George Boole – Būlio algebros kūrėjas ir skaitmeninės logikos pradininkas

Sužinokite apie George Boole – Būlio algebros kūrėją, kurio idėjos sukūrė šiuolaikinės skaitmeninės logikos ir informatikos pagrindus.

George Boole [buːl], (lapkričio 2 d, 1815 - gruodžio 8 d, 1864) - anglų matematikas ir filosofas. Jis sukūrė Būlio algebrą. Tai vienas iš šiuolaikinės informatikos pagrindų. Kiti žmonės, pavyzdžiui, Augustas De Morganas ir Čarlzas Peirsas, patobulino ir papildė jo darbą. Jų laikais apie šių matematikų nuveiktus darbus žinojo labai nedaug žmonių. Būlio algebrą iš naujo atrado Klodas Šenonas (Claude Shannon) praėjus maždaug 75 metams po Būlio mirties. Savo daktaro disertacijoje Shannonas įrodė, kad Būlio algebra yra naudinga. Ji galėjo supaprastinti elektrinių jungiklių ir relių (pavyzdžiui, naudojamų to meto telefonų komutatoriuose) projektavimą. Shannonas taip pat parodė, kad tokie jungikliai gali spręsti Būlio algebros uždavinius. Visos šiuolaikinės skaitmeninės grandinės (daugiausia kompiuteriai) naudoja tokią algebrą uždaviniams spręsti.

Biografija

George Boole gimė 1815 m. lapkričio 2 d. ir buvo daugiausia savamokslis — jo ankstyvoji švietimo patirtis buvo ribota, tačiau jis gilinosi į matematiką savarankiškai. Jaunystėje jis vedė privačias pamokas ir steigė mokyklą Lincolnshire apylinkėse. 1849 m. Boole tapo pirmuoju Queen's College, Cork (dabartinis University College Cork) matematikos profesoriumi, kur dirbo iki gyvenimo pabaigos. Jis buvo vedęs Mary Everest (George Everest sesers dukterį) ir turėjo kelis vaikus, iš kurių kai kurie vėliau taip pat prisidėjo prie matematikos ir mokslo.

Svarbiausi darbai

Boole publikavo kelis reikšmingus veikalus. Svarbiausi tarp jų:

• The Mathematical Analysis of Logic (1847) — vienas ankstyvųjų darbų, kuriame jis siūlė simbolinę logikos analizę;
• An Investigation of the Laws of Thought (1854) — čia Boole išdėstė idėjas, kurios sudaro Būlio algebros pagrindą ir jas susiejo su tikimybių teorija bei mąstymo „teisėmis“.

Ką reiškia Būlio algebra

Būlio algebra yra sisteminga formalioji struktūra, skirta loginiams reiškiniams ir dviejų reikšmių (pvz., tiesa/netiesa arba 1/0) operacijoms apibūdinti. Pagrindinės operacijos, kurios kyla iš jos, yra:

• AND (konjunkcija) – abu operandai turi būti teisingi;
• OR (disjunkcija) – bent vienas operandas yra teisingas;
• NOT (komplementas, ne) – keičia reikšmę į priešingą.

Būlio algebrą apibrėžia tam tikros aksiomos ir dėsniai: komutatyvumas, asociatyvumas, distributyvumas, idempotentiškumas, taip pat De Morgano dėsniai, kurie sieja AND ir OR su NOT operacija. Šie dėsniai leidžia algebraiškai supaprastinti logines išraiškas ir uždavinius.

Įtaka ir panaudojimas

Nors Boole savo laikais nebuvo plačiai žinomas už logikos ribų, jo idėjos ilgainiui tapo kertinės modernios elektronikos ir informatikos srityse. XX a. pradžioje Klodas Šenonas parodė, kad Būlio algebrą galima panaudoti elektrinių jungiklių ir relių grandinių modeliavimui ir optimizavimui — tai buvo tiesus kelias prie skaitmeninių kompiuterių kūrimo.

Šiandien Būlio algebra taikoma daugelyje sričių:

• skaitmeninė elektronika ir logikos vartai (AND, OR, NOT, NAND, NOR ir kt.),
• programavimas ir loginės sąlygos,
• duomenų bazės ir paieškos užklausos (Boolean search),
• formaliosios logikos ir automatikos teorija.

Paveldas

George Boole dažnai vadinamas simbolinės logikos ir algebrainės logikos pradininku. Jo idėjos tapo matematinio mąstymo apie loginę struktūrą pagrindu ir turi tiesioginį ryšį su visomis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis technologijomis. Be to, jo šeima paliko reikšmingą mokslinį palikimą — jo dukros ir anūkai prisidėjo prie įvairių matematikos sričių, ypač geometrijos ir matematinio švietimo.

Boole darbai parodė, kad abstrakti matematinė formulė gali turėti praktinį pritaikymą — ši idėja tapo vienu iš kertinių akmenų, nuo kurių prasidėjo skaitmeninių mašinų ir informacijos apdorojimo technologijų plėtra.

Paieška pagal raidę