Parkinsono liga
Parkinsono liga (arba PD) - tai liga, kuri lėtai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir stuburas. Kai žmogus suserga Parkinsono liga, smegenų dalyje žūsta dopaminą gaminančios ląstelės. Dopamino ląstelės siunčia informaciją kitoms ląstelėms, todėl atliekame tokius veiksmus, kokius atliekame. Dėl šios priežasties Parkinsono liga daugiausia paveikia organizmo motorinę sistemą.
Parkinsono liga - tai liga, kuri laikui bėgant sunkėja. Paprastai Parkinsono liga susergama, kai žmonėms yra daugiau nei 50 metų. Kartais gydytojams ją labai sunku nustatyti.
Seras Williamas Richardas Gowersas Parkinsonas eskizas.
Priežastys
Gydytojai tiria tikslias Parkinsono ligos priežastis. Teigiama, kad Parkinsonas išsivysto dėl genetinių klaidų ir keleto galimų įtakų derinio, tačiau žinoma nedaug. Gydytojai atrado keletą užuominų apie priežastį (-is). Ją sukelia specializuotų smegenų ganglijų sunaikinimas. Sumažėja neuromediatoriaus dopamino gamyba. Parkinsono liga taip pat gali būti genetinė. Tačiau tyrimai rodo, kad genetinė Parkinsono liga nėra įprasta ir pasitaiko retai. Parkinsono liga dažniau serga tie, kurie dirba su pesticidais arba yra patyrę galvos traumų.
Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti Parkinsono liga šiek tiek mažesnė, jei žmonės rūko cigaretes.
Simptomai
Dėl Parkinsono ligos smegenys gali nereaguoti. Pacientas gali būti paralyžiuotas. Dėl šios ligos pacientas gali lėtai reaguoti ir blogai koordinuoti rankų ir smegenų veiklą.
Tai kenkia paciento judėjimo įgūdžiams ir kalbai. Ji taip pat gali paveikti nuotaiką, elgesį ir mąstymą. Dažnas Parkinsono ligos simptomas yra drebulys. Dėl drebėjimo dreba žmonių rankos, kojos ir plaštakos. Kai kurie simptomai apima odos problemas, depresiją ir rijimo sunkumus.
Parkinsono ligos simptomai - sustingę raumenys ir judėjimo sutrikimai. Dėl šios ligos pacientai lėtai reaguoja. Dėl jos jiems sunku atlikti tokius paprastus veiksmus kaip vaikščiojimas ir kalbėjimas. Ji taip pat sukelia depresiją ir kitus emocinius pokyčius.
Gydymas
Parkinsono ligos dar negalima visiškai išgydyti. Vis dėlto žmonės bandė ją išgydyti vaistais. Vienas iš gydymo būdų - sugrąžinti prarastą dopaminą. Vaistų grupė, vadinama dopamino receptorių agonistais, patekusi į smegenis veikia panašiai kaip dopaminas. Šiai grupei priklauso keturi skirtingi vaistai. Daugelis pacientų vieną iš jų vartoja kartu su kitu vaistu. Tas kitas vaistas vadinamas L-dopa. Skirtingai nei dopaminas, L-dopa gali patekti į smegenis. Dopaminas į smegenis patekti negali. Štai kodėl daugelis pacientų L-dopą ir dopaminą vartoja kartu. Iš pradžių L-dopa labai padeda. Tačiau ligai vystantis, L-dopa veikia ne taip gerai. Kiti du vartojami vaistai yra anticholinerginiai preparatai ir selegilinas. Jie abu padeda sumažinti simptomus. Anticholinerginiai vaistai padeda pacientui nustoti drebėti. Selegilinas skirtas centrinės nervų sistemos nervams apsaugoti. Selegilinas nėra dažnai vartojamas. Taip yra todėl, kad nėra tikrų įrodymų, jog jis padeda.
Gilioji smegenų stimuliacija (DBS) - tai operacija, kurią taiko kai kurie Parkinsono liga sergantys žmonės.
