Švedijos akademija — Nobelio literatūros premijos ir švedų kalbos institucija
Švedijos akademija — nuo 1786 m. ginanti švedų kalbos grynumą ir skirianti Nobelio literatūros premiją: istorija, SAOL/SAOB žodynai ir pasaulinė literatūros įtaka.
Švedijos akademiją (šved. Svenska Akademien) 1786 m. įkūrė Švedijos karalius Gustavas III. Ji buvo formuota pagal pavyzdį – nukopijuota nuo Prancūzų akademijos (Académie française), pirmosios tokio tipo institucijos Europoje. Akademiją sudaro 18 narių, kiekvienas iš jų užima vieną iš 18 „kėdžių“. Akademijos šūkis yra „Talentas ir skonis“ (šved. Snille och Smak).
Vaidmuo ir pareigos
Nuo 1901 m. Akademija kasmet priima sprendimą, kam skirti Nobelio literatūros premiją. Premija buvo įsteigta Alfredo Nobelio testamentu, o Akademija atlieka laureatų atrankos ir nominacijų vertinimo funkcijas. Tradiciškai laureatas paskelbiamas spalio mėnesį, o apdovanojimai vyksta gruodį Stokholme.
Be Nobelio literatūros premijos, Akademija rūpinasi švedų kalbos priežiūra ir plėtra. Jos oficialus tikslas yra saugoti „Svenska folkets renhet, styrka och höghet“ – t. y. švedų kalbos grynumą, stiprybę ir garbę. Tam Akademija leidžia ir prižiūri svarbius švedų kalbos žodynus bei teikia literatūrinę paramą, stipendijas ir premijas rašytojams bei tyrėjams.
Žodynai ir leidyba
Akademija leidžia du pagrindinius švedų kalbos žodynus, skirtingus savo paskirtimi:
- Svenska Akademiens ordlista (SAOL) – vienavoluminis žodynas, orientuotas į šiuolaikinės švedų kalbos rašybą ir formų norminimą. 2015 m. pasirodė 14-asis leidimas.
- Svenska Akademiens ordbok (SAOB) – daugiatomis istorinė ir išsamiai fiksuojanti žodžių reikšmes, vartoseną ir kilmę. Jo apimtis tokia didelė, kad leidinys sudėtingumu ir išsamumu yra lyginamas su Oksfordo anglų kalbos žodynu. Pirmasis SAOB tomas buvo išspausdintas 1898 m., o 2015 m. darbas pasiekė žodžius, prasidedančius raide „V“.
Struktūra, narystė ir veikla
Akademijos nariai paprastai renkami akademijos viduje, ir tradiciškai jiems suteikiama pareiga visam gyvenimui. Nariai rengia posėdžius, formuoja komitetus (tarp jų ir Nobelio komitetą literatūros premijai), vertina pretendentų kūrybą ir prižiūri leidybos projektus bei kitą kultūrinę veiklą. Be to, Akademija skiria įvairias premijas, stipendijas ir finansinę paramą rašytojams, vertėjams ir kalbininkams, taip skatindama literatūros bei kalbos tyrimus ir kūrybą.
Būstinė ir istorinė erdvė
Akademija renkasi pastate, dabar vadinamame Stokholmo vertybinių popierių biržos pastatu. Apatiniame aukšte anksčiau veikė prekybos birža (vėliau tapusi akcijų birža), o viršutiniame aukšte, vadinamame pokylių sale, buvo rengiami šokiai, naujametiniai vakarėliai ir kiti renginiai. 1786 m. ši pokylių salė buvo didžiausia kambario rūšis Stokholme, kurią buvo galima šildyti ir naudoti žiemą, todėl karalius leido Akademijai ja naudotis. Nuo to laiko Akademija reguliariai rinkdavosi čia į posėdžius; 1914 m. ji įgijo teisę amžinai naudotis viršutiniu aukštu kaip savo darbo vieta. Čia taip pat vyksta posėdžiai, kuriuose priimami sprendimai dėl Nobelio premijos laureatų.
Tarptautinė reikšmė
Dėl savo istorinio vaidmens literatūros vertinime, žodynų leidyboje ir kalbos priežiūroje Švedijos akademija laikoma viena svarbiausių literatūrinių institucijų pasaulyje. Ji priklauso Švedijos karališkųjų akademijų ratui ir tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu daro įtaką rašymo, vertimo ir kalbos politikos klausimams.
Akademija nuo pat įkūrimo iki šių dienų jungia tradicijas ir mokslinę veiklą: ji saugo kalbos normas, rengia išsamius žodynus, priima Nobelio literatūros premijos sprendimus bei remia literatūrą ir kultūrą tiek Švedijoje, tiek už jos ribų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Švedijos akademija?
A: Švedijos akademija yra organizacija, kurią 1786 m. įkūrė Švedijos karalius Gustavas III. Ji buvo sukurta pagal Prancūzų akademijos, kuri buvo pirmoji kada nors įsteigta akademija, pavyzdį. Švedijos akademiją sudaro 18 narių, o jos šūkis - "Talentas ir skonis".
K: Ką veikia Švedijos akademija?
A: Pagrindinis Švedijos akademijos tikslas - nuspręsti, kas kasmet gaus Nobelio literatūros premiją. Ji taip pat stengiasi išlaikyti švarią švedų kalbą - leidžia du žodynus: Svenska Akademiens ordlista (SAOL) ir Svenska Akademiens ordbok (SAOB).
K: Kur vyksta Švedijos akademijos posėdžiai?
A: Švedijos akademija posėdžiauja pastate, kuris dabar vadinamas Stokholmo vertybinių popierių biržos pastatu. Šiame pastate anksčiau vykdavo šokiai, Naujųjų metų vakarėliai ir t. t., tačiau 1914 m. jiems buvo suteiktas leidimas visam laikui naudoti šį pastatą savo susirinkimams.
Klausimas: Kiek yra Švedijos akademijos narių?
A: Iš viso Švedijos akademijoje yra 18 narių.
K: Kas yra SAOL?
A: SAOL reiškia Svenska Akademiens ordlista, išvertus - "Švedijos akademijos žodžių sąrašas". Tai akademijos leidžiamas žodynas, kuris yra tik vienoje didelėje knygoje ir nuo 2015 m. buvo išleistas jau keturioliktą kartą.
K: Kas yra SAOB?
A: SAOB reiškia Svenska Akademiens ordbok, o tai reiškia "Švedijos akademijų žodynas". Jį sudaro daug tomų, panašių į Oksfordo anglų kalbos žodyną, ir iki 2015 m. darbas buvo pasiekęs žodžių, prasidedančių raide "V", ribas.
K: Kodėl karalius Gustavas III įkūrė šią organizaciją?
A: Karalius Gustavas III įkūrė šią organizaciją, nes norėjo turėti vietą, kurioje galėtų rengti žiemos renginius, pavyzdžiui, šokius ar naujametinius vakarėlius, nes tuo metu tai buvo viena iš nedaugelio vietų, kurias buvo galima apšildyti žiemos sezonu.
Ieškoti