Gary Gilmore — JAV žudikas, kuriam 1977 m. įvykdyta mirties bausmė po moratoriumo
Gary Gilmore — JAV žudikas, pirmasis po moratoriumo 1977 m. įvykdytos mirties bausmės atvejis; teismas, egzekucija ir istorinė drama, pakeitusi JAV požiūrį į mirties bausmę.
Gary Markas Gilmore'as (1940 m. gruodžio 4 d. - 1977 m. sausio 17 d.) - amerikiečių nusikaltėlis, sulaukęs tarptautinio dėmesio dėl to, kad reikalavo įvykdyti mirties bausmę už dvi Jutoje įvykdytas žmogžudystes. JAV Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, Gilmoras tapo pirmuoju asmeniu, kuriam Jungtinėse Valstijose buvo įvykdyta mirties bausmė po dešimties metų laikotarpio, per kurį šalyje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė. Gilmoras taip pat yra paskutinis asmuo Jungtinėse Valstijose, prašęs įvykdyti mirties bausmę sušaudant ir kurio prašymas buvo patenkintas (turima omenyje abiejų prašymų derinys; nuo to laiko Jungtinėse Valstijose kiti asmenys prašė įvykdyti mirties bausmę sušaudant).
Prieš pat egzekuciją Gilmoras su katalikų kunigu atliko paskutines apeigas; jis buvo perėjęs į Katalikų bažnyčią.
Biografija ir ankstyvoji kriminalinė veikla
Gary M. Gilmore gimė 1940 m. gruodžio 4 d. Turėjo sudėtingą vaikystę ir paauglystėje bei jaunystėje klydo – jam buvo būdingas pakartotinis susidūrimas su įstatymu. Per savo gyvenimą jis turėjo kelis kriminalinius epizodus, tarp jų vagystes ir smurtinius nusikaltimus, ir yra minimos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat yra žinoma, kad jis tam tikru laikotarpiu tarnavo karinėse pajėgose.
Nusikaltimai, teismas ir valia vykdyti bausmę
1976 m. Gilmoras nužudė du vyrus Jutoje. Už šiuos nusikaltimus jis buvo teisiamas, nuteistas ir paskirtas mirties bausmė. Svarbus jo byla padarinys – Gilmoras atsisakė pratęsti apeliacijas ir aktyviai reikalavo, kad teismo nuosprendis būtų įvykdytas kuo greičiau. Jo sprendimas nevykdyti ilgų gynimosi procedūrų ir viešai pareikštas noras priimti bausmę sulaukė tiek teisinio, tiek visuomeninio dėmesio.
Gimtasis teisinis kontekstas: 1972 m. JAV Aukščiausiasis Teismas sprendimu Furman v. Georgia laikinai pripažino daugelį mirties bausmės taikymo formų neteisėtomis, sukeldamas de facto moratoriumą. 1976 m. Aukščiausiasis Teismas (byla Gregg v. Georgia) patvirtino pakeistų mirties bausmės įstatymų teisėtumą prie tam tikrų užtikrinimų, todėl vykdymas galėjo būti atnaujintas – būtent po šio sprendimo ir įvyko pirmosios egzekucijos, tarp jų ir Gilmore’o.
Egzekucija ir paskutinės minutės aplinkybės
Gilmoro egzekucija buvo įvykdyta 1977 m. sausio 17 d. Juta atliko sušaudymo būdu, kaip jis pats pageidavo. Pagal Jutos praktiką sušaudymo komanda paprastai sudaroma iš kelių šaulio narių, kurių dalis turi užtaisytus tuščiais šoviniais; tai daroma tam, kad nė vienas šaulys tiksliai nežinotų, ar paleistas šūvis buvo mirtinas. Prieš egzekuciją Gilmoras priėmė paskutines apeigas kartu su katalikų kunigu ir oficialiai perėjo į Katalikų bažnyčią.
Teisinė ir visuomeninė reikšmė
- Pirmosios po moratoriumo egzekucijos simbolis: Gilmore’o byla simbolizavo mirties bausmės grąžinimą į JAV teisinę praktiką po kelių metų pertraukos.
- Diskusijos apie apeliacijas ir savanorišką bausmę: jo atvejis sukėlė svarstymus apie tai, ar nuteistųjų teisė atsisakyti apeliacijų turėtų būti apribota, ypač kai tai susiję su mirties bausme.
- Vėlesnės egzekucijos sušaudant: nors Gilmore’as ilgą laiką minėtas kaip vienas iš labiausiai žinomų sušaudymo atvejų, vėliau, pavyzdžiui 2010 m., Jutoje taip pat buvo įvykdyta sušaudymo bausmė Ronnie Lee Gardner atveju; taip pat kiti nuteistieji nuo to laiko kreipėsi dėl sušaudymo, tačiau tokie prašymai ne visuomet buvo patenkinti.
Kultūrinis poveikis
Gilmoro byla pritraukė plačią žiniasklaidos ir literatūros dėmesį. Vienas žymiausių kūrinių apie jo istoriją – Normano Mailerio knyga The Executioner's Song (1979), kuri vadinama „tiesos romano“ („true-life novel“) pavyzdžiu ir 1980 m. pelnė Pulitzerio premiją už grožinę literatūrą. Knyga ir jos ekranizacijos padėjo viešinti Gilmoro istoriją ir paskatino platesnes diskusijas apie mirties bausmę, teisingumą bei žmogaus teises.
Santrauka
Gary Markas Gilmore'as išsiskiria tiek teisiniu, tiek kultūriniu palikimu: jis buvo vienas pirmųjų žmonių, kuriems JAV mirties bausmė buvo įvykdyta po nacionalinio moratoriumo, viešai reikalavęs, kad bausmė būtų vykdoma, ir tokiu būdu tapo diskusijų apie bausmių vykdymą, apeliacijas ir žmogaus teisių ribas katalizatoriumi. Jo atvejis toliau minima teisės, žiniasklaidos ir literatūros kontekstuose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Garis Markas Gilmoras?
Atsakymas: Garis Markas Gilmoras buvo amerikiečių nusikaltėlis, išgarsėjęs savo reikalavimu įvykdyti mirties bausmę už dvi Jutoje įvykdytas žmogžudystes.
K: Kodėl Gilmoras sulaukė tarptautinio dėmesio?
A: Gilmoras sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo reikalavimo įvykdyti mirties bausmę už dvi Jutoje įvykdytas žmogžudystes.
K: Kodėl Gilmoras buvo pirmasis asmuo, kuriam Jungtinėse Valstijose buvo įvykdyta mirties bausmė per dešimt metų?
A: Gilmoras buvo pirmasis asmuo, kuriam Jungtinėse Valstijose buvo įvykdyta mirties bausmė per dešimt metų dėl Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
K: Koks buvo Gilmoro egzekucijos būdas?
A: Gilmoras buvo sušaudytas.
K: Ar Gilmoras buvo paskutinis asmuo, kuris Jungtinėse Valstijose paprašė įvykdyti mirties bausmę sušaudant?
Atsakymas: Ne, Gilmoras nėra paskutinis asmuo, kuris Jungtinėse Valstijose prašė įvykdyti mirties bausmę sušaudant, tačiau jis yra paskutinis asmuo, kurio prašymas buvo patenkintas.
K: Ką Gilmoras veikė prieš egzekuciją?
A: Prieš egzekuciją Gilmoras su katalikų kunigu atliko paskutines apeigas, nes buvo perėjęs į Katalikų Bažnyčią.
K: Į kokią religiją Gilmoras atsivertė prieš egzekuciją?
A: Prieš egzekuciją Gilmoras perėjo į Katalikų Bažnyčią.
Ieškoti