Rusijos socialdemokratų darbo partija (RSDLP): istorija ir skilimas

RSDLP: išsamiai apie Rusijos socialdemokratų darbo partijos istoriją, menševikų ir bolševikų skilimą, Lenino vaidmenį ir poveikį revoliucijai.

Įkūrimas ir idėjos

Rusijos socialdemokratų darbo partija (RSDLP) – Rusijos politinė partija, įkurta 1898 m. Pagrindas buvo marksizmas ir socializmas; partija siekė organizuoti Rusijos darbininkų judėjimą ir nuversti carą. RSDLP įkvėpė ir telkė įvairias marksistines grupes iš visos imperijos. Nelegali veikla – slaptos suvažiavimų organizavimas, nelegalūs leidiniai ir agitacija – buvo kasdienybė, nes carinė valdžia griežtai persekiojo revoliucinę veiklą.

Skilimas 1903 m. ir frakcijos

Pagrindinis lūžis RSDLP istorijoje įvyko 1903 m. antrojoje partijos konferencijoje (vykusioje Londone ir kituose miestuose), kai susidarė dvi frakcijos: bolševikai (iš rus. bolšinstvo – „dauguma“) ir menševikai (iš rus. menšinstvo – „mažuma“). Skirstymą lėmė nesutarimai dėl partijos narių priėmimo, organizacijos formos ir kovos taktikos.

Menševikų pusėje buvo tie, kurie palaikė platesnę, plačiau įtraukiamą partijos struktūrą ir bendresnę sąjungą su kitomis opozicinėmis jėgomis; tarp žymesnių menševikų lyderių buvo Martovas ir Potresovas. Bolševikų pusę pirmiausia vedė Leninas, kuris siekė griežtesnės disciplinos ir revoliucinių priemonių – vėliau bolševikai tapo radikaliausia frakcija.

Georgijus Plechanovas buvo vienas iš Rusijos marksizmo pradininkų ir svarbus idėjinis šaltinis, bet po skilimo jis dažnai nitikdavo Lenino linijai ir ilgainiui artėjo prie menševikų pozicijų.

Veikla, represijos ir leidiniai

RSDLP gyvavo daugiausia slaptai. Partija:

• organizavo streikus ir darbininkų protestus, skatino ekonominę bei politinę agitaciją,
• spausdino nelegalius laikraščius ir atsišaukimus, kuriuose kritikavo carą ir jo administraciją (žymiausias tokio pobūdžio leidinys buvo Iskra),
• užmezgė ryšius su darbininkų organizacijomis ir kai kuriomis socialistinių partijų grupėmis užsienyje.

Daugelis aktyvių narių buvo areštuoti, kalinti arba ištremti į katorgas. Per persekiojimus partijos veikla dažnai keitė formą: veikta tiek legaliai (kai tam sudarytos sąlygos), tiek pogrindyje.

1917 m., RSDLP(b) ir perėjimas prie komunistų

1917 m. revoliuciniais įvykiais bolševikų frakcija pasiekė politinę viršūnę. Leninas ir dauguma bolševikų 1917 m. įtvirtino atskirą organizacinę liniją, dažnai žymimą kaip RSDLP(B). Šis darinys netrukus perorganizuotas į Rusijos komunistų partiją (vėliau – bolševikų/komunistų partija), kuri po Spalio revoliucijos 1917 m. perėmė valdžią.

Po revoliucijos ir pilietinio karo pasekmės

Per Rusijos pilietinį karą ir vėlesnį komunistų konsolidavimą daug tradicinių socialdemokratinių organizacijų prarado reikšmę arba buvo uždraustos. Dalis socialdemokratų prisijungė prie komunistų, kiti pasitraukė į emigraciją arba įsiliejo į tarpukario demokratines, socialistines grupes užsienyje. Tie, kurie liko Rusijoje ir nepritarė bolševikų politikai, dažnai tapo represijų aukomis: areštai, ištremimai ir politiniai procesai tapo įprasta praktika.

Pasekmės ir reikšmė

RSDLP turi svarbią vietą Rusijos ir pasaulio darbo judėjimo istorijoje:

• ji sukūrė ideologines ir struktūrines tradicijas, kurios vėliau formavo sovietinę partiją,
• skilimas 1903 m. parodė, kaip ideologiniai ir organizaciniai ginčai gali perskirstyti kairiųjų jėgų lauką,
• RSDLP veikla prisidėjo prie darbininkų politinio sąmoningumo augimo ir prie platesnių revoliucinių procesų imperijoje.

Nors pati RSDLP kaip vieninga organizacija ilgainiui išnyko arba buvo uždrausta, jos palikimas – idėjinis ir organizacinis – išliko svarbus XX a. politinei raidai.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Rusijos socialdemokratinė darbo partija (RSDLP)?

K: Kuo buvo grindžiama RSDLP programa?

K: Ką RSDLP norėjo nuveikti Rusijoje?

K: Kas buvo menševikai ir ko jie norėjo?

K: Kas buvo bolševikai ir už ką jie pasisakė?

K: Kas buvo menševikų ir bolševikų grupių lyderiai?

K.: Kas nutiko RSDLP per Rusijos pilietinį karą?

Paieška pagal raidę