Mečetė

Architektūra

Daugelis mečečių yra garsūs architektūros kūriniai. Dažnai jos pastatytos tokiu pačiu stiliumi, kuris nesikeičia jau daugelį šimtmečių. Daug mečečių turi maldos sales, kupolus ir minaretus. Jos taip pat gali turėti kiemą. Mečetės dažnai statomos raštuotomis sienomis.

Pirmą kartą mečetės buvo pastatytos Arabijos pusiasalyje. Jas statę musulmonai naudojo senuosius architektūros stilius. Jie taip pat derino šiuos stilius naujais būdais. Didelę įtaką padarė rūmai, pastatyti Persijos Partų ir Sasanidų dinastijų laikais. Geras pavyzdys - Sasanidų epochos Sarvestano rūmai. Jie turi arkinį įėjimą ir centrinį kupolą. Šie bruožai Persijoje egzistavo dar prieš islamą.

Po arabų invazijos į Persiją naujasis stilius su Sasanidų įtaka buvo naudojamas naujajame islamo pasaulyje. Įvairiuose islamo pasaulio regionuose susiformavo daugybė mečečių formų. Svarbūs mečečių tipai yra ankstyvosios Abasidų mečetės, T tipo mečetės ir Anatolijos centrinio kupolo mečetės. XX a. daugelis šalių, praturtėjusių iš naftos, apmokėjo daugelio naujų mečečių statybą. Šių šalių valdovai dažnai samdydavo geriausius architektus, kad šie suprojektuotų šias mečetes. Tarp jų buvo ir nemusulmonų.

Arabų planas

Daugelio ankstyvųjų mečečių planas yra kvadratinis arba stačiakampis. Jos taip pat turi maldos salę ir uždarą kiemą. Tai vadinama arabiško plano mečetėmis. Pirmosios tokio tipo mečetės buvo pastatytos Umajadų dinastijos laikais.

Plokščias maldų salės stogas buvo paremtas kolonomis. Tokiems stogams paremti reikėjo daugybės kolonų eilių; tai vadinama "hipostiline architektūra". Viena žymiausių hipostilinių mečečių yra Kordobos mečetė (Mezquita de Córdoba) Ispanijoje. Ją remia daugiau kaip 850 kolonų.

Šilto Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų klimato sąlygomis kieme per penktadienio maldas susirinkdavo daugybė maldininkų. Dažnai hipostilinės mečetės turi išorines arkadas. Jos leidžia lankytojams mėgautis pavėsiu. Arabiško plano mečetės daugiausia buvo statomos Umajadų ir Abasidų dinastijų laikais. Arabiško plano mečetės buvo labai paprastos, dėl to nebuvo galima jų labiau išplėtoti. Dėl to šis mečečių stilius tapo nebemadingas.

Centrinis kupolas

XV a. osmanai pradėjo statyti centrinio kupolo mečetes. Šios mečetės turi didelį kupolą, kurio centre yra maldų salė. Taip pat gali būti mažesnių kupolų, kurie yra ne centre virš maldų salės arba likusios mečetės dalies. Šiam stiliui didelę įtaką turėjo Bizantijos religinė architektūra, kurioje buvo naudojami centriniai kupolai.

Iwan

Ivano mečetės garsėja kupolinėmis patalpomis ir ivanais. Iwans - tai patalpos su arkiniu stogu. Viename jų gale yra anga. Vienas ar keli ivanai išeina į centrinį kiemą, kuriame yra maldų salė. Šis stilius perimtas iš ikiislaminės Irano architektūros. Daugiausia šio stiliaus mečečių yra Irane.

Kolombe, Šri Lankoje, esanti Džami Ul Alfar mečetė pasižymi įspūdinga maurų ir kolonijinių laikų architektūra, o jos fasadas yra išpuoštas saldainiais.


Al Azhar mečetėje Kaire, Egipte, yra hipostilinė salė

Mečečių dalys

Minaretai

Dauguma mečečių turi minaretus. Minaretai yra aukšti bokštai. Paprastai jie būna viename iš mečetės kampų. Minareto viršūnė yra aukščiausias mečetės taškas ir paprastai aukščiausias taškas mečetės apylinkėse. Aukščiausias pasaulyje minaretas yra Hasano II mečetėje Kasablankoje, Maroke.

Pirmosios mečetės neturėjo minaretų. Konservatyviausios islamo grupės, pavyzdžiui, vahabitai, iki šiol vengia statyti minaretus. Jie mano, kad jie tėra puošni dekoracija ir yra nereikalingi. Pirmasis minaretas buvo pastatytas 665 m. Basroje, valdant Umajadų kalifui Muavijai I. Muavija skatino statyti minaretus, nes jie turėjo būti tokie patys kaip krikščionių bažnyčių varpinės. Todėl mečečių architektai savo minaretams naudojo varpinės bokšto formą. Tiek minareto, tiek varpinės paskirtis ta pati - kviesti tikinčiuosius maldai.

Prieš penkias privalomas kasdienes maldas muedzinas iš minareto kviečia maldininkus maldai. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Singapūre, kur musulmonai nesudaro daugumos, mečetėse neleidžiama garsiai skambinti kvietimo melstis. Pagrindinė problema yra elektroninis šaukimo stiprinimas, kuris dabar plačiai naudojamas mečetėse.

Kupolai

Kupolai dažnai būdavo įrengiami tiesiai virš pagrindinės maldų salės. Jie simbolizuoja Alacho sukurtą visatą. Iš pradžių šie kupolai buvo maži. Jie užėmė tik nedidelę stogo dalį prie mihrabo. Vėliau jie užėmė visą stogą virš maldų salės. Kupolai paprastai yra pusrutulio formos. Indijos mogolai išpopuliarino svogūno formos kupolus Pietų Azijoje ir Persijoje. Kai kurios mečetės turi kelis kupolus, taip pat pagrindinį didelį kupolą. Kiti kupolai dažnai būna mažesni.

Kupolai padėdavo išgirsti imamą, nes garso bangos atsimušdavo į kupolą, o paskui iš jo išeidavo, todėl balsas būdavo garsesnis.

Maldos salė

Visose mečetėse yra maldos salė, dar vadinama musalla. Paprastai joje nėra jokių baldų, išskyrus maldos kilimėlius ar kilimėlius. Jie būtini, nes islamo malda paprastai atliekama klūpant.

Kai kuriose mečetėse ant sienų yra arabiškos kaligrafijos ir Korano eilučių, kad maldininkai galėtų susitelkti į islamo ir jo švenčiausios knygos - Korano - grožį, taip pat kad jos būtų puošnios.

Kiblos siena paprastai yra kitoje įėjimo į maldos salę pusėje. Ši siena yra specialiai dekoruota. Tinkamai įrengtoje mečetėje ji bus statmena linijai, vedančiai į Meką. Žmonės meldžiasi eilėmis lygiagrečiai qiblos sienai. Jie išsidėsto taip, kad žiūrėtų į Meką. Kiblos sienoje, paprastai jos centre, yra mihrabas - niša arba įduba, rodanti Mekos kryptį. Mihrabas yra vieta, kurioje imamas vadovauja penkioms kasdienėms maldoms.

Prausimasis (wudhu)

Prieš melsdamiesi visi žmonės privalo nusiprausti. Mečečių prieigose ar kiemuose dažnai būna fontanai ar kiti prausimosi įrenginiai, kad žmonės prieš maldą galėtų atlikti prausimosi ritualą. Labai mažose mečetėse maldininkai gali naudotis tualetais ritualiniam prausimuisi, arba wu'du. Tradicinėse mečetėse dažnai yra specialiai prausimuisi skirtas pastatas. Jis dažnai būna kiemo centre. Maldos salėse dėl tos pačios priežasties žmonės neturi avėti batų.

Šiuolaikinės funkcijos

Šiuolaikinės mečetės turėtų būti patrauklios bendruomenei, kuriai jos tarnauja. Dėl šios priežasties mečetėje gali būti ir kitų patalpų, pavyzdžiui, sveikatos klinikų, bibliotekų ir sporto salių.

Mečečių vidus

Ant sienų gali būti dekoratyvinių plytelių, tinko ar spalvotų mozaikų. Paveikslų ar statulų nėra.

Paprasta mečetė Australijos užmiestyje skiriasi nuo didingų senesnių islamo bendruomenių projektų. Bourke kapinės, Naujasis Pietų Velsas.


Khatem Al Anbiyaa mečetės kupolai Beirute, Libane


Didžioji mečetė Alepe, Sirijoje. Į bokštą panaši struktūra yra minaretas.

Religinės funkcijos

Maldos

Suaugę musulmonai turi melstis penkis kartus per dieną. Daugumoje mečečių yra oficialios maldos, skirtos kiekvienam iš šių kartų. Jei maldą atlikti sunku, pavyzdžiui, sergantiems žmonėms, daromos išimtys.

Mečetėse taip pat vyksta specialios maldos pamaldos, vadinamos jumuah. Ji vyksta kartą per savaitę. Tai yra tam tikra šabo forma, pakeičianti penktadienio maldas mečetėje. Kasdienes maldas galima atlikti bet kur. Tačiau tikimasi, kad musulmonai penktadienio maldą atliks mečetėje.

Kai miršta musulmonas, paprastai vyksta laidotuvių malda. Ji vyksta lauke, kieme arba aikštėje netoli mečetės. Maldose dalyvauja visi maldininkai, įskaitant imamą. Per užtemimus mečetėse rengiamos specialios maldos, vadinamos užtemimo maldomis.

Islamo kalendoriuje yra dvi didelės šventės (Eidai). Šiomis dienomis rytais mečetėse vyksta specialios maldos. Didesnės mečetės paprastai jas rengia savo bendruomenėms ir mažesnių vietinių mečečių žmonėms. Mečetėse, ypač tose šalyse, kur musulmonai sudaro daugumą, Eidų maldos taip pat rengiamos lauke, kiemuose ar miestų aikštėse.

Rodmano renginiai

Ramadano, švenčiausio islamo mėnesio, metu vyksta daugybė renginių. Ramadano metu musulmonai turi pasninkauti dieną. Mečetėse po saulėlydžio rengiamos iftar vakarienės. Jos atliekamos po ketvirtos privalomos dienos maldos. Dalį maisto duoda bendruomenės nariai, todėl kasnakt rengiamos vakarienės iš puodų. Bendruomenė privalo prisidėti prie šių vakarienių. Dėl šios priežasties mažesnes bendruomenes turinčios mečetės gali negalėti rengti iftar vakarienių kasdien.

Kai kuriose mečetėse taip pat rengiami rytiniai valgymai prieš aušrą. Mečetės dažnai kviečia neturtingesnius bendruomenės narius. Islamas labdarą per Ramadaną laiko gerais darbais.

Didesnėse mečetėse kartais rengiamos specialios, neprivalomos maldos. Jos atliekamos po paskutinės privalomos dienos maldos. Per kiekvieną naktinę maldą vienas bendruomenės narys, atmintinai išmokęs visą Koraną, perskaito jo dalį. Tai gali trukti iki dviejų valandų. Kartais tai paeiliui daro keli tokie žmonės (nebūtinai iš vietinės bendruomenės). Per paskutines dešimt Ramadano dienų didesnėse mečetėse rengiamos visą naktį trunkančios Laylat al-Qadr programos. Tai naktis, kai, musulmonų manymu, islamo pranašas Mahometas pirmą kartą gavo Korano apreiškimus. Tą naktį, nuo saulėlydžio iki saulėtekio, mečetėse samdomi kalbėtojai, kurie moko maldininkus apie islamą. Mečetės arba bendruomenė paprastai naktimis kartais tiekia maistą.

Karbaloje (Irakas) esančią Al Abbaso mečetę kasmet aplanko milijonai šiitų piligrimų.


Mečetė Afganistane


Musulmonai atlieka salat Umajadų mečetėje

Politinės funkcijos

XX a. pabaigoje vis daugiau mečečių buvo naudojamos politiniais tikslais. Šiuolaikinės mečetės Vakarų pasaulyje nori ugdyti gerus piliečius. Skirtingose mečetėse ir skirtingose šalyse detalės labai skiriasi.

Advokacija

Šalyse, kuriose gyvena nedaug musulmonų, mečetės naudojamos kaip būdas remti pilietinį dalyvavimą. Jos tai daro dažniau nei musulmonų daugumos šalys Didžiuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Amerikos mečetėse rengiamos rinkėjų registracijos ir pilietinio dalyvavimo akcijos. Jungtinėse Valstijose musulmonai dažnai yra imigrantai arba imigrantų vaikai. Mečetės nori sudominti šiuos žmones politika. Jos taip pat nori juos informuoti apie musulmonų bendruomenei rūpimus klausimus. Žmonės, kurie reguliariai lanko pamaldas mečetėje, yra labiau linkę dalyvauti protestuose, pasirašyti peticijas ir įsitraukti į politinius reikalus.

Ryšys tarp politinių pažiūrų ir mečečių lankymo vis dar pastebimas kitose pasaulio dalyse. Po 2006 m. vasario mėn. įvykusio al-Askarimečetės sprogdinimo imamai ir kiti islamo lyderiai mečetėse ir penktadienio maldose ragino laikytis ramybės ir taikos plataus masto smurto metu.

Nuo XX a. pabaigos iki XXI a. pradžios nedidelė dalis mečečių taip pat tapo ekstremistinių imamų, remiančių terorizmą ir kraštutinius islamo idealus, baze. Finsberio parko mečetė Londone - tai mečetė, kuri buvo naudojama tokiu būdu.

Socialinis konfliktas

Kaip ir kitos maldos vietos, mečetės gali atsidurti socialinių konfliktų centre.

Babri mečetė buvo tokio konflikto centras iki pat XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai ji buvo nugriauta. Kol buvo rastas sprendimas, mečetę sugriovė apie 200 000 induistų. Tai įvyko 1992 m. gruodžio 6 d. Mečetę pastatė Baburas, norėdamas pažymėti Ramo gimimo vietą. Buvo manoma, kad ji pastatyta ankstesnės hinduistų šventyklos vietoje. Konfliktas dėl mečetės buvo tiesiogiai susijęs su riaušėmis Bombėjuje (dabartiniame Mumbajuje), taip pat su sprogdinimais 1993 m., per kuriuos žuvo 257 žmonės.

2006 m. vasario mėn. per sprogimą buvo smarkiai apgadinta Irako al-Askari mečetė. Tai padidino esamą įtampą. Konfliktas tarp dviejų Irako musulmonų grupių jau buvo sukėlęs kitų sprogdinimų. Tačiau mečetės sprogdinamos ne tik Irake. 2005 m. birželio mėn. savižudis sprogdintojas Afganistano mečetėje nužudė mažiausiai 19 žmonių. 2006 m. balandžio mėn. įvyko du sprogimai Indijos Džama Masdžidoje.

Po Rugsėjo 11-osios išpuolių kelios Amerikos mečetės tapo išpuolių taikiniais. Tai buvo įvairūs išpuoliai - nuo paprasto vandalizmo iki padegimų.

Žydų gynybos lyga buvo įtariama rengusi sąmokslą susprogdinti Karaliaus Fahdo mečetę Kulver Sityje, Kalifornijoje. Panašūs išpuoliai buvo surengti Jungtinėje Karalystėje po 2005 m. liepos 7 d. sprogdinimų Londone. Už Vakarų pasaulio ribų 2001 m. birželio mėn. išpuolių taikiniu tapo Hasano Beko mečetė. Išpuoliuose dalyvavo šimtai izraeliečių, supykusių ant arabų dėl ankstesnio išpuolio.

Saudo Arabijos įtaka

Saudo Arabijos dalyvavimas statant mečetes visame pasaulyje prasidėjo tik XX a. septintajame dešimtmetyje. Aštuntajame dešimtmetyje Saudo Arabijos vyriausybė pradėjo mokėti už mečečių statybą pasaulio šalyse. Apskaičiuota, kad Saudo Arabijos vyriausybė mečetėms ir islamo mokykloms užsienio šalyse išleido apie 45 milijardus JAV dolerių. Saudo Arabijos laikraštis "Ain al-Yaqeen" 2002 m. pranešė, kad Saudo Arabijos pinigai galėjo padėti pastatyti net 1 500 mečečių ir 2 000 kitų islamo centrų. Saudo Arabijos piliečiai taip pat skyrė daug pinigų mečetėms islamo pasaulyje, ypač tose šalyse, kuriose, jų nuomone, musulmonai yra neturtingi ir engiami. Žlugus Sovietų Sąjungai, 1992 m. mečetės Afganistane gavo pinigų iš Saudo Arabijos piliečių. Karaliaus Fahdo mečetė Kulver Sityje, Kalifornijoje, ir Islamo kultūros centras Italijoje, Romoje, yra dvi didžiausios Saudo Arabijos investicijos į užsienio mečetes, nes buvęs Saudo Arabijos karalius Fahdas bin Abdul Azizas al Saudas šioms mečetėms skyrė atitinkamai 8 mln. ir 50 mln. dolerių.

Cuiabá mečetė, Brazilija

Taisyklės ir elgesys mečetėse

Mečetėje žmonės turėtų susitelkti į Dievo garbinimą. Dėl šios priežasties mečetėje galioja kelios tinkamo elgesio taisyklės. Kai kurios iš šių taisyklių yra vienodos visame pasaulyje, pavyzdžiui, maldos salėje negalima avėti batų. Kitos taisyklės įvairiose mečetėse skiriasi.

Maldos vadovas

Paprastai manoma, kad būtų gerai, jei maldoms vadovautų kas nors, kas jas veda, nors tai nėra visiškai būtina. Asmuo, kuris paprastai vadovauja maldoms, vadinamas imamu. Jis turi būti laisvas ir sąžiningas žmogus. Jis taip pat turėtų būti autoritetas, kai reikia atsakyti į klausimus apie religiją. Mečetėse, kurias pastatė arba išlaiko valdžia, imamą parenka valdovas. Privačiose mečetėse imamą renka bendruomenė, balsuodama balsų dauguma.

Tik vyrai gali vadovauti maldoms už vyrus. Moterys gali vadovauti maldoms už bendruomenes, kuriose yra tik moterys.

Lankymasis mečetėje

Be prausimosi, į mečetę įeinantiems asmenims, net jei jie nenori joje melstis, taikomos ir kitos taisyklės. Draudžiama avėti batus maldos salės kilimais išklotoje zonoje. Kai kuriose mečetėse neleidžiama avėti batų ir kitose dalyse, nors jos gali būti neskirtos maldai.

Islamas reikalauja, kad jo tikintieji dėvėtų kuklius drabužius. Todėl tiek vyrai, tiek moterys, lankydamiesi mečetėje, privalo laikytis šios taisyklės (nors mečetės ne visada taiko šias taisykles). Vyrai į mečetę turi ateiti vilkėdami laisvus ir švarius, kūno formų neišryškinančius drabužius. Panašiai ir moterys, ateinančios į mečetę, turi dėvėti laisvus drabužius, marškinius, kelnes, dengiančias riešus ir kulkšnis, ir dengti galvą, pavyzdžiui, hidžabu. Daugelis musulmonų, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, ypatingomis progomis ir maldose mečetėse dėvi su arabiškuoju islamu siejamus Artimųjų Rytų drabužius.

Mečetės yra maldos vietos. Dėl šios priežasties mečetės viduje esantys žmonės turėtų gerbti besimeldžiančius. Tose vietose, kur žmonės meldžiasi, draudžiama garsiai kalbėti ar diskutuoti temomis, kurios gali būti nepagarbios. Taip pat laikoma nemandagu vaikščioti priešais besimeldžiančius musulmonus ar kitaip jiems trukdyti.

Vyrai ir moterys meldžiasi skirtingose vietose

Pagal islamo įstatymus maldos salėje vyrai ir moterys turi būti atskirti. Idealiu atveju moterys turėtų melstis už vyrų. Antrasis kalifas Umaras vienu metu neleido moterims lankytis mečetėse, ypač naktį, nes baiminosi, kad jas gali erzinti vyrai, todėl liepė joms melstis namuose. Kartais moterims būdavo atitveriama speciali mečetės dalis; pavyzdžiui, 870 m. Mekos valdytojas tarp kolonų pririšo virves, kad būtų atskira vieta moterims.

Šiandien daugelyje mečečių moterys yra už užtvaros, pertvaros arba kitoje patalpoje. Pietų ir Pietryčių Azijos mečetėse vyrai ir moterys laikomi atskirose patalpose, nes šios pertvaros jose buvo įrengtos prieš šimtmečius. Beveik dviejuose trečdaliuose Amerikos mečečių moterys meldžiasi už pertvarų arba atskirose patalpose, o ne pagrindinėje maldos salėje; kai kuriose mečetėse moterys iš viso neįleidžiamos. Didžiojoje mečetėje Mekoje, nors joje yra tik moterims ir vaikams skirtų skyrių, yra desegregacija.

Ne musulmonai mečetėse

Keletas islamo teisės žinovų mano, kad nemusulmonai gali būti įleidžiami į mečetes, jei jie jose nemiega ir nevalgo. Su tuo nesutinka Malikių islamo teisės mokyklos pasekėjai. Jie teigia, kad nemusulmonų apskritai negalima įsileisti į mečetes.

Skirtingose šalyse šiuo klausimu vyrauja skirtingos nuomonės. Beveik visose Arabijos pusiasalio mečetėse ir Maroke neleidžiama įeiti į mečetes ne musulmonams. Kasablankos Hasano II mečetė yra viena iš dviejų mečečių Maroke, šiuo metu atvirų nemusulmonams.

Šiuolaikinėje Saudo Arabijoje Didžioji mečetė ir visa Meka yra atvira tik musulmonams. Taip pat ir Masjid al-Nabawi bei ją supantis Medinos miestas yra uždrausti tiems, kurie neišpažįsta islamo. Kalbant apie kitose vietovėse esančias mečetes, dažniausiai laikoma, kad nemusulmonai gali įeiti į mečetes tik gavę musulmonų leidimą ir turėdami tinkamą priežastį.

Šiuolaikinėje Turkijoje turistams, kurie nėra musulmonai, leidžiama įeiti į bet kurią mečetę, tačiau jie privalo laikytis mandagumo taisyklių. Lankytis mečetėje galima tik tarp maldų; lankytojai privalo dėvėti ilgas kelnes ir nusiauti batus; moterys privalo užsidengti galvas; negalima fotografuoti; negalima garsiai kalbėti. Negalima daryti jokių nuorodų į kitas religijas (jokių kryželių ant kaklo, jokių kryžiaus gestų ir t. t.).

Tačiau tiek Vakaruose, tiek islamo pasaulyje yra daugybė kitų vietų, kur ne musulmonai gali lankytis mečetėse. Pavyzdžiui, dauguma mečečių Jungtinėse Amerikos Valstijose praneša, kad kiekvieną mėnesį sulaukia lankytojų, kurie nėra musulmonai. Daug mečečių Jungtinėse Valstijose priima nemusulmonus kaip atvirumo likusiai bendruomenei ženklą ir siekdamos paskatinti atsivertimą į islamą.

Šunys

Paprastai šunims į mečetes įeiti draudžiama, tačiau 2008 m. rugsėjo 24 d. Jungtinės Karalystės musulmonų teisės taryba priėmė specialų sprendimą, vadinamą fatva, kuriuo aklam musulmonui buvo leista į mečetę pasiimti šunį vedlį.

Musulmonai meldžiasi mečetės vyrų skyriuje Šrinagare, Džamu ir Kašmyre, Indijoje


Kordoboje (Ispanija) esančios Mezkitos, buvusios hipostilinės mečetės su tinkleliu išdėstytomis kolonomis, interjeras.


Baitul Mukarram (Dakoje), Bangladešo nacionalinė mečetė Statinys primena Kaabą Mekoje.

Mečetės kaip nakvynės namai

Įprasta, kad mažesnėse mečetėse įrengiami nakvynės namai musulmonams, vykstantiems į hadžą (piligriminę kelionę į Meką). Kartais mečetės naudojamos pabėgėliams arba kaip laikini namai benamiams. Įsipareigojimai kaimynams islame yra labai griežti ir specifiniai. Korane Mahometas (Pbuh) sakė, kad žmogui, kuris padeda kitiems sunkią valandą ir kuris padeda prispaustiesiems, Dievas padės kančios (agonijos) dieną. Yra ir kitų įsakymų, pavyzdžiui, padėti vargšams ir būti maloniam su žmonėmis. Svarbi buvimo musulmonu ar tiesiog buvimo mečetės dalimi dalis yra rūpinimasis žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Mečetė yra ne tik religinė, bet ir socialinė grupė.

Medresė šiek tiek skiriasi nuo mečetės. Medresėje daugiausia dėmesio skiriama islamo mokymui, paprastai vaikams ir jaunimui.

Ispanijos mečetės

Kai Ispaniją valdė musulmonai, vieni gražiausių pastatų buvo mečetės. Po 1491 m. Ispaniją ėmė kontroliuoti krikščionys. Tačiau krikščionys mečečių nenugriovė. Jie paprasčiausiai įdėjo į jas kryžių ir pavertė jas bažnyčiomis. Šios mečetės padarė įtaką Renesanso architektūrai (statybos būdui) Europoje.

Kordobos mečetė buvo mečetė. Šiandien tai Kordobos katedra.