Džordžas Vankuveris (1757 m. birželio 22 d. – 1798 m. gegužės 10 d.) buvo britų karališkojo laivyno karininkas, tyrinėtojas ir kartografas, labiausiai žinomas dėl 1791–1795 m. ekspedicijos, kurios metu kruopščiai tyrinėjo ir kartografavo Šiaurės Amerikos šiaurės‑vakarinę pakrantę – dabartinės Aliaskos, Britų Kolumbijos, Vašingtono ir Oregono krantus. Jis taip pat aplankė ir tyrinėjo Havajų salas bei pietvakarinę Australijos pakrantę. Vankuverio vardu pavadinti Vankuverio (BC) ir Vankuverio (WA) miestai bei Vankuverio sala.

Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia

Dž. Vankuveris gimė 1757 m. birželio 22 d. King's Lynn (Norfolk). Jaunystėje įstojo į Karališkąjį laivyną ir įgijo pradinių jūrų patirčių, vėliau dalyvavo Kapitono Jameso Cooko trečiojoje kelionėje (1776–1779) kaip jaunuolis (midshipman) laive HMS Discovery. Ši patirtis suteikė jam žinių apie ilgų ekspedicijų logistiką, astronominę navigaciją ir jūrų žemėlapių sudarymą.

Vankuverio ekspedicija (1791–1795)

1791 m. Vankuveriui buvo pavesta vadovauti plačiai ir techniškai sudėtingai ekspedicijai į Šiaurės Ramiojo vandenyno pakrantes. Ekspedicijoje dalyvavo kelios laivų grupės, tarp kurių pagrindinis laivas buvo HMS Discovery, kartu dirbo ir HMS Chatham. Per ketverius metus Vankuveris ir jo įgula atliko išsamius hidrografinius matavimus, tikslias pakrančių linijų trianguliacijas ir saugių įplaukų aprašymus.

  • Jis nuosekliai tyrinėjo ir žemėlapiavo Vancouverio salos apylinkes, įrodydamas, kad tai – sala (t. y. yra vandens kanalas, atskiriantis ją nuo žemyno).
  • Detaliai apžvelgė ir sužymėjo tokius regionus kaip Strait of Georgia, Strait of Juan de Fuca, Puget Sound ir San Juan salas.
  • Ekspedicijos metu Vankuveris susidūrė su ispanų pareigūnais dėl teritorinių pretenzijų (ypač Nootka įlankoje) ir susitiko su ispanų kapitonu José de la Bodega y Quadra – šie santykiai turėjo diplomatinę reikšmę to meto geopolitikoje.

Metodai ir pavadinimai

Vankuverio ekspedicija pasižymėjo moksliniu ir sistema­tišku požiūriu: buvo naudojami astronominiai stebėjimai, trianguliacijos metodai ir kruopštūs laivo matavimai. Daug vietovių jis pavadino ekspedicijos narių arba britų jūrų istorijos asmenų garbei – tarp žinomiausių pavadinimų yra Puget Sound (pavadintas Peterio Puget, jo karininko) ir Mount Baker (pavadintas Joseph Baker, ekspedicijos nario) bei daugelis kitų įlankų, kyšulių ir salų vardų.

Havajų ryšiai ir kiti reidai

Vankuveris gerai pažinojo Havajų salas – pirmą kartą jas matė dar dalyvaudamas Cooko ekspedicijoje ir vėliau kelis kartus apsilankė savo ekspedicijos metu. Havajai tuo metu buvo svarbi sustojimo vieta ateik­ties aprūpinimui ir diplomatijai Ramiojo vandenyno regione.

Išlaidos, leidiniai ir paveldas

Po grįžimo į Angliją Vankuveris parengė savo ekspedicijos medžiagą: kruopščiai sudarytus žemėlapius, dienoraščius ir aprašymus. Šie darbai tapo pagrindiniais šaltiniais apie Šiaurės Amerikos šiaurės vakarinę pakrantę ir buvo naudojami tolimesnėms navigacijos bei kolonizacijos pastangoms. Jo žemėlapiai XIX a. buvo vertinami kaip vieni tikslesnių ir praktiškesnių.

Mirtis ir atminimas

Džordžas Vankuveris mirė 1798 m. gegužės 10 d. Londone, sulaukęs 40 metų. Jo paveldas – labai tikslūs žemėlapiai ir išsamūs pakrančių aprašymai – dar ilgai padėjo jūreiviams ir tyrinėtojams saugiai plaukti bei geriau pažinti Šiaurės Ramiojo vandenyno pakrantes. Vardai, kuriuos jis suteikė kai kurioms vietovėms, išliko iki šių dienų ir įtvirtino jo vardą geografiniuose pavadinimuose.