Biochemija
Biochemija - tai cheminių reakcijų gyvosiose būtybėse ir apskritai biologinių molekulių tyrimas. Ji svarbi ląstelių biologijai ir fiziologijai. Biochemijos mokslas apima fermentus, nukleino rūgštis, angliavandenius, cukrų, baltymus ir lipidus. Organizme dauguma molekulių yra polimerai, sudaryti iš ilgų mažesnių molekulių grandinių. Biochemija tiria cheminius virsmus, kurių metu susidaro šios mažos statybinės molekulės ir kurių metu iš maisto gaunama energija.
Makromolekulės
Biologiniai polimerai gali turėti nuo dešimčių tūkstančių iki dešimčių milijonų ar daugiau atomų. Šie polimerai sudaryti iš daugybės mažų molekulių, kurių kiekviena turi ne daugiau kaip penkiasdešimt atomų. Šios mažos molekulės sudarytos beveik vien tik iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Jose taip pat yra sieros, fosforo ir nedaug kitų atomų, kurie labai svarbūs šių polimerų biologiniam funkcionavimui.
Yra keturios makromolekulių rūšys.
Nukleorūgštys
Nukleino rūgštys yra ilgos grandinės molekulės, kurios yra dviejų rūšių: DNR ir RNR. Jų statybiniai blokai vadinami nukleotidais.
DNR yra kiekvienoje ląstelėje. Joje yra informacija, reikalinga visoms nukleino rūgštims ir visiems baltymams gaminti. Ji sujungta į dvigubą spiralę. Ji yra paveldimumo medžiaga ir joje saugoma informacija, kurią gyvybė perduoda iš kartos į kartą.
RNR veikia tam, kad DNR informacija veiktų organizmo ląstelėse. Norint pagaminti tam tikrą baltymą, DNR informacija perkeliama į RNR molekulę. Kita RNR molekulė naudoja ją kaip instrukcijų rinkinį baltymui gaminti. Baltymą gaminanti RNR vadinama ribosoma ir veikia kaip ribozimas, kuris labai padidina atskirų aminorūgščių sujungimo į baltymą greitį.
Baltymai
Baltymai yra aminorūgščių polimerai. Yra dvidešimt skirtingų įprastų aminorūgščių rūšių.
Apskritai baltymai atlieka dviejų rūšių funkcijas. Pirmoji yra struktūrinė: jie sudaro daugelį pagrindinių ląstelių ir audinių struktūrų. Raumenys, plaukai ir oda daugiausia sudaryti iš baltymų. Antrasis - funkcinis: kaip fermentai jie labai pagreitina chemines reakcijas gyvoje ląstelėje. Visa ląstelės gyvybė susideda iš tūkstančio ar daugiau cheminių reakcijų, vadinamų medžiagų apykaita, kurios suvalgytas molekules paverčia energija arba kitomis molekulėmis, reikalingomis ląstelei išgyventi. Baltymų funkcija - pagreitinti šias reakcijas, dažnai daugiau nei milijoną kartų. Be to, dėl jų vyksta cheminės reakcijos, kurios nevyktų be baltymų poveikio.
Angliavandeniai
Angliavandeniai - tai cukrus ir krakmolas.
Cukrus yra paprasčiausi angliavandeniai. Monosacharidai - tai "pavieniai cukrūs", pavyzdžiui, gliukozė ir fruktozė. Disacharidai yra du sujungti monosacharidai. Stalo cukrus (cukranendrių cukrus) yra gliukozės ir fruktozės disacharidas. Polisacharidai yra sudaryti iš daugelio susijungusių monosacharidų. Didžioji dauguma polisacharidų yra gliukozės polimerai ir yra dviejų rūšių: krakmolas ir celiuliozė. Krakmolas - tai baltoji grūdų, bulvių, obuolių ir duonos masė, kuri yra lengvai organizmui prieinamas energijos šaltinis. Celiuliozė yra struktūrinė medžiaga, iš kurios sudaryti visi augalai. Pusė medieną sudarančios medžiagos yra celiuliozė.
Angliavandeniai organizme atlieka įvairias funkcijas, tačiau svarbiausia iš jų yra energijos šaltinis ląstelių medžiagų apykaitai. Suardžius angliavandenių chemines jungtis, išsiskiria energija, kurią organizmas gali panaudoti.
Lipidai
Lipidai - tai riebalai ir vaškai. Sotieji lipidai turi viengubas jungtis, jų yra svieste ir kiaulės taukuose. Nesotieji lipidai turi vieną ar daugiau dvigubų jungčių ir dažnai randami aliejuose. Žmogaus organizme lipidai kaupiami kaip energijos šaltinis. Kai organizmui reikia daug energijos, lipidų molekulės suskaidomos, kad ta energija išsiskirtų.
DNR - nukleorūgštis - sudaryta iš dvigubos spiralės.
Juostelinė diagrama yra vienas iš būdų, kaip biochemikai apibūdina baltymų formą. Šioje juostinėje diagramoje pavaizduotas baltymas hemoglobinas, kuris yra raudonoji kraujo medžiaga. Jis atsakingas už deguonies pernešimą.
Susiję puslapiai
- Biochemijos temų sąrašas
- Organinė chemija
| · v · t · e Chemija |
| Analitinė chemija - Biochemija - Bioorganinė chemija - Bioorganinė chemija - Biofizikinė chemija - Cheminė biologija - Cheminė fizika - Cheminis švietimas - Skaičiavimo chemija - Elektrochemija - Aplinkos chemija - Žalioji chemija - Neorganinė chemija - Medžiagotyra - Farmacijos chemija - Branduolinė chemija - Organinė chemija - Organometalinė chemija - Farmacija - Fizikinė chemija - Fotochemija - Polimerų chemija - Kietojo kūno chemija - Supramolekulinė chemija - Teorinė chemija - Termochemija - Drėgnoji chemija |
| Biomolekulių sąrašas - Neorganinių junginių sąrašas - Organinių junginių sąrašas - Periodinė lentelė |
| Valdžios institucijų kontrolė |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra biochemija?
A: Biochemija - tai cheminių reakcijų gyvosiose būtybėse ir apskritai biologinių molekulių tyrimas.
K: Kodėl biochemija yra svarbi?
A: Biochemija svarbi ląstelių biologijai ir fiziologijai.
K: Kokių tipų molekules tiria biochemija?
A: Biochemija tiria fermentus, nukleino rūgštis, angliavandenius, cukrų, baltymus ir lipidus.
K: Kaip sudaryta dauguma organizmo molekulių?
A: Dauguma organizme esančių molekulių yra polimerai, sudaryti iš ilgų mažesnių molekulių grandinių.
K: Ką tiria biochemija?
A: Biochemija tiria cheminius virsmus, kurių metu susidaro šios mažos statybinės molekulės ir kurių metu iš maisto gaunama energija.
K: Kas vadinamas biochemiją studijavusiu žmogumi?
A: Biochemiją studijavęs žmogus vadinamas biochemiku.
