Demencija — kas tai? Priežastys, simptomai ir gydymas

Sužinokite viską apie demenciją: priežastys, ankstyvieji simptomai, gydymo galimybės ir kasdienės priežiūros patarimai šeimai bei specialistų įžvalgos.

Demencija – tai grupė ligų, kurių simptomai paveikia žmogaus mąstymą, atmintį, sprendimų priėmimą ir tarpusavio bendravimą. Dažnai tai susiję su smegenų ligomis ar pažeidimais. Tipiškai sutrinka trumpalaikė atmintis, protas, kalba ir motoriniai įgūdžiai; kai kurios demencijos formos sukelia asmenybės pokyčius. Demencija reiškia, kad sergantis asmuo palaipsniui praranda anksčiau įgytus įgūdžius ir žinias – tai skiriasi nuo įgimto ar vystymosi sutrikimo, kuomet tam tikri gebėjimai niekada nebuvo įgyti. Demencija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali ištikti ir jaunesnius. Kai kurios demencijos formos yra iš dalies gydomos, o kitos – negrįžtamos.

Dažniausiai pasitaikanti demencijos forma yra Alzheimerio liga, kuri sudaro apie 50–60 % visų demencijos atvejų. Kitos svarbios rūšys yra kraujagyslinė demencija ir lewy kūnelių demencija.

Tarp žymių žmonių, kurie sirgo demencija, yra Čilės lyderis Augusto Pinočetas ir pilietinių teisių aktyvistė Rosa Parks.

Simptomai

Demencijos požymiai dažnai vystosi palaipsniui ir apima kognityvinius bei elgesio sutrikimus. Dažniausi:

• Atminties praradimas – ypač sunku prisiminti naują informaciją.
• Sprendimų priėmimo ir planavimo sunkumai.
• Orientacijos sutrikimai vietoje ir laike.
• Kalbos bei žodinio bendravimo problemos (sunku rasti žodžius, suprasti pokalbį).
• Problemas sprendžiant – pavyzdžiui, skaičiavimo ar kasdienių užduočių atliekamo sutrikimai.

Elgesio ir kasdienio funkcionavimo pokyčiai

Be kognityvinių sutrikimų, pasireiškia ir elgesio bei gyvenimo būdo pokyčiai:

• Pakitimai valgant (apetito didėjimas ar mažėjimas).
• Poreikis pagalbos apsirengiant ar prižiūrint higieną.
• Susidomėjimo pomėgiais sumažėjimas.
• Gebėjimo atlikti kasdienes užduotis (namų ruoša, mokėjimų tvarkymas) praradimas.
• Asmenybės pokyčiai – netinkama elgsena, emocijų kontrolės stoka, dirglumas ar apatiškumas.

Priežastys

Demenciją gali sukelti įvairios priežastys. Kai kurios formos yra grįžtamos (jeigu pašalinama jų priežastis), kitos – negrįžtamos (pvz., progresuojančios neurodegeneracinės ligos).

Dažniausios priežastys:

• Alzheimerio liga – progresuojanti neurodegeneracinė liga, dažniausia demencijos forma.
• Kraujagyslinės kilmės demencija – dėl smegenų insultų ar daugiainfarktinių pažeidimų.
• Lewy kūnelių demencija – pasižymi pažinimo svyravimais, vizualinėmis haliucinacijomis ir parkinsonizmo požymiais.
• Tumorai, pavyzdžiui, susiję su glioma, gali sukelti demenciją.
• Prionų sukeliamos ligos, pavyzdžiui, Creutzfeldto-Jakobo liga, kurią sukelia prionai, – progresuoja greitai per savaites ar mėnesius.
• Alkoholinė demencija – dažnai susijusi su ilgalaikiu ar nekontroliuojamu piktnaudžiavimu alkoholiu. Wernicke–Korsakoffo sindromas yra pavyzdys demencijos, susijusios su alkholiu (žr. žemiau).
• Trauminiai smegenų pažeidimai: difuzinis aksonų pažeidimas po galvos ar smegenų traumų – mediciniškai vadinamas trauminiu smegenų pažeidimu.
• Infekcijos ir uždegimai (pvz., meningitas, virusinis encefalitas) bei lėtinės infekcijos gali sukelti pažinimo sutrikimus.
• Medikamentų toksinis poveikis, elektrolitų ar hormonų pusiausvyros sutrikimai, organų nepakankamumas (pvz., kepenų ar inkstų nepakankamumas) ir lėtinės subdurinės hematomos gali lemti demencijos simptomus.

Kai kurios demencijos formos yra grįžtamos, jei diagnozuojama ir gydoma anksti (pvz., medikamentų sukeltos ar metabolinės priežastys). Kitos – negrįžtamos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.

Be to, encefalopatija ar delyras, prasidėję lėtai arba staigiai, gali sukelti pažinimo pablogėjimą. Kartais demencijos priežasčių daugiakomponentinės – dalyvauja neurodegeneracija kartu su kraujagysliniais pažeidimais ar kitais veiksniais.

Neseniai "Science Daily" paskelbtame pranešime teigiama, kad Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkai atrado ryšį tarp burnos sveikatos ir Alzheimerio ligos, kas pabrėžia, jog gyvenimo būdo veiksniai gali įtakoti demencijos riziką.

Specialios atmintinės formos

Wernicke–Korsakoffo sindromas – tai pavyzdys demencijos, siejamos su ilgalaikiu alkoholio vartojimu ir tiaminu (B1 vitamino) trūkumu. Kai kurie atvejai demencijos sukelti parazitinėmis, metabolinėmis ar imunologinėmis ligomis gali būti gydomi arba bent jau stabilizuojami.

Diagnozė

Diagnozė remiasi išsamia anamneze, neurologiniu tyrimu ir pažintiniais testais. Dažniausi tyrimai:

• Atminties ir kitų kognityvinių funkcijų vertinimas (neuropsichologiniai testai).
• Kraujo tyrimai – metabolizmui, skydliaukei, vitaminų lygiui, infekcijoms nustatyti.
• Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) smegenų struktūroms įvertinti.
• Elektroencefalografija (EEG), kai įtariami epileptiniai reiškiniai ar tam tikros encefalopatijos.
• Rečiau – stuburgalio punkcija (likvoro tyrimai) ir specifiniai patologiniai tyrimai.

Gydymas ir priežiūra

Nors daugeliui demencijos formų visiškas išgijimas neįmanomas, galima lėtinti progresavimą, palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Farmakologinis gydymas:

• Cholinesterazės inhibitoriai (pvz., donepezilis, rivastigminas, galantaminas) – dažnai skiriami lengvai ar vidutinei Alzheimerio ligai.
• Memantinas – naudojamas vidutinės ir sunkios formos Alzheimerio ligai gydyti.
• Kiti vaistai – skiriami simptomams valdyti (depresija, nerimas, miego sutrikimai, psichozė), tačiau reikia atsargumo dėl šalutinių poveikių.

Non‑farmakologinės priemonės ir priežiūra:

• Kognityvinė stimuliacija, reabilitacija ir užimtumo terapija.
• Psichosocialinė parama pacientui ir šeimai, priežiūros strategijų mokymas.
• Saugumo priemonės namuose, pritaikytas aplinkos valdymas, kasdienės veiklos supaprastinimas.
• Valdymas su pavojingais elgesio pokyčiais (BPSD) – elgesio intervencijos, struktūruota dienotvarkė, aplinkos korekcijos.
• Planuoti teisinius ir finansinius reikalus (globos, įgaliojimai) ankstyvoje ligos stadijoje.
• Paliatyvioji priežiūra ir simptomų valdymas vėlyvose stadijose.

Prevencija

Nors neįmanoma visiškai užkirsti kelią visoms demencijos formoms, galima mažinti riziką ir gerinti smegenų sveikatą:

• Kontroliuoti kraujospūdį, cukrinį diabetą ir cholesterolį.
• Vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo.
• Reguliariai fizinis aktyvumas, subalansuota mityba (pvz., Viduržemio jūros tipo dieta), pakankamas miego kiekis.
• Socialinis aktyvumas, pažintinis aktyvinimas (mokymasis, galvosūkiai, hobiai).
• Rūpintis burnos sveikata – naujausi tyrimai rodo galimą ryšį su Alzheimerio ligos rizika.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebite pasikartojančius atminties praradimus, pakitusią orientaciją, sunkumus atlikti įprastas užduotis arba reikšmingus elgesio pokyčius. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti tinkamą priežiūrą ir gydymą, planuoti ateitį bei geriau palaikyti pacientą ir artimuosius.

Reikia pažymėti, kad kai kurios priežastys demencijos simptomams sukelti gali būti gydomos arba grįžtamos. Pavyzdžiui, medikamentų sukeltas pažinimo sutrikimas (toksinis poveikis vaistams (pvz., antikonvulsantams)), metaboliniai sutrikimai ar infekcijos – identifikavus ir ištaisius priežastį, simptomai gali pagerėti.

Jeigu turite klausimų ar abejojate dėl savo artimųjų būklės, kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą. Ankstyva pagalba ir tinkama priežiūra gali reikšmingai pagerinti kasdienį gyvenimą ir saugumą tiek sergančiajam, tiek jo šeimai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra demencija?

Klausimas: Kas dažniausiai serga demencija?

K: Kokie simptomai yra susiję su demencija?

Klausimas: Ar yra grįžtamų demencijos formų?

K: Kokios žinomos negrįžtamos demencijos priežastys?

Klausimas: Ar demencija sergantiems žmonėms yra koks nors gydymas?

Paieška pagal raidę