Starkiai (Sturnidae) – aprašymas, paplitimas ir elgsena
Sužinokite viską apie starkius (Sturnidae): rūšys, aprašymas, paplitimas, elgsena, maitinimasis ir garsai. Patarimai stebėjimui ir įdomūs faktai.
Starkiai priklauso mažų ir vidutinio dydžio paukščių (Sturnidae) šeimai. Ši šeima yra paukščiai giesmininkai, kurių geriausiai žinoma rūšis yra paprastasis starkis (Sturnus vulgaris).
Apibūdinimas
Starkiai yra kompaktiniai paukščiai su trupučiu kuodo arba lygiu snapu, dažniausiai 15–25 cm ilgio (priklausomai nuo rūšies). Plunksnos dažnai būna tamsios, su metaliniu blizgesiu — juodo, žalsvo ar violetinio atspalvio — ir kai kuriose rūšyse matomos baltos dėmės ar dryžiai. Jie turi stiprias kojas ir stačią laikyseną, snapas yra tvirtas, pritaikytas tiek vabzdžių gaudymui, tiek vaisiams graužti.
Paplitimas ir buveinė
Starkiai natūraliai paplitę Senajame pasaulyje — nuo Europos, Azijos ir Afrikos iki šiaurinės Australijos ir atogrąžų Ramiojo vandenyno salų. Kelios Europos ir Azijos rūšys buvo introdukuotos į kitas teritorijas, taip pat į Šiaurės Ameriką, Havajus ir Naująją Zelandiją. Šiose naujose teritorijose jos dažnai konkuruoja dėl buveinių su vietiniais paukščiais ir kartais laikomos invazinėmis rūšimis.
Mityba ir elgsena
Starkiai yra daugiafunkciniai mitybos atžvilgiu: dauguma rūšių minta vabzdžiais, kitomis wirščiomis bestuburiais ir vaisiais, o kai kurios — visaėdžiai. Jie dažnai ieško maisto ant žemės arba atviroje augmenijoje; vienas būdingas elgesys — snapo išskleidimas ir įstūmimas į tankesnę augmeniją, vadinamas „zondavimu atviru snapu“. Kitos rūšys lesą medžiuose arba ieško maisto miesto aplinkoje.
Starkiai yra labai socialūs paukščiai: jie formuoja dideles pulkų stovyklas, ypač neperėjimo ir žiemos metu. Kai kurios rūšys atlieka įspūdingus masinius oro šokius — murmuration — kai tūkstančiai paukščių sinchroniškai keičia formą ore, tai veikia kaip apsauga nuo plėšrūnų ir padeda kaupti informaciją apie maisto šaltinius.
Dauginimasis ir lizdai
Daugelis rūšių suka lizdus savo lizdavietėse — natūraliose medžių drevėse, uolų plyšiuose arba žmogaus pastatytuose angose. Kai kurios rūšys parazituoja lizdus arba užima svetimus. Lizdų vieta priklauso nuo rūšies ir buveinės; dažnai naudojamos ir dirbtinės lizdavietės.
Patelės paprastai deda 4–6 kiaušinius, dažnai mėlynus arba baltiškai mėlynus, tačiau tai skiriasi tarp rūšių. Inkubacija trunka apie 11–14 dienų, o jaunikliai išskrenda maždaug po 2–3 savaičių nuo išsiritimo (priklausomai nuo rūšies ir sąlygų).
Vokalinė raiška
Starkiai gieda įvairius ir sudėtingus garsus — nuo skambančių melodijų iki triukšmingų šūksnių. Daug rūšių moka imituoti aplinkos garsus, įskaitant kitų paukščių balsus, automobilių signalizaciją ar žmonių kalbą. Jie taip pat sugeba atskirti konkrečius individų skambučius, taigi balsas yra svarbus tarpusavio atpažinimui ir socialinei komunikacijai.
Įtaka žmonėms ir apsauga
Santykiai su žmonėmis įvairuoja: kai kurios rūšys yra vertinamos dėl vabzdžių kontrolės, kitos — laikomos ūkininkystės kenkėjais, nes pakenkia pasėliams ar sodams. Introdukuotos rūšys gali išstumti vietines paukščių rūšis iš lizdaviečių arba platinti ligas. Dėl to daugelyje šalių imamasi įvairių tvarkymo priemonių — nuo prevencinių iki kontrolės programų.
Įvairovė ir pavadinimai
Daugelis Azijos rūšių, ypač didesnės, vadinamos mynomis, o daug Afrikos rūšių dėl savo vaivorykštinio plunksnų atspalvio dažnai vadinamos blizgančiomis strazdomis. Nors lietuvių kalboje kartais vartojamas terminas „strazdai“, teisingesnis šios šeimos apibūdinimas yra starkiai.
Starkių šeima yra labai įvairi tiek išvaizda, tiek elgesio atžvilgiu, todėl ji tebėra svarbi ekologijoje ir žmonių kasdienybėje — tiek kaip giesmininkai ir grožybės, tiek kaip rūšys, reikalaujančios reguliavimo ir apsaugos priemonių.
Žvirblių būrys saulėlydžio metu Danijoje
Bandos
Šiaurės rytų Europos strazdai migruoja, tačiau pietų ir vakarų Europoje paukščiai yra nuolatiniai gyventojai. Paprastai strazdai yra labai sociali šeima. Dauguma rūšių ištisus metus susiburia į įvairaus dydžio būrius. Šiuose būriuose gali būti kitų rūšių strazdų, o kartais ir kitų šeimų rūšių paukščių. Šis socialumas akivaizdžiai pasireiškia jų elgesiu nakvynės vietose. Ne veisimosi sezono metu kai kuriose nakvynės vietose gali būti tūkstančiai paukščių. Anksčiau Didžiojoje Britanijoje būriai skaičiuodavo milijonus paukščių, tačiau dabar jų yra mažiau nei anksčiau.
Rudenį ir žiemą Sternus vulgaris yra labai gausi rūšis. Pulkai būna įvairaus dydžio: didžiuliai būriai - įspūdingas reginys ir garsas. Tokie būriai dažnai pritraukia plėšriuosiuspaukščius, pavyzdžiui, žvirblines pelėdas. Skrydžio metu būriai sudaro glaudų, į rutulį panašų darinį, dažnai plečiasi ir traukiasi, keičia formą, iš pažiūros be jokio vadovo.
Labai didelės, kartais iki 1,5 mln. paukščių, stovyklos gali susiformuoti miestų centruose, miškuose ar nendrynuose, todėl kyla problemų dėl jų išmatų. Pavasarį prieš pat saulėlydį pietvakarių Jutlandijoje (Danija) stebimi didžiuliai, daugiau kaip milijono strazdų būriai. Ten jie susiburia kovo mėnesį, kol balandžio viduryje išskrenda į savo veisimosi vietas. Jų būriai sukuria sudėtingas figūras dangaus fone - šis reiškinys vietinių vadinamas "Juodąja saule". Šį reginį geriausia stebėti Tondero ir Esbjergo pelkėse prie jūros.
Žiemos viduryje prieš pat saulėlydį Jungtinės Karalystės vietovėse susidaro nuo penkių iki penkiasdešimties tūkstančių strazdų būriai. Tokie būriai paprastai vadinami starlingų būriais.
Šiaurės Amerika
Nors Šiaurės Amerikoje gyvena apie 200 milijonų strazdų, visi jie yra palikuonys 60 paukščių, kuriuos 1890 m. (ir dar 40 paukščių 1891 m.) į Centrinį parką Niujorke paleido Eugene'as Schieffelinas. Jis buvo Šiaurės Amerikos aklimatizacijos draugijos, kuri stengėsi į Šiaurės Ameriką įvežti visas Viljamo Šekspyro kūriniuose minimas paukščių rūšis, narys.
Europiniai strazdai, kaip introdukuota rūšis, nėra saugomi pagal Migruojančių paukščių sutarties aktą. Šiaurės Amerikoje strazdai laikomi kenksminga rūšimi. Didžiuliais būriais keliaujantys paukščiai dažnai kelia pavojų oro transportui, trikdo gyvulininkystės veiklą, išstumia vietinius paukščius ir apsigyvena miestų kvartaluose. Kasmet jie palieka koroziją sukeliančių išmatų ir pridaro žalos už šimtus milijonų dolerių. 2008 m. JAV vyriausybės agentai nunuodijo, nušovė ir į spąstus sugavo 1,7 mln. strazdų, t. y. daugiau nei bet kurios kitos varginančios rūšies paukščių.
Jauniklis iš didelio pulko Kalifornijoje, JAV.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinama paukščių šeima?
A: Paukščių šeima vadinama Sturnidae.
K: Kur natūraliai gyvena strazdai?
A: Žvirbliai natūraliai gyvena Senajame pasaulyje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
K.: Ar į kitas vietoves buvo įvežti strazdai?
A: Taip, į Šiaurės Ameriką, Havajus ir Naująją Zelandiją buvo įvežta įvairių rūšių paukščių (dažniausiai paprastųjų strazdų).
K: Kaip strazdai ieško maisto?
A.: Žvirbliai maisto ieško išskleisdami snapą, kai žvalgosi į tankią augmeniją; toks elgesys vadinamas "žvalgymu išskleistu snapu".
K: Kaip atrodo strazdo plunksna?
A.: Švygždžių plunksna paprastai būna tamsi, su metaliniu blizgesiu ir baltomis dėmelėmis.
K: Kur dauguma rūšių suka lizdus?
A: Dauguma rūšių lizdus suka duobutėse, deda mėlynus arba baltus kiaušinius.
K.: Ar kai kurios Azijos rūšys vadinamos mynomis?
A: Taip, daugelis Azijos rūšių, ypač didesnės, vadinamos mynomis.
Ieškoti