Alzheimerio liga: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas

Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse aptinkami du pagrindiniai požymiai: neurobriliniai susipainiojimai (sutrumpintai vadinami "susipainiojimais"), kuriuos sudaro baltymas, vadinamas tau, ir senatvinės plokštelės (daugiausia sudarytos iš kito baltymo, vadinamo beta amiloidu, kartais dar vadinamos beta amiloido ryšulėliais arba sutrumpintai "ryšulėliais"). Tau baltymai, iš kurių susiformuoja gniužulai, anksčiau laikė kartu neuronų viduje esančią struktūrą, vadinamą mikrotubule, kuri yra svarbi neuronų dalis; ji yra citoskeleto (ląstelės skeleto), kuris palaiko ląstelės formą, dalis, o mikrotubulės atlieka svarbų vaidmenį ląstelės komunikacijoje.

Tiek susipainiojimą, tiek plokšteles gali sukelti kitos ligos, pavyzdžiui, 1 tipo Herpes simplex virusas, kuris tiriamas kaip galima Alzheimerio ligos priežastis arba veiksnys, galintis prisidėti prie Alzheimerio ligos išsivystymo. Nėra tiksliai žinoma, ar sankaupos ir plokštelės yra Alzheimerio ligą sukeliančių veiksnių dalis, ar jos yra jos pasekmė.

Mikrotubulės

Mikrotubulės sudarytos iš baltymo tubulino. Tubulinas polimerizuojasi, t. y. molekulės vėl ir vėl sudaro tas pačias formas, kurios susijungia į grupes, ir šios grupės susijungia tarpusavyje. Jos gali sudaryti ilgas grandines arba kitas formas; šiuo atveju polimerizuotas tubulinas sudaro mikrotubules. Mikrotubulės yra standūs vamzdeliai, panašūs į mikroskopinius šiaudelius, kurie viduje yra tuščiaviduriai. Mikrotubulės padeda išlaikyti neurono formą ir dalyvauja perduodant signalus per neuroną.

Tau

Tau yra baltymas, kurio daugiausia randama centrinės nervų sistemos neuronuose. Jie padeda išlaikyti kartu neuronuose esančias mikrotubules. kai pasikeičia tau baltymų veikimo principas, mikrotubulės suyra. Tau baltymai, nebesilaikantys mikrotubulių kartu, suformuoja pluoštus, vadinamus fibrilėmis, kurie susitelkia neurono viduje ir sudaro vadinamąsias neurofibrilines sankaupas. Šios sankaupos, dar vadinamos "taukinėmis pynėmis", yra viskas, kas lieka po neurono žūties.

Beta amiloidas

Beta amiloido (Aβ) (dar vadinamo beta amiloidu) plokštelės prasideda nuo baltymo, vadinamo amiloido pirmtaku (APP). APP yra vienas iš baltymų, sudarančių ląstelės membraną arba išorinį apvalkalą, kuris apsaugo ląstelę. Šiuo atveju neuronas.. Kadangi APP gaminasi ląstelės viduje, jis išsikiša pro ląstelės membraną.

Įvairiose ląstelės dalyse, įskaitant išorinę ląstelės membranos dalį, cheminės medžiagos, vadinamos fermentais, supjausto APP į mažus gabalėlius. Fermentai, kurie atlieka nukarpymą, yra alfa-sekretazė, beta-sekretazė ir gama-sekretazė. Priklausomai nuo to, kuris fermentas ir kokias APP dalis nukerpa, gali atsitikti du skirtingi dalykai. Vienas iš jų yra naudingas, o kitas sukelia beta amiloido plokštelių susidarymą.

Plokštelės susidaro, kai beta-sekretazė nukerpa APP molekulę viename beta-amiloido peptido gale ir iš ląstelės išlaisvina sAPPβ. Tada gama-sekretazė nupjauna APP gabalėlius, kurie lieka ir vis dar kyšo iš neurono membranos, kitame beta amiloido peptido gale. Po šio nukirpimo beta amiloido peptidas išsiskiria į erdvę už neurono ribų ir pradeda lipti prie kitų beta amiloido peptidų. Šie gabalėliai sulimpa ir sudaro oligomerus. Įvairaus dydžio oligomerai dabar plūduriuoja erdvėse tarp neuronų ir gali reaguoti su kaimyninių ląstelių ir sinapsių receptoriais, paveikdami jų gebėjimą veikti.

Dalis šių oligomerų pasišalina iš smegenų. Tie, kurie neišsivalo, sulimpa kartu su kitais beta amiloido gabalėliais. Kai daugiau gabalėlių sulimpa, oligomerai tampa vis didesni ir didesni, kito dydžio oligomerai vadinami protofibrilėmis, o dar didesni - fibrilėmis. Po kurio laiko šios fibrilos sulimpa su kitomis baltymų molekulėmis, neuronais ir ne nervinėmis ląstelėmis, plūduriuojančiomis erdvėje tarp ląstelių, ir sudaro vadinamąsias plokšteles.

Smegenų amiloidinė angiopatija (CAA)

Beta amiloido nuosėdos taip pat susidaro smegenų žievės smulkių ir vidutinio dydžio arterijų (o kartais ir venų) sienelėse (tunica media, viduriniame sluoksnyje, ir tunica adventitia arba tunica externa, išoriniame sluoksnyje) ir leptomeninguose (leptomeningai - tai du vidiniai meningų, apsauginės trisluoksnės membranos, dengiančios smegenis, sluoksniai - pia mater ir arachnoidai).

CAA nustatoma 30 % vyresnių nei 60 metų žmonių, kurie neserga jokia demencija, tačiau 90-96 % Alzheimerio liga sergančių žmonių, o trečdaliui ar dviem trečdaliams iš jų ji būna sunki.

Pirmoji smegenų sritis, kurią paveikia Alzheimerio liga, yra transentorininė sritis, kuri yra giliai smegenyse esančios medialinės temporalinės skilties dalis. Šioje srityje neuronai pradeda žūti pirmiausia. Po to išplinta į gretimą entorininę žievę (EC), kuri veikia kaip centrinis plataus tinklo, tvarkančio atminties ir judėjimo signalus, mazgas (tarsi pagrindinė traukinių stotis su traukinių bėgiais, vedančiais į skirtingas sritis).

EK yra pagrindinė hipokampo ir neokortekso - išorinės smegenų dalies, atsakingos už aukštesnes funkcijas, pavyzdžiui, kaip smegenys suvokia informaciją, gaunamą iš penkių pojūčių (kvapo, regos, skonio, lytėjimo ir klausos; pvz., mato žmogaus veidą ir jį atpažįsta), generuoja motorines komandas (pvz., juda ranka ar koja, vaikšto, bėga), erdvinį mąstymą, sąmoningą mąstymą ir kalbą.

Liga išplinta į hipokampą, kuris yra limbinės sistemos dalis. Hipokampas - tai smegenų dalis, kurioje formuojasi nauji prisiminimai, jie organizuojami ir saugomi, kad vėliau būtų galima juos prisiminti. Be to, čia emocijos ir pojūčiai, pavyzdžiui, kvapas ir garsas, yra susiję su konkrečiais prisiminimais. 1 pavyzdys: Prisiminimas gali jus pradžiuginti arba nuliūdinti. 2 pavyzdys: Kvapas gali sukelti tam tikrą prisiminimą.

Hipokampas siunčia prisiminimus į skirtingas galvos smegenų pusrutulio dalis, kur jie patenka į ilgalaikę atmintį, o prireikus padeda juos atkurti. Pavyzdys: Suaugęs žmogus bando prisiminti klasės draugo iš darželio vardą.

Hipokampas ne tik rūpinasi atmintimi, bet ir dalyvauja emocinių reakcijų, navigacijos (orientavimosi) ir erdvinės orientacijos (vietos pojūčio, kai judate, žinojimo) procesuose: pvz., orientuotis savo miegamajame net ir išjungus šviesą).

Iš tikrųjų yra dvi hipokampo dalys, kurių viena yra kairėje smegenų dalyje, o kita - dešinėje.

Ikiklinikiniai tyrimai

Atliekant dabartinius tyrimus, kuriuose naudojami pažangūs neurovaizdavimo metodai, pavyzdžiui, FDG-PET ir PIB-PET skenavimas, ir smegenų skysčio (CSF) tyrimai, dabar galima nustatyti Alzheimerio ligos pradinius procesus, vykstančius prieš pasireiškiant ligos simptomams. Tyrimai rodo, kad kliniškai normalūs vyresnio amžiaus žmonės (kuriems nėra jokių simptomų) turi biomarkerių, rodančių, kad smegenyse kaupiasi beta amiloidas (Aβ). Šis amiloidinis beta (Aβ) yra susijęs su smegenų struktūros ir jų veikimo pokyčiais, kurie yra panašūs į tuos, kurie pastebimi žmonėms, sergantiems lengvu kognityviniu sutrikimu (MCI), galinčiu sukelti Alzheimerio ligą, ir Alzheimerio liga sergantiems žmonėms.

Šie nedideli ikiklinikiniai pokyčiai (be simptomų) smegenyse gali atsirasti daugelį metų ar net kelis dešimtmečius prieš diagnozuojant Alzheimerio ligą. Esant tam tikrai atminties praradimo stadijai arba lengvam kognityviniam sutrikimui. Šie pokyčiai kelia riziką, kad asmeniui gali pasireikšti klinikiniai visiškos Alzheimerio ligos simptomai, tačiau ne kiekvienas, kuriam šie pokyčiai pasireiškia, susirgs šia liga. Nors Alzheimerio liga nėra išgydoma, kuriami nauji gydymo būdai, kurie geriau veiktų pačiose pirmosiose ligos stadijose.

Šiuo metu vis dar tiriama, kas tiksliai sudaro ikiklinikinį Alzheimerio ligos etapą, pavyzdžiui, kodėl vieniems žmonėms Alzheimerio liga išsivysto, o kitiems ne. Todėl terminas ikiklinikinė stadija vartojamas tik moksliniams tyrimams. Įvairiose šalyse visame pasaulyje atliekami šios srities tyrimai, vadinami Pasauline Alzheimerio ligos neurovaizdavimo iniciatyva (WW-ADNI), kuri yra neurovaizdavimo tyrimų, atliekamų Šiaurės Amerikos ADNI, Europos ADNI (E-ADNI), Japonijos ADNI, Australijos ADNI (AIBL), Taivano ADNI, Korėjos ADNI, Kinijos ADNI ir Argentinos ADNI, skėtinė organizacija.

Pradiniai etapai

"Klaidinga diagnozė ankstyvosiose Alzheimerio ligos stadijose yra didelė problema, nes yra daugiau kaip 100 ligų, kurios gali imituoti šią ligą. Pasak tyrimo tyrėjo P. Murali Doraiswamy, MBBS, Djuko medicinos universiteto psichiatrijos ir medicinos profesoriaus P. Murali Doraiswamy, "Atsižvelgiant į tai, kad galutinis auksinis Alzheimerio ligos diagnozavimo standartas yra autopsija, mums reikia geresnio būdo pažvelgti į smegenis".

1901 m. 51 metų moteris, vardu Augustė Deter, buvo uždaryta į Frankfurto prie Maino miesto prieglaudą bepročiams ir epilepsijos ligoniams (Städtischen Anstalt für Irre und Epileptische), kuri buvo praminta "Bepročių pilimi" (Irrenschloss). Ji buvo ištekėjusi ir gyveno įprastą gyvenimą iki aštuonių mėnesių iki pasiligojimo, kai jai prasidėjo psichologinės ir neurologinės problemos, tokios kaip atminties ir kalbos sutrikimai, paranoja, dezorientacija ir haliucinacijos.

Ją tyrinėjo gydytojas Aloizas Alzheimeris (1864-1915). Alzheimeris susidomėjo jos atveju dėl jos amžiaus; nors tuo metu senatvinės demencijos padariniai buvo žinomi, paprastai jie prasidėdavo tik sulaukus šešiasdešimties metų. Jos atvejis taip pat išsiskyrė greita demencijos pradžia - nuo pirmųjų pastebėtų simptomų iki mirties praėjo tik aštuoni mėnesiai.

Atlikdamas vieną iš Deter egzaminų, jis paprašė jos atlikti keletą paprastų rašymo užduočių. Negalėdama atlikti to, ko buvo prašoma, pavyzdžiui, parašyti savo vardo, ji pasakė: "Aš, taip sakant, praradau save" ("Ich habe mich sozusagen selbst verloren").

1902 m. Alzheimeris paliko Franfurto ligoninę ir pradėjo dirbti kartu su Emiliu Kraepelinu Heidelbergo-Bergheimo psichiatrijos universitetinėje ligoninėje, o 1903 m. abu su Kraepelinu pradėjo dirbti Miuncheno Liudviko Maksimiliano universitete.

Kai 1906 m. balandžio 8 d. M. Deter mirė nuo sepsio, apie tai buvo pranešta Alzheimeriui, o jos smegenys išsiųstos į Miuncheną, kad jis jas ištirtų. Tyrinėdamas jos smegenų mėginius per mikroskopą, jis pastebėjo neurofibrilinį susipynimą ir iš beta amiloido plokštelių sudarytus pluoštus, kurie yra du pagrindiniai ligos požymiai. 1906 m. lapkričio 3 d. Tiubingene vykusioje Pietvakarių Vokietijos psichiatrų konferencijoje Alzheimeris pristatė Augustės atvejo tyrimo rezultatus, o 1907 m. paskelbė savo išvadas apie šį atvejį.

1910 m. Emilis Kraepelinas šią ligą pavadino Alzheimerio liga. Alzhaimerio liga paprastai suserga 60-65 metų amžiaus žmonės, o ponios Deter, kuriai mirties metu buvo 55 metai, atveju ji sirgo vadinamąja ankstyvosios Alzhaimerio ligos forma.

Alzhaimerio liga gali susirgti bet kas, tiek turtingi, tiek vargšai, tiek garsūs, tiek negarsūs žmonės. Vieni iš garsių Alzheimerio liga sirgusių žmonių yra buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ir airių rašytoja Iris Murdoch, apie kuriuos buvo rašoma moksliniuose straipsniuose, nagrinėjančiuose, kaip dėl ligos pablogėjo jų pažinimo gebėjimai.

Kiti atvejai: futbolininkas Ferencas Puskásas, buvę ministrai pirmininkai Haroldas Wilsonas (Jungtinė Karalystė) ir Adolfo Suárezas (Ispanija), aktorė Rita Hayworth, Nobelio premijos laureatas Raymondas Davisas jaunesnysis, aktoriai Charltonas Hestonas ir Gene'as Wilderis, rašytojas Terry Pratchettas, politikas ir aktyvistas Sargentas Shriveris, bliuzo muzikantas B. B. Kingas, režisierius Jacques'as Rivette'as, Indijos politikas George'as Fernandesas ir 2009 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Charlesas K. Kao. 2012 m. ši liga diagnozuota Nobelio premijos laureatui rašytojui Gabrieliui Garsijai Márquezui. 2017 m. gegužę nuo šios ligos mirė buvęs Suomijos prezidentas Mauno Koivisto. 2017 m. rugpjūtį nuo šios ligos mirė kantri dainininkas Glenas Kempbelas (Glen Campbell).