Biochemija: apibrėžimas, pagrindai ir svarbiausios biomolekulės

Biochemija – aiškus apibrėžimas ir pagrindai apie fermentus, baltymus, nukleorūgštis bei energijos apykaitą. Sužinokite apie svarbiausias biomolekules.

Autorius: Leandro Alegsa

Biochemija - tai cheminių reakcijų gyvosiose būtybėse ir apskritai biologinių molekulių tyrimas. Ji svarbi ląstelių biologijai ir fiziologijai. Biochemijos mokslas apima fermentus, nukleino rūgštis, angliavandenius, cukrų, baltymus ir lipidus. Organizme dauguma molekulių yra polimerai, sudaryti iš ilgų mažesnių molekulių grandinių. Biochemija tiria cheminius virsmus, kurių metu susidaro šios mažos statybinės molekulės ir kurių metu iš maisto gaunama energija.

Kas yra biochemija ir ko ji siekia?

Biochemija nagrinėja, kaip atskiros molekulės ir jų sąveikos lemia gyvų organizmų struktūrą, funkcijas ir reakcijas. Tai tarpdisciplininis mokslas, jungiantis chemijos principus su biologija, siekiant suprasti ląstelių procesus nuo molekulinio lygmens iki viso organizmo funkcijų.

Pagrindinės biomolekulės

Gyvuosiuose organizmuose yra keli pagrindiniai molekulių tipai, iš kurių sudaryta biochemija:

  • Nukleino rūgštys (DNR, RNR) – saugo genetinę informaciją ir dalyvauja jos realizacijoje (genų raiška, baltymų sintezė).
  • Baltymai – sudaryti iš aminorūgščių, jie atlieka struktūrines, katalizines (fermentų), transportines ir signalines funkcijas.
  • Angliavandeniai ir cukrūs – tiek energijos šaltinis, tiek struktūrinės molekulės (pvz., celiuliozė, glikoproteinai).
  • Lipidai – riebalai ir membranos komponentai, svarbūs energijos saugojimui ir ląstelių sienelių formavimui.
  • Mažosios molekulės ir metabolitai – vitaminai, kofermentai, jonai ir kitos dalelės, dalyvaujančios cheminėse reakcijose ir signalizacijoje.

Polimerai ir monomerai

Daugelis biologinių makromolekulių yra polimerai – ilgos grandinės, susidarančios iš pasikartojančių vienetų (monomerų). Pavyzdžiui, baltymai yra polimerai, sudaryti iš aminorūgščių; polinukleotidai (DNR, RNR) – iš nukleotidų; polisacharidai – iš gliukozės ir kitų cukrų vienetų. Biochemija aiškina, kaip šie polimerai sintezuojami, modifikuojami ir skaidomi.

Fermentai ir reakcijų reguliavimas

Fermentai (enzimai) yra baltymai, kurie katalizuoja biochemines reakcijas, žymiai sumažindami aktyvacijos energiją ir pagreitindami reakcijų greitį. Jie pasižymi specialiu aktyviuoju centru, specifiniu substratui, ir gali būti reguliuojami per kofermentus, inhibitorius ar post‑transliacines modifikacijas. Enzimų veikla yra esminė metabolinių takų reguliavimui ir ląstelės adaptacijai prie aplinkos pokyčių.

Metabolizmas ir energetika

Metabolizmas apima visus cheminius procesus, vykstančius organizme. Jį galima suskirstyti į:

  • Katabolizmas – molekulių skaidymas, kuriuo metu išlaisvinama energija (pvz., gliukozės skilimas į CO₂ ir H₂O per ląstelinį kvėpavimą).
  • Anabolizmas – naujų molekulių sintezė, kuri reikalauja energijos (pvz., baltymų sintezė iš aminorūgščių).

Organizmų energetinis „valiuta“ yra ATP, kuri susidaro per fermentinių grandinių veiklą mitochondrijuose (aerobinis kvėpavimas), anaerobinius takus arba fotosintezę augaluose.

Biocheminių reakcijų tipai

Tarp dažniausių reakcijų yra oksidacijos‑redukcijos procesai, grupių pernašos reakcijos (fosforyliacija, acilacija), kondensacijos ir hidrolizės reakcijos, izomerizacijos. Šių reakcijų koordinacija sudaro metabolinius takus, tokius kaip glikolizė, Krebs ciklas, pentozės fosfato takas ar amino rūgščių metabolizmas.

Metodai ir įrankiai biochemijoje

Biochemijos tyrimuose plačiai taikomi įvairūs laboratoriniai metodai:

  • Chromatografija (HPLC, GC) – molekulių atskyrimui;
  • Elektroforezė – baltymų arba nukleino rūgščių skirstymui pagal dydį/krūvį;
  • Spektrofotometrija ir masių spektrometrija – molekulių identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui;
  • Imunologiniai metodai (ELISA, Vakarų blottingas) – specifiniams baltymams nustatyti;
  • Genetinės ir molekulinės technologijos (PCR, sekoskaita) – genomo ir transkriptomo tyrimams.

Praktinė reikšmė ir taikymai

Biochemija turi tiesioginį poveikį medicinai, farmacijos pramonei, žemės ūkiui ir biotechnologijoms. Ji padeda suprasti ligų patogenezę (pvz., metabolinius trūkumus, fermentų defektus), kurti vaistus, diagnostikos testus, fermentus pramoniniams procesams ir genų inžinerijos sprendimus.

Santrauka

Biochemija yra kertinis mokslas, jungiantis cheminius procesus su biologinėmis funkcijomis. Ji apima pagrindines biomolekules, fermentus, metabolinius takus ir energijos srautus ląstelėje. Supratimas apie biochemiją leidžia paaiškinti, kaip organizmai gyvena, auga, reaguoja į aplinką ir kaip galime taikyti šias žinias sveikatos, pramonės ir tyrimų srityse.

Makromolekulės

Biologiniai polimerai gali turėti nuo dešimčių tūkstančių iki dešimčių milijonų ar daugiau atomų. Šie polimerai sudaryti iš daugybės mažų molekulių, kurių kiekviena turi ne daugiau kaip penkiasdešimt atomų. Šios mažos molekulės sudarytos beveik vien tik iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Jose taip pat yra sieros, fosforo ir nedaug kitų atomų, kurie labai svarbūs šių polimerų biologiniam funkcionavimui.

Yra keturios makromolekulių rūšys.

Nukleorūgštys

Nukleino rūgštys yra ilgos grandinės molekulės, kurios yra dviejų rūšių: DNR ir RNR. Jų statybiniai blokai vadinami nukleotidais.

DNR yra kiekvienoje ląstelėje. Joje yra informacija, reikalinga visoms nukleino rūgštims ir visiems baltymams gaminti. Ji sujungta į dvigubą spiralę. Ji yra paveldimumo medžiaga ir joje saugoma informacija, kurią gyvybė perduoda iš kartos į kartą.

RNR veikia tam, kad DNR informacija veiktų organizmo ląstelėse. Norint pagaminti tam tikrą baltymą, DNR informacija perkeliama į RNR molekulę. Kita RNR molekulė naudoja ją kaip instrukcijų rinkinį baltymui gaminti. Baltymą gaminanti RNR vadinama ribosoma ir veikia kaip ribozimas, kuris labai padidina atskirų aminorūgščių sujungimo į baltymą greitį.

Baltymai

Baltymai yra aminorūgščių polimerai. Yra dvidešimt skirtingų įprastų aminorūgščių rūšių.

Apskritai baltymai atlieka dviejų rūšių funkcijas. Pirmoji yra struktūrinė: jie sudaro daugelį pagrindinių ląstelių ir audinių struktūrų. Raumenys, plaukai ir oda daugiausia sudaryti iš baltymų. Antrasis - funkcinis: kaip fermentai jie labai pagreitina chemines reakcijas gyvoje ląstelėje. Visa ląstelės gyvybė susideda iš tūkstančio ar daugiau cheminių reakcijų, vadinamų medžiagų apykaita, kurios suvalgytas molekules paverčia energija arba kitomis molekulėmis, reikalingomis ląstelei išgyventi. Baltymų funkcija - pagreitinti šias reakcijas, dažnai daugiau nei milijoną kartų. Be to, dėl jų vyksta cheminės reakcijos, kurios nevyktų be baltymų poveikio.

Angliavandeniai

Angliavandeniai - tai cukrus ir krakmolas.

Cukrus yra paprasčiausi angliavandeniai. Monosacharidai - tai "pavieniai cukrūs", pavyzdžiui, gliukozė ir fruktozė. Disacharidai yra du sujungti monosacharidai. Stalo cukrus (cukranendrių cukrus) yra gliukozės ir fruktozės disacharidas. Polisacharidai yra sudaryti iš daugelio susijungusių monosacharidų. Didžioji dauguma polisacharidų yra gliukozės polimerai ir yra dviejų rūšių: krakmolas ir celiuliozė. Krakmolas - tai baltoji grūdų, bulvių, obuolių ir duonos masė, kuri yra lengvai organizmui prieinamas energijos šaltinis. Celiuliozė yra struktūrinė medžiaga, iš kurios sudaryti visi augalai. Pusė medieną sudarančios medžiagos yra celiuliozė.

Angliavandeniai organizme atlieka įvairias funkcijas, tačiau svarbiausia iš jų yra energijos šaltinis ląstelių medžiagų apykaitai. Suardžius angliavandenių chemines jungtis, išsiskiria energija, kurią organizmas gali panaudoti.

Lipidai

Lipidai - tai riebalai ir vaškai. Sotieji lipidai turi viengubas jungtis, jų yra svieste ir kiaulės taukuose. Nesotieji lipidai turi vieną ar daugiau dvigubų jungčių ir dažnai randami aliejuose. Žmogaus organizme lipidai kaupiami kaip energijos šaltinis. Kai organizmui reikia daug energijos, lipidų molekulės suskaidomos, kad ta energija išsiskirtų.

DNR - nukleorūgštis - sudaryta iš dvigubos spiralės.Zoom
DNR - nukleorūgštis - sudaryta iš dvigubos spiralės.

Juostelinė diagrama yra vienas iš būdų, kaip biochemikai apibūdina baltymų formą. Šioje juostinėje diagramoje pavaizduotas baltymas hemoglobinas, kuris yra raudonoji kraujo medžiaga. Jis atsakingas už deguonies pernešimą.Zoom
Juostelinė diagrama yra vienas iš būdų, kaip biochemikai apibūdina baltymų formą. Šioje juostinėje diagramoje pavaizduotas baltymas hemoglobinas, kuris yra raudonoji kraujo medžiaga. Jis atsakingas už deguonies pernešimą.

Susiję puslapiai

·         v

·         t

·         e

Chemija

Analitinė chemija - Biochemija - Bioorganinė chemija - Bioorganinė chemija - Biofizikinė chemija - Cheminė biologija - Cheminė fizika - Cheminis švietimas - Skaičiavimo chemija - Elektrochemija - Aplinkos chemija - Žalioji chemija - Neorganinė chemija - Medžiagotyra - Farmacijos chemija - Branduolinė chemija - Organinė chemija - Organometalinė chemija - Farmacija - Fizikinė chemija - Fotochemija - Polimerų chemija - Kietojo kūno chemija - Supramolekulinė chemija - Teorinė chemija - Termochemija - Drėgnoji chemija

Biomolekulių sąrašas - Neorganinių junginių sąrašas - Organinių junginių sąrašas - Periodinė lentelė

Valdžios institucijų kontrolė Edit this at Wikidata

  • GND: 4006777-4
  • HDS: 044243
  • LCCN: sh85014171
  • NARA: 10638831
  • NDL: 00570312

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra biochemija?


A: Biochemija - tai cheminių reakcijų gyvosiose būtybėse ir apskritai biologinių molekulių tyrimas.

K: Kodėl biochemija yra svarbi?


A: Biochemija svarbi ląstelių biologijai ir fiziologijai.

K: Kokių tipų molekules tiria biochemija?


A: Biochemija tiria fermentus, nukleino rūgštis, angliavandenius, cukrų, baltymus ir lipidus.

K: Kaip sudaryta dauguma organizmo molekulių?


A: Dauguma organizme esančių molekulių yra polimerai, sudaryti iš ilgų mažesnių molekulių grandinių.

K: Ką tiria biochemija?


A: Biochemija tiria cheminius virsmus, kurių metu susidaro šios mažos statybinės molekulės ir kurių metu iš maisto gaunama energija.

K: Kas vadinamas biochemiją studijavusiu žmogumi?


A: Biochemiją studijavęs žmogus vadinamas biochemiku.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3