Starkiai priklauso mažų ir vidutinio dydžio paukščių (Sturnidae) šeimai. Ši šeima yra paukščiai giesmininkai, kurių geriausiai žinoma rūšis yra paprastasis starkis (Sturnus vulgaris).
Apibūdinimas
Starkiai yra kompaktiniai paukščiai su trupučiu kuodo arba lygiu snapu, dažniausiai 15–25 cm ilgio (priklausomai nuo rūšies). Plunksnos dažnai būna tamsios, su metaliniu blizgesiu — juodo, žalsvo ar violetinio atspalvio — ir kai kuriose rūšyse matomos baltos dėmės ar dryžiai. Jie turi stiprias kojas ir stačią laikyseną, snapas yra tvirtas, pritaikytas tiek vabzdžių gaudymui, tiek vaisiams graužti.
Paplitimas ir buveinė
Starkiai natūraliai paplitę Senajame pasaulyje — nuo Europos, Azijos ir Afrikos iki šiaurinės Australijos ir atogrąžų Ramiojo vandenyno salų. Kelios Europos ir Azijos rūšys buvo introdukuotos į kitas teritorijas, taip pat į Šiaurės Ameriką, Havajus ir Naująją Zelandiją. Šiose naujose teritorijose jos dažnai konkuruoja dėl buveinių su vietiniais paukščiais ir kartais laikomos invazinėmis rūšimis.
Mityba ir elgsena
Starkiai yra daugiafunkciniai mitybos atžvilgiu: dauguma rūšių minta vabzdžiais, kitomis wirščiomis bestuburiais ir vaisiais, o kai kurios — visaėdžiai. Jie dažnai ieško maisto ant žemės arba atviroje augmenijoje; vienas būdingas elgesys — snapo išskleidimas ir įstūmimas į tankesnę augmeniją, vadinamas „zondavimu atviru snapu“. Kitos rūšys lesą medžiuose arba ieško maisto miesto aplinkoje.
Starkiai yra labai socialūs paukščiai: jie formuoja dideles pulkų stovyklas, ypač neperėjimo ir žiemos metu. Kai kurios rūšys atlieka įspūdingus masinius oro šokius — murmuration — kai tūkstančiai paukščių sinchroniškai keičia formą ore, tai veikia kaip apsauga nuo plėšrūnų ir padeda kaupti informaciją apie maisto šaltinius.
Dauginimasis ir lizdai
Daugelis rūšių suka lizdus savo lizdavietėse — natūraliose medžių drevėse, uolų plyšiuose arba žmogaus pastatytuose angose. Kai kurios rūšys parazituoja lizdus arba užima svetimus. Lizdų vieta priklauso nuo rūšies ir buveinės; dažnai naudojamos ir dirbtinės lizdavietės.
Patelės paprastai deda 4–6 kiaušinius, dažnai mėlynus arba baltiškai mėlynus, tačiau tai skiriasi tarp rūšių. Inkubacija trunka apie 11–14 dienų, o jaunikliai išskrenda maždaug po 2–3 savaičių nuo išsiritimo (priklausomai nuo rūšies ir sąlygų).
Vokalinė raiška
Starkiai gieda įvairius ir sudėtingus garsus — nuo skambančių melodijų iki triukšmingų šūksnių. Daug rūšių moka imituoti aplinkos garsus, įskaitant kitų paukščių balsus, automobilių signalizaciją ar žmonių kalbą. Jie taip pat sugeba atskirti konkrečius individų skambučius, taigi balsas yra svarbus tarpusavio atpažinimui ir socialinei komunikacijai.
Įtaka žmonėms ir apsauga
Santykiai su žmonėmis įvairuoja: kai kurios rūšys yra vertinamos dėl vabzdžių kontrolės, kitos — laikomos ūkininkystės kenkėjais, nes pakenkia pasėliams ar sodams. Introdukuotos rūšys gali išstumti vietines paukščių rūšis iš lizdaviečių arba platinti ligas. Dėl to daugelyje šalių imamasi įvairių tvarkymo priemonių — nuo prevencinių iki kontrolės programų.
Įvairovė ir pavadinimai
Daugelis Azijos rūšių, ypač didesnės, vadinamos mynomis, o daug Afrikos rūšių dėl savo vaivorykštinio plunksnų atspalvio dažnai vadinamos blizgančiomis strazdomis. Nors lietuvių kalboje kartais vartojamas terminas „strazdai“, teisingesnis šios šeimos apibūdinimas yra starkiai.
Starkių šeima yra labai įvairi tiek išvaizda, tiek elgesio atžvilgiu, todėl ji tebėra svarbi ekologijoje ir žmonių kasdienybėje — tiek kaip giesmininkai ir grožybės, tiek kaip rūšys, reikalaujančios reguliavimo ir apsaugos priemonių.
