Gabriel José de la Concordia García Márquez, dar žinomas kaip Gabo (1927 m. kovo 6 d. - 2014 m. balandžio 17 d.) - Kolumbijos rašytojas, apsakymų autorius, scenaristas ir žurnalistas. Jis tapo viena ryškiausių XX a. Lotynų Amerikos literatūros figūrų, plačiai pripažintas dėl gebėjimo derinti realistinius vaizdus su pasakų ir mitų motyvais.
Márquezas gimė mažame Kolumbijos miestelyje Aracataca. Iš pradžių mokėsi tapti žurnalistu. Rašyti pradėjo būdamas aštuoniolikos. Pirmosios jo knygos buvo paremtos jo gyvenimu. Jo vaikystė ir jaunystė provincijoje — apsupta senelių pasakojimų, kaimo tradicijų ir vietos politinių konfliktų — stipriai paveikė vaizduotę ir vėliau sudarė pagrindą legendiniam miesteliui Macondo, kuris tapo daugelio jo kūrinių fonu.
Pradėjęs karjerą kaip žurnalistas, Márquezas dirbo vietiniuose leidiniuose ir vėliau — užsienio korespondentu. Jis daug keliavo po Europą ir Lotynų Ameriką, ilgą laiką gyveno Meksikoje, kur ir kūrė bei bendradarbiavo su kitais intelektualais. Márquezas taip pat aktyviai rašė scenarijus ir publicistiką, o jo žurnalistinė patirtis stipriai persipynė su proza ir padėjo formuoti jo stilių.
Geriausiai žinomas dėl romanų "Šimtas metų vienatvės" (1967), "Patriarcho ruduo" (1975) ir "Meilė choleros metu" (1985). Jo knygose daugiausia buvo kalbama apie satyrą, vienatvę, magiškąjį realizmą, realizmą ir smurtą. "Šimtas metų vienatvės" laikomas kultiniu kūriniu: jame per kelių kartų Buendía šeimos istoriją vaizduojama Lotynų Amerikos socialinė ir politinė tikrovė, o autoriaus vaizduotė sukuria turtingą, simbolių prisotintą pasaulį. Kiti romanai gilinosi į vienatvę, valdžią, meilę ir žmogaus egzistencijos paradoksus, dažnai persipindami su tautosakos elementais.
1982 m. gruodį jis gavo Nobelio literatūros premiją. Nobelio premija paskirta "už jo romanus ir apsakymus, kuriuose fantastika ir realybė susipina į turtingai sukomponuotą vaizduotės pasaulį, atspindintį žemyno gyvenimą ir konfliktus". Be Nobelio, Márquezas sulaukė plačios tarptautinės pagarbos ir jo kūriniai buvo išversti į daugelį kalbų, adaptuoti į filmus, teatrą ir muziką.
Paskutinę savo knygą Márquezas parašė 2004 m. (tai buvo romanas, plačiai aptartas tiek literatūros mylėtojų, tiek kritikų). 2008 m. gegužę jis išėjo į pensiją dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, sumažino viešus pasirodymus ir beveik nebekalbėjo apie naujus kūrinius.
Nuo 2012 m. Márquezas sirgo Alzheimerio liga. Jis gyveno su žmona Mercedes Barcha Meksikoje. Márquezas mirė Meksikoje nuo plaučių uždegimo. Jam buvo 87 metai. Po mirties jis paliko didelį kultūrinį palikimą: jo kūriniai tebėra skaitomi, analizuojami ir aptariami visame pasaulyje, o jo poveikis literatūrai — ypač magiškajam realizmui ir Lotynų Amerikos "boom" kartai — yra ilgalaikis.
Paveldas ir reikšmė:
- Márquezo kūryba reikšmingai prisidėjo prie magiškojo realizmo plėtros ir populiarinimo.
- Jo romanai apjungia asmeninę, istorinę ir politinę dimensijas, dažnai perteiktas vaizdinga, mitinės gaujos kupina kalba.
- Autoriaus darbai turėjo ir tebėra turintys didelį poveikį rašytojams, režisieriams ir kultūros tyrėjams visame pasaulyje.
Gabriel García Márquez paliko ne tik gausų literatūrinį palikimą, bet ir aiškų pavyzdį, kaip regioninė patirtis ir kolektyvinė atmintis gali virsti universaliosiomis istorijomis, suprantamomis tarptautinei auditorijai.
