Marija Salomėja Sklodovska-Kiuri (Marie Curie) (1867 m. lapkričio 7 d. - 1934 m. liepos 4 d.) - lenkų fizikė, chemikė ir feministė. Ji atliko radioaktyvumo tyrimus. Ji taip pat buvo pirmoji moteris, pelniusi Nobelio premiją. Ji buvo pirmoji moteris profesorė Paryžiaus universitete. Ji buvo pirmasis žmogus, laimėjęs dvi Nobelio premijas. Nobelio fizikos premiją ji gavo už nekontroliuojamos spinduliuotės, kurią atrado Henris Bekerelis, tyrimus.

Gyvenimo pradžia ir išsilavinimas

Marija Sklodovska gimė Varšuvoje, tuo metu priklausančioje Rusijos imperijai. Anksti netekusi motinos, ji aktyviai siekė aukštojo išsilavinimo, nepaisydama to meto socialinių ir ekonominių kliūčių moterims. Po studijų namuose ji išvyko į Paryžių, kur studijavo fizikos ir chemijos mokslus Sorbonoje. Ten susipažino su Pjeru Kiuri (Pierre Curie), su kuriuo vėliau susituokė ir bendradarbiavo moksliniuose tyrimuose.

Moksliniai atradimai ir darbai

Marija Curie kartu su vyru atliko sisteminius radioaktyvumo tyrimus, išvystė metodus radioaktyviųjų medžiagų kiekybiniam nustatymui ir atskyrimui. Jie išskyrė naujus elementus: polonį (pavadintą M. Curie gimtąja lenkų tėvyne) ir radį. Marija atliko daugybę eksperimentų, kad nustatytų šių elementų savybes, išskyrė gryną radžio junginį ir ištyrė jo cheminę prigimtį. Dėl savo darbo ji tapo žinoma kaip viena iš radioaktyvumo koncepcijos kūrėjų ir populiarintojų.

Nobelio premijos ir pripažinimas

Už indėlį į radioaktyvumo tyrimus Marija Curie su Pjeru Kiuri ir Henriu Bekereliu buvo apdovanota 1903 m. Nobelio fizikos premija. Vėliau, 1911 m., ji gavo Nobelio chemijos premiją už radžio ir polonio atradimą, radžio išskyrimą ir jo junginių tyrimą — taip tapo pirmąja asmenybe, pelniusia dvi Nobelio premijas. Be to, ji buvo pirmoji moteris, paskirta Paryžiaus universiteto profesore.

Praktinė veikla ir karo metais

Pirmojo pasaulinio karo metu Marija Curie organizavo mobiliųjų rentgeno aparatų (vadinamų „mažosiomis Kiuri“), rengė medicininius kursus ir mokė slaugytojas radioaktyviųjų meto­dų taikyme diagnozuojant sužeidimus. Jos iniciatyva buvo įsteigti radiologijos kabinetai, kurie padėjo gydytojams greičiau ir saugiau aptarnauti sužeistuosius.

Mirtis ir palikimas

Ilgą laiką dirbdama be šiuolaikinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, Marija Curie galiausiai mirė 1934 m. liepos 4 d. nuo apalastinės anemijos (aplastic anemia), kurią lėmė ilgalaikis radiacijos poveikis. Daug jos asmeninių daiktų ir laboratorinių užrašų tebėra radioaktyvūs ir saugomi specialiose dėžėse.

Marijos Curie palikimas yra platus: ji ne tik išplėtė fizikos ir chemijos žinias, bet ir skatino taikomuosius medicinos metodus, remė moterų dalyvavimą moksle ir įkūrė mokslinius institutus (pvz., Curie instituto tradiciją Paryžiuje ir vėliau atitikmenis kitur). Jos dukra Irène Joliot-Curie taip pat tapo Nobelio premijos laureate, o polonio pavadinimas ir radžio atradimas išliko svarbiais moksliniais ir kultūriniais simboliais.

Svarbiausi faktai trumpai:

  • Gimė: 1867 m. lapkričio 7 d. Varšuvoje;
  • Mirė: 1934 m. liepos 4 d. (dėl radiacijos sukeltos ligos);
  • Apdovanojimai: Nobelio fizikos premija (1903, dalijosi su P. Kiuri ir H. Bekereliu) ir Nobelio chemijos premija (1911);
  • Pirmoji moteris profesorius Paryžiaus universitete ir pirmoji asmenybė, gavusi dvi Nobelio premijas;
  • Reikšmingi atradimai: polonis ir radis; platus radioaktyvumo tyrimų indėlis.