Gavrilo Principas – Sarajevo atentato vykdytojas ir karo pradžios simbolis

Gavrilo Principas: Sarajevo atentatas, kurio smūgis pradėjo Pirmąjį pasaulinį karą — jauno nacionalisto motyvai, veiksmai ir traginės pasekmės istorijoje.

Gavrilo Principas, 1894 m. liepos 25 d. – 1918 m. balandžio 28 d., serbų nacionalistas, nušovęs erchercogą Francą Ferdinandą ir erchercogo žmoną erchercogienę Sofiją Chotek.

Jaunystė ir įsitikinimai

Principas gimė Obljajoje, skurdžioje Bosnijos vietovėje. Augdamas jis jautėsi pasipriešinantis Austrijos-Vengrijos imperijos valdymui ir simpatizavo pietų slavų nacionalistiniams judėjimams. Jaunystėje prisijungė prie jaunų idealistų grupės, kuri siekė, kad slavai gyvendami imperijos pietuose susijungtų su Serbija į vieningą valstybę. Ši grupė, žinoma kaip "Jaunoji Bosnija", jungė įvairaus amžiaus studentus, idealistus ir aktyvistus.

Jaunąją Bosniją rėmė tam tikri įtakingi asmenys ir slaptos organizacijos Serbijoje. Viena žinomiausių tokių organizacijų buvo "Juodąja ranka", kuri suteikė "Jaunajai Bosnijai" ginklų, mažų sprogmenų ir logistinės paramos. Tarp šių sąsajų ir principų asmeninių įsitikinimų susiformavo sprendimas imtis veiksmų prieš Austro-Vengrijos valdžią.

Sarajevo atentatas (1914 m.)

1914 m. birželio 28 d. į Sarajevą atvyko Austrijos-Vengrijos erchercogas Pranciškus Ferdinandas su žmona. Tą dieną šeši Jaunosios Bosnijos nariai laukė erchercogo automobilio maršruto ir pasiruošė pultis – kai kurie nešė bombas, kiti – pistoletus. Pirmą bandymą atliko kitas konspiratorius, kuris mėgino susprogdinti erchercogo automobilį, tačiau nepavyko. Po to visi susiskirstė; įvykus nesėkmei Principas nuėjo į netoliese esančią kavinę nusipirkti sumuštinio.

Išėjęs iš kavinės Principas netikėtai pamatė erchercogo atvykstantį tuo metu, kai automobilio vairuotojas bandė apsisukti po nesėkmingo manevro. Principas priartėjo prie stovinčio automobilio ir iššovė kelis šūvius, nukreiptus į erchercogą Francą Ferdinandą ir erchercogienę Sofiją. Ferdinandas mirė netrukus, o Sofija – netrukus po to. Sukrėtęs ir staigus šis įvykis tapo katalizatoriumi dideliems politiniams sprendimams.

Teismas, bausmė ir kalinimas

Per teismą Principas teigė, kad veiksmas buvo daromas "iš meilės savo tautai" ir dėl nacionalistinių idealų. Nušovė aktas buvo traktuojamas kaip rimtas nusikaltimas, tačiau Austrijos-Vengrijos įstatymai numatė mirties bausmę tik už 20 metų vyresnius asmenis. Kadangi Principui tuo metu buvo tik 19 metų, jam skirta maksimali bausmė pagal įstatymus – 20 metų kalėjimo. Jis nuteistas dėl aukšto rango valstybės pareigūnų nužudymo ir kitų su tuo susijusių kaltinimų.

Kalėjime Principas kentėjo nuo prastų gyvenimo sąlygų, badavimo bei ligų – jam pablogėjo sveikata ir jis susirgo tuberkulioze. Dėl sunkių sąlygų ir infekcijų kalinimo metu buvo atlikta rankos amputacija. Principas mirė kalėjime 1918 m. balandžio 28 d. Terezino (Theresienstadt) kalėjimo ligoninėje, nuo ligų ir susilpnėjusio organizmo būklės.

Pasekmės ir istorinis reikšmingumas

Dėl šio nusikaltimo Austrija-Vengrija pateikė Serbijai griežtą sąrašą reikalavimų, vėliau žinomą kaip "Liepos ultimatumas" (187–23 liepos 1914 m.), reikalavimą įvykdyti, kad būtų išvengta atsakomųjų veiksmų. Serbija nepriėmė visų ultimatumą sudariusių punktų, arba delsiant buvo sukurta pretekstinė situacija Austro-Vengrijai, kuri siekė karinės intervencijos. Jų sąjungininkai vokiečiai palaikė griežtą liniją, o sąjungų tinklas ir įtampos padidėjimas lėmė, kad konfliktas netrukus išplito – tai paskatino daugelį Europos šalių įsitraukti į Pirmąjį pasaulinį karą.

Atentatas ir Principo vaidmuo iki šiol vertinami prieštaringai: vieni laiko jį teroristu, kiti – kovotoju už tautos laisvę. Tarpukario ir pokario periodu, ypač naujai susikūrusioje Jugoslavijoje, Principas buvo dievinamas kaip herojus, simbolizuojantis pietų slavų vienybės siekį. Vėlesniais laikotarpiais požiūriai kito priklausomai nuo politinio konteksto – istorikai nagrinė tiek jo asmeninių motyvų, tiek platesnių geopolitinių aplinkybių reikšmę.

Trumpa chronologija

• 1894 m. liepos 25 d. – gimė Obljajoje (Bosnija).
• 1914 m. birželio 28 d. – nušauti erchercogas Pranciškus Ferdinandas ir erchercogienė Sofija Sarajeve.
• 1914 m. – teisme nuteistas 20 metų kalėti (dėl amžiaus negalėjo sulaukti mirties bausmės).
• 1918 m. balandžio 28 d. – mirė kalėjime nuo ligų ir susilpnėjusios sveikatos.

Gavrilo Principas išlieka vienu iš labiausiai diskutuojamų XX a. pradžios veikėjų: jo veiksmas buvo mažos grupės asmeninė ir ideologinė iniciatyva, tačiau pasekmės – masinis karas – pakeitė visą Europos istoriją.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Gavrilo Principas?

K: Kur jis gimė?

K: Prie kokios grupės jis prisijungė būdamas jaunas?

K: Kaip ši grupė gavo ginklų ir bombų?

K: Kas nutiko, kai jiems nepavyko nužudyti Ferdinando?

Klausimas: Kodėl jie negalėjo nužudyti Principo už jo nusikaltimą?

Paieška pagal raidę