KAL007 (1983): Korean Air Lines skrydis, numuštas Sovietų Sąjungos naikintuvo
KAL007 (1983) – Korean Air Lines reisas, numuštas Sovietų Sąjungos naikintuvo; 269 žuvo, Monerono incidentas, Šaltojo karo tarptautinė krizė ir ilgalaikės politinės pasekmės.
"Korean Air Lines" skrydis Nr. 007 (taip pat žinomas kaip KAL007 ir KE007) buvo reguliarus Korean Air Lines" reisas iš Niujorko į Seulą per Ankoridžą. 1983 m. rugsėjo 1 d. šį reisą aptarnavusį lėktuvą numušė sovietų naikintuvas Su‑15 netoli Monerono salos, esančios į vakarus nuo Sachalino salos Japonijos jūroje. Visi 269 lėktuve buvę keleiviai ir įgulos nariai žuvo.
Įvykio eiga
Skrydis KAL007 išvyko iš Ankoridžo į Seulą. Maždaug tarp skrydžio ir nusileidimo laiko lėktuvas nukrypo nuo numatyto maršruto ir pateko į sovietų kontroliuojamą oro erdvę netoli Sachalino. Sovietų naikintuvai surado ir perėmė lėktuvą; perėmėjo pilotas buvo majoras Genadijus Osipovičius. Tarp aukų buvo ir žinomas politikas Lawrence'as (Larry) McDonaldas, JAV Atstovų rūmų narys iš Džordžijos valstijos. Visi 269 žmonės lėktuve žuvo.
Tarp šaltinių ir pranešimų
- Sovietų pusė teigė, kad keleivinis lėktuvas įsiveržė į jų oro erdvę ir galėjo kelti grėsmę, o veiksmą aiškino reagavimu į šį pažeidimą.
- Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja paneigė, kad lėktuvas turėjo šnipinėti; JAV teigė, kad tai buvo civilinis reisas, kuris nuklydo.
- Buvo pranešimų apie darbinio pobūdžio ryšius ir įvykius: pvz., pranešimai, kuriuose minimas buvęs JAV prezidentas Ričardas Niksonas, kad jis turėjo sėdėti šalia Larry McDonaldo šiame skrydyje, bet neva atsisakė kelionės — tokius pranešimus skelbė žiniasklaidos šaltiniai, tarp jų "NewYork Post", taip pat referavo TASS. Šie pranešimai yra papildomos detalės, kurios buvo cituojamos įvairiuose šaltiniuose ir reflektuoja tuo metu kilusias diskusijas bei hipotezes.
Tyrimai ir tarptautinė reakcija
Incidentas sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą ir vieną įtemptiausių momentų per Šaltąjį karą. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pasmerkė šį aktą ir pavadino jį neteisingu bei nepriimtinu; įvykis paveikė Vakarų ir Sovietų Sąjungos santykius bei atšaukė kai kurias derybas ir iniciatyvas. Po šio įvykio Reiganas patrumpino arba pertvarkė kai kurias savo užsienio politikos nuostatas, o incidentas padidino įtampą ir mistrust tarp valstybių.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) atliko tyrimą. Tyrimas nustatė, kad lėktuvas nukrypo nuo numatyto maršruto ir įsiskverbė į sovietų oro erdvę, tačiau taip pat nurodė, kad Sovietų veiksmai — keleivinio lėktuvo numušimas — nebuvo proporcingi ir nebuvo tinkama priemonė spręsti situaciją. Tyrimas ir vėlesnės diskusijos atskleidė tiek technines, tiek komunikacijos spragas, kurios prisidėjo prie tragedijos.
Pasekmės ir palikimas
Po incidento kilo diskusijos dėl civilinės aviacijos saugumo, navigacijos ir tarptautinių taisyklių taikymo konflikto metu. Viena tiesioginių pasekmių — didesnis dėmesys navigacijos sistemoms: 1983 m. rugsėjo 16 d. prezidentas R. Reiganas paskelbė, kad Pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS) bus prieinama civiliniam naudojimui. Šis sprendimas vėliau turėjo reikšmingą poveikį aviacijai, laivyba, žemės ūkiui ir kasdieniam gyvenimui, sumažinant navigacijos klaidų riziką.
Tragedija paliko gilų pėdsaką žuvusių artimiesiems ir tarptautinei visuomenei. Incidentas ir toliau kelia diskusijas apie karinę atsakomybę, aviacijos saugumo užtikrinimą ir informacijos skaidrumą įtampų metu. KAL007 numušimas dažnai minima kaip pamoka apie tai, kokios gali būti tolimų techninių klaidų ir politinių sprendimų pasekmės.
Atminimas
Kasmet primenama šios tragedijos aukas; laidotuvių, minėjimų ir atminties renginių metu pagerbiami žuvusieji. Taip pat istorikai ir tyrėjai ir toliau analizuoja įvykį, siekdami pilnesnio supratimo apie priežastis, spragas ir galimus prevencijos būdus panašiems incidentams ateityje.
Korean Air Lines Boeing 747-2B5B, kurį numušė sovietų naikintuvas Su-15
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo skrydžio pavadinimas?
A: Skrydžio pavadinimas buvo "Korean Air Lines" skrydis 007, dar žinomas kaip KAL007 ir KE007.
K: Kur skrido lėktuvas?
A: Skrydis vyko iš Niujorko per Ankoridžą į Seulą.
K: Kas numušė keleivinį lėktuvą?
Atsakymas: Lėktuvą numušė sovietų naikintuvas Su-15 netoli Monerono salos, esančios į vakarus nuo Sachalino salos Japonijos jūroje. Naikintuvo pilotas buvo majoras Genadijus Osipovičius.
Klausimas: Kiek žmonių žuvo per šį incidentą?
A: Žuvo visi 269 laive buvę keleiviai ir įgulos nariai, įskaitant JAV Atstovų rūmų narį iš Gruzijos Lawrence'ą McDonaldą.
K: Kodėl prezidentas Ronaldas Reiganas paskelbė apie šį incidentą?
Atsakymas: Prezidentas Ronaldas Reiganas pranešė apie šį incidentą, nes buvo supykęs dėl to, kas įvyko, ir pakeitė savo nuomonę dėl taikos su Sovietų Sąjunga.
K: Ką 1983 m. rugsėjo 16 d. paskelbė prezidentas Reiganas?
A.: 1983 m. rugsėjo 16 d. prezidentas R. Reiganas paskelbė, kad Pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS) bus prieinama civiliniam naudojimui.
Ieškoti