Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor) – vienas žymiausių Berlyno ir visos Vokietijos paminklų, stovintis Berlyne, Vokietijoje. Vartai pažymi svarbią miesto ir šalies istorijos ribą: jie yra tarp Platz des 18. März ir Pariser Platz. Netoliese į šiaurę yra Reichstago pastatas. Šaltojo karo metais Reichstago pastatas stovėjo Vakarų Berlyne, o Brandenburgo vartai – Rytų Berlyne, todėl šis objektas tapo geopolitinės padalijos simboliu.

Istorija

Brandenburgo vartai buvo pastatyti 1788–1791 m. pagal architekto Carlo Gotthardo Langhanso projektą ir pradžioje skirtas miesto simboliškai įvažiavimo vietai į Berlyną žymėti. Statinys suprojektuotas neoklasikinio stiliaus, įkvėptas senovės graikų Propylaejų ir senovės architektūros tradicijų.

1806 m., po Prūsijai pralaimėto Jenos–Auerstedto mūšio, Napoleonas išvežė vartų viršuje stovėjusią Kvadrigą į Paryžių. Po Napoleono nuosmukio 1814 m. Prūsijos pajėgos Kvadrigą sugrąžino į Berlyną; tuo metu alyvų vainikas ant deivės galvos buvo pakeistas į Geležinį kryžių, o deivė Viktorija tapo pergalės deive Nike.

Architektūra ir ikonografija

Vartai turi dvylika kolonų – šešios įėjimo pusėje ir šešios išėjimo, kurios sudaro penkias eiles; iš pradžių piliečiams leista naudotis tik dviem išorinėmis eismui. Tokia schema primena, pavyzdžiui, Admiraliteto arką Londone, kur centrinė juosta dažnai būdavo rezervuota garbės ar karališkajam eismui. Virš vartų stovi Kvadriga – pergalės deivė viktorija, vaizduojama keturračiu (vežimu, traukiamu keturių arklių). Kvadrigą 1793 m. sukūrė skulptorius Johann Gottfried Schadow.

Vartai XX a. ir Šaltasis karas

XX a. pirmoje pusėje Brandenburgo vartai tapo įvairių politinių režimų simboliu. Naciai pavertė juos savo propaganda. Per Antrąjį pasaulinį karą vartai buvo stipriai apgadinti, tačiau išliko stovintys. Vėlesniais metais juos iš dalies sutvarkė tiek Rytų, tiek Vakarų Berlyno valdžios, bet 1961 m., statant Berlyno sieną, vartai liko uždaryti ir atsidūrė mirties juostos viduryje – prie jų net nebuvo prieigos.

1963 m. prie Brandenburgo vartų lankėsi JAV prezidentas Johnas F. Kennedy; sovietinė pusė per vartus kabojo didelius transparantus, ribojusius jo matomumą į Rytus. Aštuntajame dešimtmetyje Vakarų Berlyno meras Richardas von Weizsäckeris apibendrino situaciją sakydamas:

„Vokietijos klausimas bus atviras tol, kol Brandenburgo vartai bus uždaryti.“

1987 m. prie vartų amerikietų prezidentas Ronaldas Reiganas ištarė garsią frazę „Sugriaukite šią sieną!“, kuri dar labiau sustiprino simbolinę vietos reikšmę kaip laisvės ir vienybės ženklą.

Sujungimas ir atidarymas

1989 m., kritus Berlyno sienai, Brandenburgo vartai tapo susijungimo simboliu. 1989 m. gruodžio 22 d. vartai vėl buvo atidaryti: pro juos įžengė Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, kurį pasitiko Rytų Vokietijos ministras pirmininkas Hansas Modrovas. Po Vokietijos suvienijimo von Weizsäckeris tapo šalies prezidentu; tuo laiku Brandenburgo vartai jau simbolizavo laisvę ir iš naujo susijungusį Berlyną.

Restauracija ir dabartinė reikšmė

Per pastaruosius dešimtmečius vartai buvo kelis kartus restauruoti. 2000 m. gruodžio 21 d. prasidėjo privatūs remonto darbai, kainavę apie 3 milijonus JAV dolerių, siekiant apsaugoti ir išsaugoti monumentą ateičiai. Nuo tada Brandenburgo vartai yra kruopščiai prižiūrimi istorinis paminklas.

Šiandien Brandenburgo vartai yra viena lankomiausių Berlyno vietų: jie pritraukia turistus, yra vieta valstybinių renginių, demonstracijų ir Naujųjų metų švenčių. Vartai simbolizuoja ne tik miesto istoriją, bet ir platesnį požiūrį į laisvę, atsinaujinimą bei taikų sugyvenimą Europoje.

Įdomūs faktai

  • Vartai suprojektuoti neoklasikinio stiliaus, juose panaudotos dorinės kolonos.
  • Kvadrigą sukūrė Johann Gottfried Schadow, ji buvo nugabenta į Paryžių ir vėliau grąžinta.
  • Per Berlyno sienos laikotarpį vartai stovėjo prie pat sienos ir tapo padalijimo simboliu; po 1989 m. jie tapo suvienijimo simboliu.