Fizikinė chemija
Fizikinėje chemijoje cheminėms sistemoms tirti naudojama fizika. Ji tiria jas makroskopiniu, atominiu, subatominiu ir dalelių lygmenimis. Joje nagrinėjamos tokios sąvokos kaip judėjimas, energija, jėga, laikas, termodinamika, kvantinė chemija, statistinė mechanika ir dinamika.
Fizikinė chemija nėra tas pats, kas cheminė fizika. Fizikinė chemija dažniausiai yra makroskopinis arba viršmolekulinis mokslas. Dauguma fizikinės chemijos sąvokų yra susijusios su tūrinėmis savybėmis, o ne vien su molekuline ir (arba) atomine struktūra. Tai cheminė pusiausvyra ir koloidai.
Kai kurie fizikinės chemijos bandomi išspręsti ryšiai apima:
Istorija
Terminą "fizikinė chemija" pirmą kartą pavartojo Michailas Lomonosovas 1752 m. Peterburgo universiteto studentams jis pristatė paskaitų kursą pavadinimu "Tikrosios fizikinės chemijos kursas" (rus. "Курс истинной физической химии").
Šiuolaikinė fizikinė chemija buvo plėtojama nuo 1860-ųjų iki 1880-ųjų, nagrinėjant cheminės termodinamikos, elektrolitų tirpaluose, cheminės kinetikos ir kitus dalykus. 1876 m. Džosijas Vilardas Gibsas (Josiah Willard Gibbs) parašė straipsnį "Apie heterogeninių medžiagų pusiausvyrą". Šiame straipsnyje buvo pristatytos daugelis pagrindinių fizikinės chemijos dalių, tokių kaip Gibso energija, cheminiai potencialai, Gibso fazinė taisyklė. Kiti svarbūs atradimai - Heike Kamerlingh Onnes darbas apie entalpiją ir makromolekulinius procesus.
Pirmasis mokslinis žurnalas apie fizikinę chemiją buvo vokiečių žurnalas Zeitschrift für Physikalische Chemie. Jį 1887 m. įkūrė Vilhelmas Ostvaldas (Wilhelm Ostwald) ir Jokūbas Henrikas van 't Hofas (Jacobus Henricus van 't Hoff). Šie du chemikai ir Svante Augustas Arrheniusas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo pagrindiniai fizikinės chemijos specialistai. Visi trys buvo apdovanoti Nobelio chemijos premija.
Svarbūs atradimai buvo padaryti XX amžiuje. Tarp jų - statistinės mechanikos taikymas cheminėms sistemoms ir Irvingo Langmuiro darbai, susiję su koloidais ir paviršiaus chemija. XX a. trečiajame dešimtmetyje Linusas Paulingas (Linus Pauling) ir kiti taikė kvantinę mechaniką kvantinei chemijai plėtoti. Cheminės teorijos augo kartu su naujais eksperimentiniais atradimais. XX a. pradėtos taikyti naujos spektroskopijos formos: infraraudonųjų spindulių spektroskopija, mikrobangų spektroskopija, EPR spektroskopija ir NMR spektroskopija.
Fizikinė chemija taip pat patobulėjo dėl atradimų branduolinės chemijos srityje, ypač izotopų atskyrimo srityje. Tai įvyko maždaug prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Chemikai atrado svarbių faktų astrochemijos srityje.
M. Lomonosovo rankraščio "Fizikinė chemija" fragmentas (1752 m.)
Žurnalai
Šiuose žurnaluose rašoma apie fizikinę chemiją:
- Zeitschrift für Physikalische Chemie (1887)
- Journal of Physical Chemistry A (nuo 1896 m. - Journal of Physical Chemistry, 1997 m. pervadintas)
- Fizikinė chemija Cheminė fizika (nuo 1999 m., anksčiau Faraday Transactions, kurio istorija siekia 1905 m.)
- Makromolekulinė chemija ir fizika (1947)
- Metinė fizikinės chemijos apžvalga (1950)
- Molekulinė fizika (žurnalas)|Molekulinė fizika (1957)
- Journal of Physical Organic Chemistry (1988)
- Journal of Physical Chemistry B (1997)
- ChemPhysChem (2000)
- Journal of Physical Chemistry C (2007)
- Journal of Physical Chemistry Letters (nuo 2010 m., sujungti laiškai, anksčiau publikuoti atskiruose žurnaluose)
Istorinis žurnalas, kuriame buvo rašoma ir apie chemiją, ir apie fiziką, buvo "Annales de chimie et de physique". Jis buvo pradėtas leisti 1789 m., o 1815-1914 m. buvo leidžiamas čia nurodytu pavadinimu.
Šakos ir susijusios temos
- Termochemija
- Cheminė kinetika
- Kvantinė chemija
- Elektrochemija
- Fotochemija
- Paviršiaus chemija
- Kietojo kūno chemija
- Spektroskopija
- Biofizikinė chemija
- Medžiagų mokslas
- Fizikinė organinė chemija
- "Micromeritics"
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fizikinė chemija?
A: Fizikinė chemija - tai mokslo šaka, kuri naudoja fiziką cheminėms sistemoms tirti makroskopiniu, atominiu, subatominiu ir dalelių lygmenimis.
K: Kuo fizikinė chemija skiriasi nuo cheminės fizikos?
A: Nors abiejose disciplinose cheminėms sistemoms tirti naudojama fizika, fizikinė chemija daugiau dėmesio skiria makroskopiniam arba viršmolekuliniam mokslui ir tūrinėms savybėms, o ne vien tik molekulinei ir (arba) atominiam dariniui.
K: Kokias sąvokas nagrinėja fizikinė chemija?
A: Fizikinė chemija nagrinėja tokias sąvokas kaip judėjimas, energija, jėga, laikas, termodinamika, kvantinė chemija, statistinė mechanika ir dinamika.
K: Kokių tipų santykius bando išspręsti fizikinė chemija?
A.: Fizikinė chemija bando išspręsti tokių dalykų, kaip cheminė pusiausvyra ir koloidai, poveikį.
K: Ar fizikinė chemija daugiausia dėmesio skiria molekulinei ir (arba) atominei struktūrai?
Atsakymas: Ne; nors chemija gali nagrinėti molekulinę ir (arba) atominę struktūrą, kai to reikia tam tikriems reiškiniams suprasti, dauguma jos sąvokų yra susijusios su bendromis savybėmis, o ne su atskiromis molekulėmis ar atomais.
K: Kokio tipo mokslas yra fizikinė chemija?
A: Fizikinė chemija dažniausiai yra makroskopinis arba viršmolekulinis mokslas.
