Artūras Kornbergas (1918 m. kovo 3 d. – 2007 m. spalio 26 d.) buvo žymus biochemikas, kuriam 1959 m. buvo suteikta Nobelio fiziologijos ar medicinos premija už tai, kad kartu su Severo Ochoa iš Niujorko universiteto atrado "deoksiribonukleorūgšties (DNR) biologinės sintezės mechanizmus". 1979 m. jis apdovanotas Nacionaliniu mokslo medaliu.
Mokslinė veikla ir pagrindiniai atradimai
Pagrindiniai jo mokslinių tyrimų interesai buvo biochemija, ypač fermentų chemija ir deoksiribonukleorūgščių sintezė (DNR replikacija). Kornbergas pirmasis izoliavo ir išsamiai aprašė fermentą, gebantį sintetinti DNR molekulę in vitro — taip buvo atrasta ir charakterizuota DNR polimerazė (ypač vėliau žinoma kaip DNR polimerazė I). Šis atradimas leido suprasti, kaip genetinė informacija tiksliai perduodama iš kartos į kartą, ir tapo pagrindu ateities molekulinės biologijos metodams.
Jo laboratorija parodė, kad DNR sintezė gali vykti inkorporuojant atskirus nukleotidus prie augančio grandinės galo, ir išaiškino pagrindinius mechanizmus, reguliuojančius kopijavimąsi. Šie darbai turėjo didžiulę įtaką genetikos, virologijos ir biotechnologijų plėtrai: jie suteikė koncepcinį ir eksperimentinį pagrindą, be kurio būtų neįmanomos vėlesnės technikos (pvz., įvairūs in vitro DNR sintezės metodai ir replikacijos modeliai).
Mokslinė karjera ir įtaka
Kornbergas parašė daug mokslo darbų, vadovavo tyrimų grupėms ir rengė jaunus mokslininkus. Jo tyrimai apėmė ne tik bakterijų, bet ir gyvūnų, augalų bei virusų nukleorūgščių funkcijas ir sintezės mechanizmus. Dėl šių darbų jis pripažintas vienu iš pagrindinių XX a. molekulinės biologijos kūrėjų, o jo atradimai padėjo formuoti šiuolaikinį supratimą apie paveldimumą ir ląstelės biologiją.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Jis buvo žydų kilmės. Artūras ir Silvija Kornbergai turėjo tris sūnus: Kornbergas (1947 m.), Thomas Kornbergas (1948 m.) ir Kennethas Kornbergas (1950 m.). Rodžeris tapo Stanfordo universiteto struktūrinės biologijos profesorius ir 2006 m. jam paskirta Nobelio chemijos premija. Thomas 1970 m. atrado DNR II ir III polimerazes ir dabar yra Kalifornijos universiteto San Franciske profesorius. Kenetas specializuojasi architektūroje, projektuodamas biomedicinos ir biotechnologijų laboratorijas bei pastatus.
Apdovanojimai ir palikimas
- 1959 m. – Nobelio fiziologijos ar medicinos premija (kartu su Severo Ochoa) už biologinės sintezės mechanizmų išaiškinimą.
- 1979 m. – Nacionalinis mokslo medalis už reikšmingus indėlius į fermentų chemiją ir genetinės informacijos sintezės supratimą.
Kornbergo moksliniai atradimai padėjo statyti modernios molekulinės biologijos pamatus, o jo principai ir metodai tebėra naudojami tiek fundamentiniuose tyrimuose, tiek pramoninėse biotechnologijų taikymo srityse. Jis paliko didžiulį mokslinį palikimą per savo darbus, publikacijas ir paruoštus mokslininkus, daug prisidėjusių prie vėlesnių genomikos ir biotechnologijų proveržių.