Geležiniu kryžiumi buvo apdovanojami vokiečių kariai už drąsą karo metu. Apdovanojimą įsteigė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III — pirmą kartą jis buvo įteiktas 1813 m. kovo 10 d. Geležiniu kryžiumi buvo apdovanoti dalyviai Napoleono karų, Prancūzijos–Prūsijos karo, Pirmojo pasaulinio karo ir Antrojo pasaulinio karo metu. Geležinis kryžius Pirmojo pasaulinio karo eigoje buvo skirtas ir kariams žemesniems laipsniams; tarp gavėjų — ir Adolfas Hitleris, kuriam šis apdovanojimas buvo suteiktas Pirmojo pasaulinio karo metais.

Kilmė ir dizainas

Geležinis kryžius (vok. Eisernes Kreuz) gimė kaip Prūsijos karinis apdovanojimas Napoleono karų kontekste. Tradicinė kryžiaus forma primena maltašką arba lotyniško kryžiaus variantą su juodu geležiniu viduriu ir sidabrine arba nikeline apvadu. Pirmojoje 1813 m. versijoje kryžiaus centre dažniausiai buvo Prūsijos karaliaus herbui ir inicialams pritaikytos detalės — karūna, karaliaus inicialai ir įsteigimo metai (1813). Vėlesnėse reintrodukcijose (1870, 1914 ir 1939 m.) centriniai simboliai keitėsi pagal tuometę politinę situaciją (pvz., 1939 m. versijoje buvo panaudotas nacionalsocialistinis simbolis).

Perleidimai ir laipsniai

Geležinis kryžius buvo skelbiamas tik karo metu — jis nebuvo taikomas taikos laikotarpiu. Pagrindinės laipsnių rūšys per įvairius laikotarpius:

  • II laipsnis (Eisernes Kreuz II. Klasse) — dažniausiai pirmasis suteikiamas laipsnis už konkrečią drąsos arba pareigų atlikimo veiklą;
  • I laipsnis (Eisernes Kreuz I. Klasse) — aukštesnis laipsnis, dažnai suteikiamas jau turint II laipsnį;
  • Didysis kryžius (Großkreuz) — skirtas aukščiausiems vadams už stulbinančius laimėjimus karo lauke;
  • 1939 m. reintrodukcijos metu buvo įvesta nauja pakopa — Riterių kryžius (Knight's Cross), o vėliau jam atsirado papildomi laipsniai (Ąžuolo lapai, Kardai, Deimantai ir kt.), kurie žygiavo kaip aukštesni pagyrimo laipsniai Antrojo pasaulinio karo metais.

Reintrodukcijos istorinės datos

Geležinis kryžius buvo oficialiai atnaujinamas ir vėl išduodamas pagrindiniais karo laikotarpiais Vokietijos istorijoje:

  • 1813 m. — įsteigimas Prūsijos karaliaus iniciatyva (Napoleono karų laikotarpis);
  • 1870 m. — perkurtas Prūsijos ir Vokietijos karuose (Prancūzijos ir Prūsijos karas / Prūsų nugalėjimai);
  • 1914 m. — Pirmasis pasaulinis karas, kai apdovanojimas buvo plačiai dalijamas Vokietijos kariuomenei;
  • 1939 m. — Antrojo pasaulinio karo pradžioje apdovanojimas perinterpretuotas ir pakeistas simboliškai (įtraukta nacių simbolika) bei išplėstas naujomis kategorijomis.

Žymūs gavėjai ir reikšmė

Geležinis kryžius buvo vienas atpažįstamiausių Vokietijos karinių apdovanojimų ir tapo karinės nuopelnų bei drąsos simboliu. Tarp žinomų gavėjų — daug vokiečių karininkų ir kareivių įvairių epochų konfliktuose. Kai kurie istorijos asmenys, pavyzdžiui, Adolfas Hitleris, minimi kaip gavę Geležinio kryžiaus apdovanojimus Pirmojo pasaulinio karo metu; vėliau, Antrojo pasaulinio karo kontekste, pats apdovanojimo simbolis įgavo ir politinį, ideologinį atspalvį dėl nacių panaudojimo.

Po 1945 m. — nutraukimas ir palikimas

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. Geležiniai kryžiai nebuvo teikiami — apdovanojimo tradicija nutraukta kartu su nacistinės Vokietijos žlugimu ir karo pabaiga. Vėlesniais dešimtmečiais geležinio kryžiaus forma ir simbolika išliko istoriniu, kultūriniu ir kartais prieštaringu ženklu: dalis karo veteranų prisiminimų, muziejų eksponatų, istorinių tyrimų bei simbolika šiuolaikinėje Vokietijoje. Po karo Vakarų Vokietijos karinėje kultūroje ir simbolikoje vyko diskusijos dėl šio apdovanojimo istorinio paveldėjimo, o šiuolaikinė Vokietijos karinė emblematika (pvz., stilizuotas kryžiaus motyvas) dažnai atsisako nacių laikų elementų ir siekia atskirti karinę tradiciją nuo totalitarinės ideologijos pasekmių.

Apibendrinant: Geležinis kryžius — tai istorinis Prūsijos ir vėliau Vokietijos karinį apdovanojimą žymintis ženklas, sukurtas 1813 m., kelis kartus atnaujintas karo laikais ir nustojo galioti po 1945 m. Dėl savo ilgos istorijos ir periodinių pakeitimų jis lieka svarbiu šaltiniu tyrinėjant Vokietijos kariuomenės tradicijas bei XX a. karo istoriją.