Švedijos akademiją (šved. Svenska Akademien) 1786 m. įkūrė Švedijos karalius Gustavas III. Ji buvo formuota pagal pavyzdį – nukopijuota nuo Prancūzų akademijos (Académie française), pirmosios tokio tipo institucijos Europoje. Akademiją sudaro 18 narių, kiekvienas iš jų užima vieną iš 18 „kėdžių“. Akademijos šūkis yra „Talentas ir skonis“ (šved. Snille och Smak).

Vaidmuo ir pareigos

Nuo 1901 m. Akademija kasmet priima sprendimą, kam skirti Nobelio literatūros premiją. Premija buvo įsteigta Alfredo Nobelio testamentu, o Akademija atlieka laureatų atrankos ir nominacijų vertinimo funkcijas. Tradiciškai laureatas paskelbiamas spalio mėnesį, o apdovanojimai vyksta gruodį Stokholme.

Be Nobelio literatūros premijos, Akademija rūpinasi švedų kalbos priežiūra ir plėtra. Jos oficialus tikslas yra saugoti „Svenska folkets renhet, styrka och höghet“ – t. y. švedų kalbos grynumą, stiprybę ir garbę. Tam Akademija leidžia ir prižiūri svarbius švedų kalbos žodynus bei teikia literatūrinę paramą, stipendijas ir premijas rašytojams bei tyrėjams.

Žodynai ir leidyba

Akademija leidžia du pagrindinius švedų kalbos žodynus, skirtingus savo paskirtimi:

  • Svenska Akademiens ordlista (SAOL) – vienavoluminis žodynas, orientuotas į šiuolaikinės švedų kalbos rašybą ir formų norminimą. 2015 m. pasirodė 14-asis leidimas.
  • Svenska Akademiens ordbok (SAOB) – daugiatomis istorinė ir išsamiai fiksuojanti žodžių reikšmes, vartoseną ir kilmę. Jo apimtis tokia didelė, kad leidinys sudėtingumu ir išsamumu yra lyginamas su Oksfordo anglų kalbos žodynu. Pirmasis SAOB tomas buvo išspausdintas 1898 m., o 2015 m. darbas pasiekė žodžius, prasidedančius raide „V“.

Struktūra, narystė ir veikla

Akademijos nariai paprastai renkami akademijos viduje, ir tradiciškai jiems suteikiama pareiga visam gyvenimui. Nariai rengia posėdžius, formuoja komitetus (tarp jų ir Nobelio komitetą literatūros premijai), vertina pretendentų kūrybą ir prižiūri leidybos projektus bei kitą kultūrinę veiklą. Be to, Akademija skiria įvairias premijas, stipendijas ir finansinę paramą rašytojams, vertėjams ir kalbininkams, taip skatindama literatūros bei kalbos tyrimus ir kūrybą.

Būstinė ir istorinė erdvė

Akademija renkasi pastate, dabar vadinamame Stokholmo vertybinių popierių biržos pastatu. Apatiniame aukšte anksčiau veikė prekybos birža (vėliau tapusi akcijų birža), o viršutiniame aukšte, vadinamame pokylių sale, buvo rengiami šokiai, naujametiniai vakarėliai ir kiti renginiai. 1786 m. ši pokylių salė buvo didžiausia kambario rūšis Stokholme, kurią buvo galima šildyti ir naudoti žiemą, todėl karalius leido Akademijai ja naudotis. Nuo to laiko Akademija reguliariai rinkdavosi čia į posėdžius; 1914 m. ji įgijo teisę amžinai naudotis viršutiniu aukštu kaip savo darbo vieta. Čia taip pat vyksta posėdžiai, kuriuose priimami sprendimai dėl Nobelio premijos laureatų.

Tarptautinė reikšmė

Dėl savo istorinio vaidmens literatūros vertinime, žodynų leidyboje ir kalbos priežiūroje Švedijos akademija laikoma viena svarbiausių literatūrinių institucijų pasaulyje. Ji priklauso Švedijos karališkųjų akademijų ratui ir tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu daro įtaką rašymo, vertimo ir kalbos politikos klausimams.

Akademija nuo pat įkūrimo iki šių dienų jungia tradicijas ir mokslinę veiklą: ji saugo kalbos normas, rengia išsamius žodynus, priima Nobelio literatūros premijos sprendimus bei remia literatūrą ir kultūrą tiek Švedijoje, tiek už jos ribų.