujų. Rytų Šetlando baseinas yra vienas didžiausių naftos nuosėdų baseinų Europoje. Sullom Voe terminalas atidarytas 1978 m. ir yra didžiausias naftos eksporto uostas Jungtinėje Karalystėje, išgaunantis 25 mln. tonų naftos per metus.

Apie 875 m. Haraldas Hårfagre užėmė Hjaltlandą. Iš XIV a. islandiško rankraščio.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra šetlendas?

K: Kur yra Šetlandas?

K: Kiek Šetlando grupei priklauso salų?

Klausimas: Kiek Šetlando grupės salų yra apgyvendintos žmonių?

K: Koks klimatas vyrauja Šetlando grupėje?

K: Koks yra Šetlando administracinis centras?

K: Kokios yra gerai žinomos Šetlando eksportuojamos prekės?

Paieška pagal raidę