Machpelos ola (Patriarchų ola) — Abraomo ir patriarchų kapavietė Hebrone
Koordinatės: 31°31′29″ ŠIAURĖS PLATUMOS 35°06′39″ RYTŲ ILGUMOS / 31.5247° ŠIAURĖS PLATUMOS 35.1107° RYTŲ ILGUMOS / 31.5247; 35.1107
Patriarchų ola, dar vadinama Machpelos ola (hebrajiškai: מערת המכפלה, Me'arat ha-Machpela , vert. "Dvigubų kapų ola"), musulmonų vadinama Abraomo šventykla arba Ibrahimo mečete (arab. الحرم الإبراهيمي, al-Haram al-Ibrahimi ) - archeologinė vietovė Hebrone, Izraelyje. Pagal žydų tradiciją tai Abraomo ir Saros, Izaoko ir Rebekos, Jokūbo ir Lėjos kapų vieta. Šie kapai buvo palaidoti po Bizantijos laikotarpiu Izraelyje pastatyta bažnyčia, kuri dabar naudojama kaip mečetė.
Istorija ir religinė reikšmė
Pagal Bibliją Abraomas įsigijo šią vietą iš Hetejiečio Efrono kaip šeimos kapavietę (Pradžios knyga 23 skyrius). Dėl šios sąsajos vieta tapo svarbia tiek žydams, tiek krikščionims, tiek musulmonams: žydų ir krikščionių tradicijoje ji vadinama Patriarchų ola arba Machpela, musulmonų — Ibrahimo mečetė (Abraomo šventykla). Vietovė simbolizuoja patriarchų ir jų šeimų atminimą, o per amžius ji buvo pagerbta ir garbinta įvairių konfesijų ir valdžių.
Architektūra ir archeologija
- Senovės konstrukcijos: dabartinio komplekso didžiąją dalį sudaro Herodo laikotarpiui priskiriama stačiakampė terasa ir masyvūs akmenys, kuriuos priskiria pirmajam amžiui prieš mūsų erą. Įėjimo portikai, kolonos ir sienos išsaugo dalį romėniško‑herodinio stiliaus bruožų.
- Po terasa esanti ola: pagal tradiciją po pastatu yra natūrali uola su kapavietėmis. Archeologiniai tyrimai čia buvo riboti dėl religinio jautrumo ir nuolatinio kultinio naudojimo, todėl lieka neaišku, kiek iš išorinių pasakojimų atitinka materialūs radiniai.
- Interjeras: pastate yra atskiros maldos erdvės ir antkapių formos paminklai (cenotafai), kuriuos tradiciškai laiko patriarchų simboliniais kapais. Pastatas per amžius buvo pertvarkytas į bažnyčią, vėliau — į mečetę, o taip pat perimtų ir kryžiuočių bei islamo laikotarpių architektūros bruožų.
Istorinės permainos
- Antikos laikotarpis: vieta buvo žinoma ir naudojama ikikrizinio laikotarpio bendruomenių.
- Bizantija: pastatyta bažnyčia, vieta buvo krikščioniška maldos vieta.
- Islamo laikotarpiai: nuo VII a. vieta perleista musulmonams ir tapo gerbiama kaip Ibrahimas/Abraomas, vėliau čia buvo įrengta mečetė.
- Kryžiaus žygių ir vėlesni laikai: vieta keitėsi priklausomai nuo valdovų — kartais ji buvo naudojama kaip bažnyčia, kartais kaip mečetė.
- Naujesni laikai: Osmanų imperijos, britų mandato, Jordano ir Izraelio administraciniai pokyčiai paliko ryškų politinį ir socialinį pėdsaką vietovėje.
Modernus statusas, saugojimas ir prieiga
Vietovės politinis ir teisėtas statusas yra sudėtingas ir jautrus. Po 1948 m. Hebronas atsidūrė Jordano kontrolėje, o po 1967 m. — Izraelio okupacijoje. 1994 m. įvykęs smurtas (taip pat žinomas kaip Ibrahimo mečetės/Patriarchų olos tragedija) lėmė, kad kompleksas buvo padalintas į atskiras maldos zonas. Nuo tada vietoje taikomi specialūs saugumo ir prieigos režimai: dalis pastato naudojama žydų maldoms, dalis — musulmonų maldoms. Administracinę atsakomybę už musulmonų maldos dalį tradiciškai vykdo islamiškos institucijos (Waqf), o saugumu rūpinasi Izraelio saugumo pajėgos.
Tarptautinis požiūris ir paveldo apsauga
Vietovė yra paminėta tarptautiniu mastu dėl jos istorinio, religinio ir politinio reikšmingumo. Dėl politinių ir konfesinių ginčų apsauga, prieiga ir tyrimai čia dažnai yra sudėtingi. Tarptautinės organizacijos ir paveldosaugos institucijos stebi padėtį ir kartais reiškia susirūpinimą dėl prieigos apribojimų bei paveldo išsaugojimo.
Praktinė informacija lankytojams
- Prieiga: lankytojų priėmimas ir lankymosi taisyklės gali skirtis priklausomai nuo saugumo situacijos ir reguliavimo. Rekomenduojama prieš kelionę pasitikslinti oficialią informaciją ir galimo įėjimo laikus.
- Apranga ir elgesys: kaip ir kitose religiniuose objektuose, prašoma pagarbaus elgesio ir tinkamos aprangos; atskiros maldos erdvės gali turėti papildomus apribojimus.
- Archeologiniai tyrimai: dėl religinio jautrumo ir politinių priežasčių kasinėjimai yra riboti, todėl daug istorinių klausimų vis dar diskutuojami tarp istorikų ir archeologų.
Pastaba: dėl jautrios politinės padėties ir skirtingų teisinių nuostatų apie Hebroną bei šią vietą yra įvairių nuomonių. Tekste siekta pateikti faktus neutraliu tonu ir paminėti tiek istorinius, tiek modernius aspektus, be politinės pozicijos užėmimo.


Patriarchų olos žemėlapis


Patriarchų ola
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokios yra Patriarchų olos koordinatės?
A: Koordinatės yra 31°31′29″ šiaurės platumos 35°06′39″ rytų ilgumos / 31.5247° šiaurės platumos 35.1107° rytų ilgumos / 31.5247; 35.1107
K: Kaip kitaip vadinasi Patriarchų ola?
A: Kitas Patriarchų olos pavadinimas yra Machpelos ola (hebrajiškai: מערת המכפלה, Me'arat ha-Machpela).
Klausimas: Kaip musulmonai vadina šią archeologinę vietovę?
A: Musulmonai šią archeologinę vietovę vadina Abraomo šventykla arba Ibrahimo mečete (arab. الحرم الإبراهيمي, al-Haram al-Ibrahimi).
Klausimas: Kas palaidotas šioje archeologinėje vietovėje pagal žydų tradiciją?
A: Pagal žydų tradiciją šioje archeologinėje vietovėje palaidoti Abraomas ir Sara, Izaokas ir Rebeka, Jokūbas ir Lėja.
K: Kada ant šių kapų buvo pastatyta bažnyčia?
A: Bažnyčia ant šių kapų buvo pastatyta Bizantijos laikotarpiu Izraelyje.
K: Kas šiuo metu yra šių kapų viršuje?
A: Šiuo metu ant šių kapų stovi mečetė.