Geoffrey V, Anžu grafas

Ankstyvoji karjera

Džefris buvo Jeruzalės karaliaus Fulko V ir jo žmonos Ermengardos Mainų vyresnysis sūnus. Ji buvo Elijo I Mainų dukra. Džefris, gimęs 1113 m. rugpjūčio 24 d., buvo pavadintas savo senelio Džefrio II, Gėtės grafo, vardu. Plantageneto pravardę jis gavo nuo geltonos šluotos žiedų šakelės (prancūziškai genêt - genista planta, arba šluotos krūmas), kurią nešiojo savo skrybėlėje. Anglijos karalius Henrikas I pasiuntė savo karališkuosius legatus į Anžu susitarti dėl Džefrio ir jo dukters Matildos vedybų. Sutikimą davė abi šalys. 1128 m. birželio 10 d. karalius Henrikas I penkiolikmetį Džefrį įšventino į riterius.

Santuoka

1128 m. Džefris vedė imperatorienę Matildą, Anglijos karaliaus Henriko I dukterį ir paveldėtoją bei Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko V našlę. Ši santuoka turėjo įtvirtinti taiką tarp Anglijos (Normandijos) ir Anžu. Ji buvo maždaug vienuolika metų vyresnė už Džefrį ir labai didžiavosi savo, kaip imperatorienės (o ne paprastos grafienės), statusu. Jų santuoka buvo audringa, dažnai būdavo ilgų išsiskyrimų, tačiau ji pagimdė jam tris sūnus ir jį pergyveno.

Anžu grafas

Praėjus metams po santuokos, Džefrio tėvas išvyko į Jeruzalę vesti Jeruzalės karalystės paveldėtojos. Džefris tapo vieninteliu Anžu grafu. Kai 1135 m. mirė karalius Henrikas I, Matilda iš karto atvyko į Normandiją atsiimti palikimo. Pasienio rajonai jai pakluso, tačiau Anglija savo karaliumi išsirinko jos pusbrolį Steponą iš Blois, ir Normandija netrukus pasekė jo pavyzdžiu. Kitais metais Džefris atidavė Ambrieresą, Gorroną ir Chatilon-sur-Colmontą Juhel de Mayenne'ui su sąlyga, kad šis padės gauti Džefrio žmonos palikimą. 1139 m. Matilda su 140 riterių išsilaipino Anglijoje, kur ją Arundelio pilyje apgulė karalius Steponas. Per kilusią "anarchiją" 1141 m. vasarį Steponas buvo paimtas į nelaisvę Linkolne ir įkalintas Bristolyje. 1141 m. balandžio mėn. Vinčesteryje įvykęs Anglijos bažnyčios legatinų susirinkimas paskelbė Steponą nuverstu ir paskelbė Matildą "Anglijos ponia". Vėliau Steponas buvo paleistas iš kalėjimo ir per savo pirmosios karūnacijos metines persikrikštijo.

1142 ir 1143 m. Geoffrey užėmė visą Normandiją į vakarus ir pietus nuo Senos, o 1144 m. sausio 14 d. perėjo Senos upę ir įžengė į Ruaną. 1144 m. vasarą jis priėmė Normandijos hercogo titulą. 1144 m. jis įkūrė augustinų vienuolyną Chateau-l'Ermitage Anžu. Džefris kunigaikštystę valdė iki 1149 m., kai kartu su Matilda perleido ją savo sūnui Henrikui, o kitais metais šį perleidimą oficialiai patvirtino Prancūzijos karalius Liudvikas VII.

Džefris taip pat numalšino tris baronų sukilimus Anžu 1129, 1135 ir 1145-1151 m. Jis dažnai nesutarė su savo jaunesniuoju broliu Eliasu, kurį buvo įkalinęs iki 1151 m. Sukilimo grėsmė sulėtino jo pažangą Normandijoje ir yra viena iš priežasčių, kodėl jis negalėjo įsikišti Anglijoje. 1153 m. Valdingfordo sutartimi buvo leista, kad Steponas liktų Anglijos karaliumi iki gyvos galvos, o jo įpėdiniu taptų Džefrio ir Matildos sūnus Henrikas.

Mirtis

1151 m. rugsėjo 7 d. Džefris staiga mirė. Pasak Jono iš Marmoutier, Geoffrey grįžo iš karališkosios tarybos, kai jį pakirto karštinė. Atvykęs į Château-du-Loir, jis susmuko ant kušetės, padarė dovanų ir labdaros užrašus ir mirė. Jis buvo palaidotas Švento Žiuljeno katedroje Le Mano mieste Prancūzijoje.

Vaikai

Džefrio ir Matildos vaikai:

1. Henrikas II Anglijos (1133-1189)
2. Geoffrey, Nanto grafas (1134 m. birželio 1 d. Ruanas - 1158 m. liepos 26 d. Nantas) mirė nevedęs ir buvo palaidotas Nante
3. Vilhelmas X, Poitou grafas (1136-1164) mirė nevedęs

Džefris taip pat turėjo nesantuokinių vaikų nuo nežinomos meilužės (ar meilužių): Hameliną, Emme, kuri ištekėjo už Šiaurės Velso princo Dafyddo Ab Owain Gwyneddo, ir Mariją, kuri tapo vienuole ir Šaftesberio abate ir kuri gali būti poetė Marie de France. Adelaida iš Anžė kartais minima kaip Hameleno motina.