Švedijos Karališkoji mokslų akademija (KVA) – istorija, misija ir apdovanojimai

Sužinokite Švedijos Karališkosios mokslų akademijos (KVA) istoriją, misiją ir apdovanojimus — nuo Carlas Linnaeus įkūrimo iki Nobelio, Krafordo ir nacionalinių premijų.

Švedijos karališkoji mokslų akademija arba Kungliga Vetenskapsakademin (KVA) yra viena iš Švedijos karališkųjų akademijų. Akademija yra nepriklausoma, mokslinė, nevyriausybinė organizacija, įsteigta remti gamtos mokslus, daugiausia gamtos mokslus ir matematiką.

Akademiją 1739 m. birželio 2 d. įkūrė gamtininkas Carlas Linnaeusas, ekonomistas Jonas Alströmeris, mechanikos inžinierius Mårtenas Triewaldas, valstybės tarnautojai Stenas Carlas Bielke ir Carlas Wilhelmas Cederhielmas bei politikas Andersas Johanas von Höpkenas.

Akademija buvo įkurta siekiant rasti naudingų žinių ir apie jas rašyti švedų kalba. Akademija turėjo skirtis nuo 1719 m. Upsaloje įkurtos Karališkosios mokslų draugijos, kurios leidiniai buvo leidžiami lotynų kalba. Ji buvo pastatyta netoli pagrindinio Stokholmo verslo centro (kuriame, kitaip nei Upsaloje, tuo metu nebuvo universiteto). Švedijos mokslininkai norėjo, kad ji būtų panaši į Londono Karališkąją draugiją ir Paryžiaus Karališkąją mokslų akademiją (Academie Royale des Sciences).

Akademijos grupės susitinka įteikti tarptautinių prizų:

• Nobelio fizikos ir chemijos premijos
• Sveriges Riksbank ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti (taip pat žinoma kaip Nobelio atminimo ekonomikos premija)
• Krafordo premijos astronomijos ir matematikos, geomokslų, biologijos mokslų (daugiausia dėmesio skiriant ekologijai) ir poliartrito (reumatoidinio artrito) srityse
• Rolfo Schoko logikos ir filosofijos premijos
• Gregori Aminoffo kristalografijos premija
• Oskaro Kleino medalis

ir nacionalinius apdovanojimus:

• Görano Gustafssono premijos už gamtos mokslų ir medicinos mokslinius tyrimus
• Söderbergo ekonomikos arba teisės premija
• Tage Erlanderio fizikos, chemijos, technologijos ir biologijos premija
• Ingvaro Lindkvisto premijos fizikos, chemijos, biologijos ir matematikos mokytojams.

Trumpai apie Akademijos vaidmenį ir veiklą

Be apdovanojimų teikimo, Akademija vykdo platesnę veiklą: skatina mokslo plėtrą ir švietimą, skiria stipendijas, finansuoja tyrimus ir jaunųjų mokslininkų programų iniciatyvas, rengia konferencijas, paskaitas ir seminarus. Ji taip pat publikuoja mokslo darbų santraukas ir ataskaitas bei skatina viešą diskusiją apie mokslą ir technologijas Švedijoje ir tarptautiniu mastu.

Struktūra ir nariai

Akademija yra sudaryta iš kelių skirtingų sekcijų (pvz., fizikos, chemijos, geologijos, biologijos, matematikos, socialinių ir ekonominių mokslų), kurių ekspertai dirba atrankos komitetuose ir vertina paraiškas bei kandidatus apdovanojimams. Nariai renkami pagal jų mokslo pasiekimus; jie paprastai renkami visam gyvenimui. Akademijoje dirba šimtai narių iš Švedijos ir užsienio – tiek nacionalinių, tiek užsienio narių – kurie dalyvauja sprendžiant mokslinius ir organizacinius klausimus.

Istorija ir būstinė

Nuo įkūrimo iki šių dienų Akademija išlaikė savo misiją skleisti naudingas žinias. Jos būstinė yra Stokholmo senamiestyje (Gamla stan) — klasikiniame Börshuset (Senojoje biržoje) prie Stortorget, kur vyksta publicinės paskaitos, susirinkimai ir oficialūs renginiai. Akademija glaudžiai bendradarbiauja su universitetais, mokslo institutais bei kitomis tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis.

Apdovanojimų atrankos procesas ir Nobelio premijos

Akademija turi ypatingą vaidmenį Nobelio premijų procese: ji sudaro komitetus, kurie atrenka pretendentus ir teikia rekomendacijas Nobelio premijoms fizikos ir chemijos srityse, taip pat dalyvauja teikiant rekomendacijas dėl Sveriges Riksbank ekonomikos mokslų premijos Alfredui Nobeliui atminti. Kandidatai paprastai siūlomi mokslininkų ir institucijų, jų darbus vertina ekspertai, o galutinį sprendimą priima Akademijos nariai. Nobelio premijų laureatai paprastai skelbiami spalio mėnesį, o apdovanojimų ceremonija vyksta gruodžio 10 d. Stokholme (taip pat su kitomis Nobelio institucijomis bendradarbiaujant).

Tarptautinis bendradarbiavimas ir ateities iššūkiai

Akademija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose, mainų programose ir ekspertiškose grupėse. Ji taip pat teikia patarimus viešajam sektoriui mokslo politikos, inovacijų ir švietimo klausimais. Ateityje Akademija susiduria su užduotimis, kaip užtikrinti mokslo finansavimą, skatinti tarpdisciplininius tyrimus ir gerinti visuomenės supratimą apie mokslą bei jo reikšmę sprendžiant globalias problemas (pvz., klimato kaita, sveikatos krizės, energijos pereiga).

Kaip sužinoti daugiau

Daugiau apie Akademijos veiklą, skelbiamas premijas, renginius ir viešas paskaitas galima sužinoti Akademijos oficialiuose leidiniuose ir tinklalapyje. Akademija skatina visuomenę domėtis mokslu ir remia iniciatyvas, skirtas jauniesiems tyrėjams bei mokytojams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Švedijos karališkoji mokslų akademija?

K: Kas įkūrė Švedijos karališkąją mokslų akademiją?

K: Koks buvo Švedijos karališkosios mokslų akademijos įkūrimo tikslas?

Klausimas: Kur įsikūrusi akademija?

K: Kokius tarptautinius apdovanojimus skiria akademijos kolektyvai?

Klausimas: Kokias nacionalines premijas skiria akademijos grupės?

Paieška pagal raidę