2005 m. liepos 7 d. Londono sprogdinimai (7/7): įvykiai ir pasekmės
Išsamus 2005 m. liepos 7 d. Londono sprogdinimų (7/7) aprašymas — įvykiai, 52 aukos, pasekmės, policijos reformos ir Hyde parko paminklas.
2005 m. liepos 7 d. Londone įvykdyti sprogdinimai (dar vadinami 7/7) buvo savižudžių sprogdintojų išpuoliai prieš Londono viešojo transporto sistemą rytinio piko metu. Juos įvykdė Didžiosios Britanijos musulmonų ekstremistai.
08.50 val. trys bombos per penkiasdešimt sekundžių viena po kitos sprogo trijuose Londono metro traukiniuose. Ketvirtoji sprogo po valandos, 09:47 val., autobuse Tavistoko aikštėje. Sprogimus sukėlė savadarbės bombos. Bombos buvo supakuotos į kuprines ir susprogdintos pačių sprogdintojų.
Per išpuolį žuvo 52 žmonės ir daugiau kaip 700 buvo sužeisti. Sprogimus surengė keturi savižudžiai: Mohammad Sidique Khan, Shehzad Tanweer, Germaine Lindsay ir Hasib Hussain. Tyrimai nustatė, kad naudojamos buvo namų gamybos sprogmenų kompozicijos, pagrįstos tarp kitko deguonies baltymais ir degiaisiais junginiais; tikslūs komponentai tirti policijos ekspertizės.
Išpuolių eiga ir reagavimas
Po sprogimų mieste įvestas skubus reagavimo planas: greitoji pagalba ir ugniagesiai skubiai evakavo keleivius, įvyko pacientų skirstymas į ligonines, buvo užtikrintas bombų sunaikinimo ir vietų saugumas. Gelbėjimo darbai ir medicininė pagalba sulaukė ir pagirių, ir kritikų – vėliau buvo nagrinėjami komunikacijos ir vadovavimo trūkumai skubiosios pagalbos koordinacijoje.
Vykdytojai ir motyvai
Keturi sprogdintojai buvo Didžiosios Britanijos piliečiai ar nuolatinių gyventojų statusą turėję asmenys, iš skirtingų socialinių ir etninių aplinkų. Po išpuolio atsirado filmai ir pareiškimai, kuriuose vienas iš vykdytojų bandė pateisinti veiksmus, nurodydamas užsienio politikos motyvus. Oficialūs tyrimai nustatė, kad išpuoliai buvo radikalizacijos rezultatas, o vykdytojai veikė organizuotai, bet be įrodytos didesnės užsieninės teroristinės vadovybės tiesioginės operatyvinės kontrolės.
Tyrimai, teisiniai padariniai ir viešas atsakymas
- Po išpuolio policija ir žvalgybos agentūros (tarp jų ir MI6 pagal atitinkamus įgaliojimus) pradėjo plačius tyrimus, suėmimus ir operacijas prieš galimas užuominas į tolimesnes grėsmes.
- Vėliau vyko ir koronerio inquest’ai bei nepriklausomi tyrimai. 2011 m. atliekamoje koronerio atrankoje buvo nustatyta, kad saugumo ir žvalgybos tarnybos galėjo padaryti daugiau, kad būtų užkardytos kai kurios vykdytojų veiklos, tačiau nebuvo rastų įrodymų, patvirtinančių egzistavusį didelio masto žvalgybinį sąmokslą ar konspiraciją už jų.
- Liepos mėnesį tą patį mėnesį įvyko ir nesėkmingas bandymas surengti panašų išpuolį (2005 m. liepos 21 d.), kuomet kelios minios bombos neįsijungė; vėliau įtariamieji buvo sulaikyti ir teisiami.
Saugumo priemonės ir ilgalaikės pasekmės
Po 7/7 Didžiojoje Britanijoje vyko reikšmingos saugumo reformos. Buvo sustiprinta žvalgybos ir policijos tarpusavio informacijos dalijimosi sistema, atnaujinta nacionalinė antiteroristinė strategija (CONTEST), padidintas viešojo transporto stebėjimas ir infrastruktūros saugumas. Dalis policijos pajėgų pradėjo labiau ginkluotis arba buvo plečiami ginkluotų reagavimo vienetų tinklai mieste – pokyčiai siekė pagerinti galimybes greitai reaguoti į ginkluotus incidentus.
Taip pat padaugėjo viešų prevencijos kampanijų (pvz., raginimų stebėti įtartinus kuprines ir pranešti), sustiprėjo bandymai riboti radikalizacijos procesus per bendruomenines programas bei švietimą. Viešasis transportas ir toliau išlieka jautri sritis, kurioje taikomi papildomi saugumo ir stebėsenos sprendimai.
Atminimas
2009 m. liepos 7 d. Hyde parke, Londone, buvo pastatytas paminklas. Jame buvo 52 nerūdijančio plieno stulpai, po vieną kiekvienai nužudytai aukai. Jie buvo išdėstyti keturiais stulpais, atitinkančiais keturias sprogimo vietas. Paminklas tapo vieta drauge pagerbti aukas, neretai rengiami minėjimai ir tylos minutės kiekvienos sukakties proga.
Visuomenės ir politinis kontekstas
Išpuolis paliko ilgalaikį poveikį Didžiosios Britanijos visuomenei: sustiprėjo diskusijos apie integraciją, radikalizacijos prevenciją, pilietines laisves ir saugumo priemonių ribas. Teroro išpuoliai prisidėjo prie intensyvėjančių diskusijų apie žvalgybos veiksmingumą, atskaitomybę bei teisines priemones kovai su ekstremizmu. Miesto kasdienybė ir toliau prisitaikė – Londonas išlaikė didelį budrumo lygį, tačiau miestiečiai ir toliau naudojasi viešuoju transportu kaip pagrindiniu judėjimo būdu.
7/7 išpuoliai yra viena iš moderniausių Europos istorijos teroristinių tragedijų, kurios pamokos paveikė ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir tarptautinę saugumo politiką bei priežiūros praktiką.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo 2005 m. liepos 7 d. sprogimai Londone?
A: 2005 m. liepos 7 d. sprogdinimai Londone (dar vadinami 7/7) buvo britų musulmonų ekstremistų savižudžių sprogdintojų išpuoliai Londono viešajame transporte.
K: Kada įvyko sprogdinimai?
A: Bombos sprogo 08:50 val. per penkiasdešimt sekundžių viena nuo kitos trijuose Londono metro traukiniuose, o ketvirtoji bomba sprogo po valandos, 09:47 val. autobuse Tavistoko aikštėje.
K: Kaip buvo pagamintos bombos?
Atsakymas: Bombos buvo savadarbės, nešiotos kuprinėse, kurias sprogdintojai susprogdino.
Klausimas: Ar buvo paminklų žuvusiems ar sužeistiems per išpuolį atminti?
Atsakymas: Taip, Jungtinėje Karalystėje ir kitur buvo surengta daugybė paminklų ir pamaldų, skirtų per išpuolius žuvusiems ar nukentėjusiems asmenims atminti, įskaitant paminklą Hyde parke.
K: Kiek žmonių žuvo per išpuolius?
Atsakymas: Per išpuolius žuvo 56 žmonės ir daugiau kaip 700 žmonių buvo sužeisti.
Klausimas: Kas buvo atsakingas už šių išpuolių įvykdymą?
Atsakymas: Britų musulmonų ekstremistai išpuolius įvykdė rytinio piko metu.
Ieškoti