Kiekvienais metais Nobelio premijos (šved. Nobelpriset) skiriamos žmonėms ir institucijoms visame pasaulyje. Šios premijos skiriamos už mokslo tyrimus ir taiką pasaulyje. Mokslo premijas sudaro literatūros, gamtos mokslų ir medicinos premijos. Nobelio premiją įsteigė Alfredas Nobelis. Jo 1895 m. testamentu premijoms buvo skirti pinigai. Dabar pinigus kontroliuoja Nobelio fondas. Fondas prašo įvairių komitetų arba akademijų nuspręsti, kam skirti premijas. Daugeliui žmonių Nobelio premija yra labai didelė garbė. Nobelio premiją gavę žmonės vadinami Nobelio laureatais.

Kiekvienas prizininkas gauna medalį, diplomą ir pinigų sumą. 1901 m. pirmųjų Nobelio premijų laureatams buvo skirta 150 782 Švedijos kronų. Tai yra tiek pat, kiek 2007 m. gruodžio mėn. 7 731 004 Švedijos kronų. 2008 m. laureatams buvo skirta 10 000 000 SEK premija. Premijos įteikiamos Stokholme (Švedija) gruodžio 10 d. vykusioje ceremonijoje. Šią dieną minimos Nobelio mirties metinės.

Istorija ir įkūrimas

Alfredas Nobelis (1833–1896) buvo švedų išradėjas ir pramonininkas, žinomas daugiausia dėl dinamitų išradimo ir daugelio patentų. 1895 m. jis savo testamente numatė, kad jo turtas turi būti panaudotas kasmetinėms premijoms steigti žmonėms ar organizacijoms, „sumaniausiems ir naudingiausiems žmonėms per metus“. Pirmosios premijos buvo įteiktos 1901 m. pagal jo valią. Nobelio testamentas sukūrė tarptautinį tradicijų pagrindą, nors kai kurios detalės vėliau buvo pritaikytos (pvz., prizų dydis priklauso nuo fondo pajamingumo).

Kategorijos

  • Fizikos – už išskirtinius atradimus ar pažangą fizikos srityje.
  • Chemijos – už reikšmingus pasiekimus cheminių mokslų srityje.
  • Fiziologijos arba medicinos – už svarbius medicinos ar biologijos atradimus.
  • Literatūros – už iškilius literatūrinius darbus, dažnai vertinant viso gyvenimo kūrybą.
  • Taikos – už reikšmingą indėlį į taikos skatinimą, konfliktų sprendimą arba žmogaus teisių gynimą; šį prizą tradiciškai įteikia Norvegijos Nobelio komitetas Oslu.
  • Ekonomikos mokslų premija (pilnas pavadinimas: The Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel) – įsteigta 1968 m. Švedijos centrinio banko; dažnai vadinama Nobelio premija ekonomikos srityje, nors jos neįtrauktas į originalų Nobelio testamento sąrašą.

Kas sprendžia apie laureatus

Premijų laureatus skiria skirtingos institucijos pagal kategoriją:

  • Karališkoji Švedijos mokslų akademija (Royal Swedish Academy of Sciences) – fizikos ir chemijos premijos (bei ekonomikos premijos komitetas).
  • Karališkoji Karolinska institutas (Karolinska Institutet) – fiziologijos arba medicinos premija.
  • Švedų akademija (The Swedish Academy) – literatūros premija.
  • Norvegijos Nobelio komitetas – taikos premija (ceremonija vyksta Oslą).

Nominuoti gali tam tikri universitetų profesorai, ankstesni laureatai, nurodytos institucijos ir kitos kvalifikuotos asmenys. Komitetai peržiūri kandidatus, kreipiasi į ekspertus ir po kruopštaus vertinimo priima sprendimą. Nominationų ir komisijų diskusijų turinys paprastai laikomas konfidencialiu 50 metų.

Pagrindiniai faktai apie apdovanojimą

  • Kiekvienas laureatas gauna medalį, asmeninį diplomą ir piniginę premiją. Piniginės sumos dydis kinta priklausomai nuo fondo pajamų.
  • Premijos įteikiamos kasmet gruodžio 10 d., minint Alfred Nobelio mirties metines (išskyrus taikos premiją, kuri tradiciškai įteikiama Oslоje).
  • Premijos negali būti dažniau nei kasmet. Gali būti dalinamos tarp kelių laimėtojų (dažnai iki trijų asmenų vienoje kategorijoje).
  • Po 1974 m. taisyklių pakeitimo premijos paprastai nebeleidžiamos mirusiems kandidatus; išimtis daroma, jei kandidatas mirė po to, kai premija buvo paskelbta.

Žymūs laureatai ir pavyzdžiai

Nobelio premija pagerbia tiek mokslinius atradimus, tiek meninį, politinį ar humanitarinį indėlį. Tarp žymių laureatų yra tokie vardai kaip Marie Curie (chemija ir fiziologija/medicina), Albertas Einsteinas (fizika), Martin Luther King Jr. (taika), Nelsonas Mandela (taika), Alexander Fleming (medicina), Malala Yousafzai (taika) ir daugelis kitų. Kai kurie laureatai įgijo pasaulinį pripažinimą ir jų darbai turėjo didelę įtaką moksle, politikoje ar visuomenėje.

Kritika ir ginčai

Nobelio premija kartais sulaukia kritikos: dėl pasirinkimų politiniu atžvilgiu, svarbių asmenų ar atradimų praleidimo, diskusijų apie tai, ar literatūros ar taikos sprendimai tinkamai atspindi visų kultūrų ir nuomonių įvairovę. Ekonomikos premija taip pat kelia diskusijas, nes ji įsteigta vėliau ir nėra tiesiogiai minima Nobelio testamente.

Ar Nobelio premija vis dar svarbi?

Taip. Nobelio premija išlieka viena prestižiškiausių tarptautinių apdovanojimų. Ji ne tik įvertina asmenų ar institucijų pasiekimus, bet ir atkreipia visuomenės dėmesį į svarbias temas: mokslo pažangą, humanitarinius pasiekimus, literatūros vertę ir taikos siekimą. Laureatai dažnai įgauna platesnį viešą autoritetą, o jų darbai gali turėti ilgalaikį poveikį pasaulinei politikai, mokslui ir kultūrai.