Šetlandas (arba Šetlando salos) – tai archipelagas, esantis Šiaurės Atlanto regione ir laikomas labiausiai nutolusiu Škotijos dalimi Jungtinėje Karalystėje. Archipelagas susideda iš apie 100 salų, iš kurių maždaug 16 yra nuolat apgyvendintos. Salos yra netoli tarp Farerų ir Orknio salų, maždaug 50 mylių į šiaurės rytus nuo Orknio.
Geografija ir pagrindinės salos
Šetlandų grupę sudaro nemažas skaičius įvairaus dydžio salų — nuo didesnės Mainland (pagrindinė sala) iki mažesnių ir akmenuotų salelių. Pagrindinės gyvenamos salos yra:
- Mainland (didžiausia);
- Yell;
- Unst;
- Fetlar;
- Whalsay;
- Bressay.
Geografiškai salos ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose ir Šiaurės jūros rytuose, todėl turi svarbią poziciją jūrų kelyje tarp Britanijos salų ir Šiaurės Atlanto salačių.
Istorija ir kultūra
Šetlandai turi ilgą ir įvairialypę istoriją: nuo priešistorinių laikų iki skandinavų (vikingų) įtakos. Anksčiau salos buvo žinomos kaip Hjaltlandas arba Zetlandas, o daug vietovardžių ir kultūrinių tradicijų liudija tvirtus Norvegijos ir vikingų ryšius. Šiandien salos yra Škotijos dalis, o administracinis centras yra Lervikas. Vietinė kalba ir tarmės atspindi tiek škotų, tiek senųjų norn kalbos palikimą — nors norn išnyko, jį primena daugybė toponimų ir tarmiškų žodžių.
Klimatas ir gamta
Apskritai grupės klimatas yra atšiaurus, su subarktiškomis tendencijomis: vėjuota, drėgna ir dažnai debesuota. Temperatūros retai pasiekia ypač žemas reikšmes dėl Atlanto srovių, tačiau žiemos būna vėsesnės ir kondicionuotos vėju. Dėl palankių sąlygų Šetlanduose gausu paukščių kolonijų — jūros paukščiai, tokie kaip kėkštai, kirmėlės ir panoraminiai puffin'ai, traukia gamtos mylėtojus.
Be paukščių, salose gyvena ruoniai, vydmiai ir kiti jūriniai gyvūnai. Pakrančių ir jūrų ekosistemos yra svarbios tiek biologinei įvairovei, tiek vietos žvejybai.
Gyventojai ir kultūriniai renginiai
Gyventojai daugiausia išsidėstę pagrindinėse salose; Lervikas (administracinis centras) yra didžiausias gyvenvietė ir paslaugų centras. Kultūrinėje erdvėje ypač žinomi tradiciniai amatai — mezginiai, ypatingai Šetlando megztiniai ir šetlandinė vilna. Vienas garsiausių salų renginių — ugnies festivalis Up Helly Aa, vykstantis kasmet Lervike, kurio metu pagerbiama vikingų paveldėjimas.
Ekonomika ir ištekliai
Salų ekonomika tradiciškai daugiausia remiasi žemės ūkiu ir žuvininkyste. Gyvulininkystė, ypač avių auginimas, yra svarbi — Avys garsėja savo švelnia vilna, o Šetlando aviganiai ir Šetlando poniai yra puikiai žinomi ir vertinami eksporte.
- Žemės ūkis: avių auginimas, pieno ir mėsos produkcija;
- Žuvininkystė ir akvakultūra: lašišos ir kitos žuvų rūšys;
- Tekstilė ir amatų produkcija: megzti gaminiai iš šetlandinės vilnos;
- Energetika: vėjo, potvynių/šalčio energijos tyrimai bei naftos įtaka.
1969 m. netoli salų buvo aptikta žalios naftos, dėl ko Šetlandai tapo svarbesne bazine zona Šiaurės jūros naftos ir dujų operacijoms. Nafta ir jos aptarnavimo sektorius suteikė papildomų pajamų, tačiau taip pat paskatino diskusijas apie aplinkos apsaugą ir ilgalaikį išteklių valdymą. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama atsinaujinančiai energijai (ypač vėjo energijai) ir tvariai žvejybai.
Infrastruktūra ir pasiekiamumas
Šetlandai pasiekiami tiek lėktuvu, tiek keltu. Vietinė oro jungtis sieja salyną su Škotijos žemynine dalimi, o reguliarios keltų linijos užtikrina susisiekimą tarp salų. Viešojo transporto tinklas ir krovinių gabenimas yra prisitaikę prie atokumo ir permainingų oro sąlygų.
Turizmas ir lankytinos vietos
Turistai pritraukiami dėl laukinės gamtos, paukščių stebėjimo, archeologinių vietų (akmens amžiaus, vikingų palikimas), ir unikalių kultūrinių renginių. Populiarios veiklos: paukščių stebėjimas, žvejyba, žygiai pajūriu, fotografija ir kultūriniai festivaliai. Saugojimo zonos ir nacionalinės reikšmės gamtos objektai padeda išsaugoti vietinę florą ir fauną.
Santrauka
Šetlandai yra archipelagas su stipriu istoriniu ir gamtiniu identitetu: nuo vikingų palikimo iki šiuolaikinių energetikos iššūkių. Dėl savitos gamtos, kultūros bei ekonominių veiklų salos ilgainiui išlaiko tiek tradicijas, tiek ieško naujų tvaraus vystymosi kelių.



