Nobelio premija
Kiekvienais metais Nobelio premijos (šved. Nobelpriset) skiriamos žmonėms ir institucijoms visame pasaulyje. Šios premijos skiriamos už mokslo tyrimus ir taiką pasaulyje. Mokslo premijas sudaro literatūros, gamtos mokslų ir medicinos premijos. Nobelio premiją įsteigė Alfredas Nobelis. Jo 1895 m. testamentu premijoms buvo skirti pinigai. Dabar pinigus kontroliuoja Nobelio fondas. Fondas prašo įvairių komitetų arba akademijų nuspręsti, kam skirti premijas. Daugeliui žmonių Nobelio premija yra labai didelė garbė. Nobelio premiją gavę žmonės vadinami Nobelio laureatais.
Kiekvienas prizininkas gauna medalį, diplomą ir pinigų sumą. 1901 m. pirmųjų Nobelio premijų laureatams buvo skirta 150 782 Švedijos kronų. Tai yra tiek pat, kiek 2007 m. gruodžio mėn. 7 731 004 Švedijos kronų. 2008 m. laureatams buvo skirta 10 000 000 SEK premija. Premijos įteikiamos Stokholme (Švedija) gruodžio 10 d. vykusioje ceremonijoje. Šią dieną minimos Nobelio mirties metinės.
Žiniasklaida Trumpai apie Nobelio premiją
Prizų kategorijos ir laimėtojai
Tai komitetai ir institucijos, kurios sprendžia, kuriems žmonėms skirti Nobelio premiją:
- Švedijos karališkoji mokslų akademija Nobelio fizikos premiją ir Švedijos banko ekonomikos mokslų premiją Alfredui Nobeliui atminti
- Švedijos karališkoji mokslų akademija - Nobelio chemijos premija
- Karolinskos institutas Nobelio fiziologijos ar medicinos premijai gauti
- Švedijos akademijos Nobelio literatūros premija
- Norvegijos parlamento (Stortinget) paskirtas Norvegijos Nobelio komitetas Nobelio taikos premijai gauti
Nobelio ekonomikos premija nebuvo Nobelio valios dalis. Ją 1969 m. įsteigė Švedijos bankas Sveriges Riksbank. Bankas 1968 m. paaukojo pinigų Nobelio ekonomikos premijos fondui. Ekonomikos studijų premija skirta Alfredo Nobelio atminimui. Ji kasmet skiriama kartu su kitomis Nobelio premijomis.
Žymūs Nobelio premijos laureatai
Kai kurie žmonės yra gavę daugiau nei vieną Nobelio premiją. Tai:
- Marija Kiuri (Marie Curie) - 1903 m. fizikos srityje už radioaktyvumo atradimą, o 1911 m. chemijos srityje - už grynojo radžio išskyrimą.
- Linusas Paulingas (Linus Pauling) - 1954 m. už cheminio ryšio prigimties tyrimus ir jų taikymą sudėtingų medžiagų struktūrai išaiškinti; 1962 m. už taiką - už aktyvią veiklą, susijusią su branduolinių bandymų uždraudimo sutartimi. Paulingas yra vienintelis žmogus, gavęs dvi nepasidalytas Nobelio premijas.
- Johnas Bardeenas - 1956 m. fizikos srityje už tranzistoriaus išradimą ir 1972 m. fizikos srityje už superlaidumo teoriją.
- Frederickas Sangeris - 1958 m. chemijos srityje už insulino molekulės struktūrą ir 1980 m. chemijos srityje už virusų nukleotidų sekos nustatymą.
- Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) Nobelio taikos premiją gavo tris kartus: 1917 m., 1944 m. ir 1963 m. Pirmosios dvi premijos buvo skirtos už grupės veiklą per pasaulinius karus. Trečioji premija buvo įteikta 100-mečio jubiliejaus metais.
- Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) Taikos premija buvo paskirta 1954 ir 1981 m.
Kai kurios šeimos yra gavusios kelis laureatus.
- Curie šeima gavo 5 Nobelio premijas. Tai:
- Marie Curie - 1903 m. už fiziką ir 1911 m. už chemiją
- Jos vyras Pierre'as Curie - už fiziką 1903 m.
- Jų duktė Irène Joliot-Curie - už chemiją 1935 m.
- Jų svainis Frederic Joliot-Curie - už chemiją 1935 m.
- Be to, kai 1965 m. Nobelio taikos premija buvo paskirta UNICEF, antrosios Curie dukters Ievos vyras Henris Labouisse'as buvo UNICEF direktorius.
- Gunnar Myrdal - už ekonomiką 1974 m. ir jo žmona Alva Myrdal - už taiką 1982 m.
- J. J. Thomsonas - už fiziką 1906 m. Jis buvo George'o Pageto Thomsono, kuris 1937 m. gavo fizikos premiją, tėvas.
- 1915 m. Viljamas Henris Bragas fizikos premiją pasidalijo su savo sūnumi Viljamu Lorensu Bragu.
- 1922 m. Nielsas Boras gavo fizikos premiją. Jo sūnus Aage'as Boras 1975 m. gavo Fizikos premiją.
- Manne Siegbahn 1924 m. gavo fizikos premiją. Jis buvo Kai Siegbahno, kuris 1981 m. pasidalijo Fizikos premiją, tėvas.
- 1929 m. Hansas von Euleris-Chelpinas kartu su Arthuru Hardenu pasidalijo chemijos premiją. Eulerio-Chelpino sūnus Ulfas von Euleris 1970 m. gavo Fiziologijos arba medicinos premiją.
- 1930 m. C. V. Ramanui buvo paskirta fizikos premija. Jis buvo Subrahmanyano Chandrasekharo, 1983 m. gavusio Fizikos premiją, dėdė.
- 1959 m. Arthuras Kornbergas kartu su Severo Ochoa pasidalijo fiziologijos arba medicinos premiją. Kornbergo sūnus Rogeris 2006 m. gavo Chemijos premiją.
- 1969 m. Janas Tinbergenas gavo Ekonomikos premiją. Jis buvo Nikolaaso Tinbergeno, kuris 1973 m. kartu su Konradu Lorencu ir Karlu von Frischu pasidalijo Fiziologijos arba medicinos premiją, brolis.
- 1993 m. Nelsonas Mandela ir F. W. de Klerkas gavo Nobelio taikos premiją už savo veiklą per pilietinių teisių revoliuciją Pietų Afrikoje.
- Jauniausias asmuo, kada nors gavęs Nobelio taikos premiją ar bet kurią kitą Nobelio premiją, yra pakistanietė aktyvistė Malala Yousafzai, kuriai 2014 m. spalio mėn. buvo 17 metų.
Klausimai ir atsakymai
K: Už ką skiriamos Nobelio premijos?
A: Nobelio premijos skiriamos už mokslo tyrimus ir už taiką pasaulyje.
K: Kokios sritys priskiriamos mokslo premijoms?
A: Mokslo premijos apima literatūrą, gamtos mokslus ir mediciną.
K: Kas įsteigė Nobelio premiją?
A: Nobelio premiją įsteigė Alfredas Nobelis.
K: Kam 1895 m. Nobelio testamente buvo skirti pinigai?
A: 1895 m. Nobelio testamentu pinigai buvo skirti premijoms.
K: Kas nusprendžia, kam skirti Nobelio premiją?
A: Nobelio fondas prašo įvairių komitetų arba akademijų nuspręsti, kam skirti premijas.
K: Kaip vadinami žmonės, gavę Nobelio premiją?
A: Nobelio premiją gavę žmonės vadinami Nobelio laureatais.
K: Kada ir kur įteikiamos Nobelio premijos?
A: Premijos įteikiamos Stokholme, Švedijoje, gruodžio 10 d., kai minimos Nobelio mirties metinės.