Silpnaprotystė
Demencija - tai grupė ligų, kurių simptomai turi įtakos žmonių mąstymui ir tarpusavio bendravimui. Ji dažnai gali būti susijusi su liga arba smegenų pažeidimu. Labai dažnai sutrinka trumpalaikė atmintis, protas, kalba ir motorika. Kai kurios demencijos formos sukelia sergančiojo asmenybės pokyčius. Demencija sergantis asmuo praranda tam tikrus įgūdžius ir žinias, kurias jau turėjo. Tai pagrindinis skirtumas nuo kitų protą veikiančių būklių. Žmonės, kurie turi mokymosi problemų arba yra žemesnio intelekto, niekada neįgis tam tikrų įgūdžių, o sergantieji demencija praras jau įgytus įgūdžius. Demencija dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ja gali sirgti ir jaunesni. Tam tikros demencijos formos iš dalies gali būti gydomos. Dažniausiai pasitaikanti demencijos forma yra Alzheimerio liga, kuri sudaro 50-60 proc. visų demencijos atvejų. Kitos ligos rūšys yra kraujagyslinė demencija ir lewy kūnelių demencija.
Tarp žymių žmonių, kurie sirgo demencija, yra Čilės lyderis Augusto Pinočetas ir pilietinių teisių aktyvistė Rosa Parks.
Žmonėms, kuriems pablogėja šie požymiai, gali pasireikšti demencija:
- Gebėjimas priimti sprendimus
- Sprendimas
- Orientavimasis laike ir erdvėje
- Problemų sprendimas
- Žodinis bendravimas
Elgesio pokyčiai gali būti tokie:
- Valgymas
- Apsirengimas (gali prireikti pagalbos)
- Interesai
- Įprastinė veikla (gali tapti nepajėgus atlikti namų ruošos darbų)
- Asmenybė (netinkama reakcija, emocijų kontrolės stoka)
Kai kurios demencijos rūšys yra grįžtamos. Tai reiškia, kad žalą galima panaikinti. Kitos demencijos rūšys yra negrįžtamos. Tai reiškia, kad jų neįmanoma pašalinti. Negrįžtamą demenciją paprastai sukelia nepagydoma liga, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.
Grįžtamosios demencijos priežastys taip pat yra difuzinis aksonų pažeidimas po galvos ar smegenų traumų, mediciniškai vadinamas trauminiu smegenų pažeidimu.
Creutzfeldto-Jakobo liga, kurią sukelia prionai, sukelia demenciją, kuri blogėja greitai, per kelias savaites ar mėnesius. ,kitos formos, pavyzdžiui, encefalopatija ar delyras, gali išsivystyti palyginti lėtai, per kelerius metus.
Dvi pagrindinės demencijos priežastys yra Alzheimerio liga ir daugiainfarktinė liga. Su glioma susiję navikai yra dar viena pagrindinė demencijos priežastis. Alkoholinė demencija kartais siejama su Wernicke-Korsakoffo sindromu ir atsiranda dėl ilgalaikio ar nekontroliuojamo piktnaudžiavimo alkoholiu.
Galimos medžiagų apykaitos priežastys, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų nepakankamumas, lėtinė subdurinė hematoma. Kitos galimos priežastys gali būti smegenų infekcija, sukelta tokių ligų kaip meningitas, dėl kurio gali išsivystyti virusinis encefalitas toksinis poveikis vaistams (pvz., antikonvulsantams). Neseniai "Science Daily" paskelbtame pranešime teigiama, kad Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkai atrado ryšį tarp burnos sveikatos ir Alzheimerio ligos. Wernicke-Korsakoffo sindromas yra alkoholizmo sukelta demencija.
1901 m. pacientas Augustas, kurį Aloyzas Alzheimeris panaudojo Alzheimerio ligai apibūdinti. Alzheimerio liga paprastai siejama su demencija.
Susiję puslapiai
- Alzheimerio liga
- Kraujagyslinė demencija
- Meningitas
- Encefalitas
- Pirminė centrinės nervų sistemos limfoma
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra demencija?
A: Demencija - tai grupė ligų, turinčių įtakos žmonių mąstymui ir tarpusavio sąveikai, kurios gali būti susijusios su liga arba smegenų pažeidimu. Ji dažnai paveikia trumpalaikę atmintį, protą, kalbą ir motoriką, gali sukelti asmenybės pokyčius.
Klausimas: Kas dažniausiai serga demencija?
A: Demencija dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ja gali sirgti ir jaunesni. Dažniausiai pasitaikanti demencijos forma yra Alzheimerio liga, kuri sudaro 50-60 proc. visų demencijos atvejų.
K: Kokie simptomai yra susiję su demencija?
A.: Demencijai būdingi simptomai yra šie: blogėjantis gebėjimas priimti sprendimus, vertinti, orientuotis laike ir erdvėje, spręsti problemas ir bendrauti žodžiu. Elgesio pokyčiai gali pasireikšti valgymo sunkumais, apsirengimo problemomis (reikia pagalbos), nesidomėjimu veikla, kuri anksčiau patiko, ir sunkumais atliekant namų ruošos darbus.
Klausimas: Ar yra grįžtamų demencijos formų?
A: Taip - kai kurios demencijos rūšys yra grįžtamos, t. y. žalą galima panaikinti. Grįžtamos priežastys gali būti difuzinis aksonų sužalojimas po galvos ar smegenų traumų (mediciniškai vadinamas traumine smegenų trauma) arba Creutzfeldto-Jakobo liga, kurią sukelia prionai.
K: Kokios žinomos negrįžtamos demencijos priežastys?
A: Negrįžtamąją demenciją paprastai sukelia nepagydoma liga, pavyzdžiui, Alzheimerio liga arba multiinfarktinė liga (sukelta kelių insultų). Kita žinoma priežastis yra su glioma susiję navikai, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, sukeliantis Wernicke-Korsakoffo sindromą. Galimos medžiagų apykaitos priežastys: kepenų ar inkstų nepakankamumas, lėtinė subdurinė hematoma, smegenų infekcija, pavyzdžiui, meningitas, dėl kurio susergama virusiniu encefalitu, toksinis antikonvulsantų poveikis ir bloga burnos ertmės sveikata, kaip rodo naujausi Bergeno universiteto Norvegijoje tyrimai.
Klausimas: Ar demencija sergantiems žmonėms yra koks nors gydymas?
A.: Tam tikros demencijos formos gali būti iš dalies gydomos, nors tai priklauso nuo to, kokio tipo demencija yra - grįžtamoji ar negrįžtamoji, - taip pat nuo jos pagrindinės (-ių) priežasties (-ių).
