Parkinsono liga: priežastys, simptomai ir eiga

Sužinokite apie Parkinsono ligos priežastis, ankstyvuosius simptomus, ligos eigą ir gydymo galimybes — aiškiai, patikimai ir suprantamai.

Parkinsono liga (arba PD) - tai liga, kuri lėtai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir stuburas. Kai žmogus suserga Parkinsono liga, smegenų dalyje žūsta dopaminą gaminančios ląstelės. Dopamino ląstelės siunčia informaciją kitoms ląstelėms, todėl atliekame tokius veiksmus, kokius atliekame. Dėl šios priežasties Parkinsono liga daugiausia paveikia organizmo motorinę sistemą.

Parkinsono liga - tai liga, kuri laikui bėgant sunkėja. Paprastai Parkinsono liga susergama, kai žmonėms yra daugiau nei 50 metų. Kartais gydytojams ją labai sunku nustatyti.

Kas sukelia Parkinsono ligą?

Visiškas priežasties mechanizmas nėra pilnai išaiškintas. Svarbiausias procesas yra dopamino gamybos ląstelių (ypač juodojoje medžiagoje – substantia nigra) nykimas. Smegenų ląstelėse taip pat gali kauptis vadinamieji Lewio kūneliai (susidedantys iš baltymo alfa-sinukleino), kurie siejami su ligos vystymusi.

Faktoriai, galintys didinti riziką:

• Amžius (dauguma susirgimų — vyresni nei 50 m.).
• Gentinės mutacijos (pvz., LRRK2, PARK2, SNCA) – tačiau dauguma atvejų yra idiopatiniai (be aiškios genetinės priežasties).
• Aplinkos veiksniai – pesticidai, užterštas vanduo, sunkieji metalai gali didinti riziką.
• Galvos traumos – susijusios su didesne rizika kai kuriose studijose.
• Vaistai – kai kurie antipsichotiniai vaistai gali sukelti parkinsonizmo požymius (vaistų sukeltas parkinsonizmas), kurie kartais yra grįžtamieji.

Simptomai

Parkinsono ligos simptomai skirstomi į motorinius ir nemotorinius. Nemotoriniai simptomai dažnai pasireiškia iki motorinių simptomų ir gali ženkliai bloginti gyvenimo kokybę.

Motoriniai simptomai

• Tremoras (drebėjimas) ramybės būsenoje, dažniausiai pradžioje vienoje rankoje.
• Bradikinezė – judesių sulėtėjimas.
• Rigidiškumas – raumenų sustingimas, standumas.
• Posturalinis nestabilumas – pusiausvyros sutrikimai, linkę kristi.
• Mažesnis veido mimikos išraiškos (hipomimija), lėtas ir sukaustytas vaikščiojimas, mažas žingsnis ir mažas rankų svyravimas einant.
• Smulkių judesių sunkumai (pvz., rašymo smulkumas – mikrografija).

Nemotoriniai simptomai

• Kvapo praradimas (anosmija).
• Constipacija (vidurių užkietėjimas), šlapinimosi sutrikimai, ortostatinė hipotenzija.
• Miego sutrikimai (pvz., REM elgesio sutrikimas – sapnavimo metu vykdomi judesiai).
• Depresija, nerimas, nuovargis.
• Kognityviniai sutrikimai ir demencija vėlesnėse stadijose.
• Skausmas, jutimų sutrikimai ir seksualinės funkcijos sutrikimai.

Diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinį ištyrimą neurologijos specialistui. Nėra vieno laboratorinio testo, kuris patvirtintų Parkinsono ligą. Diagnozę stiprina teigiamas atsakas į levodopą. Kartais atliekami vaizdavimo tyrimai (pvz., DAT-SPECT), kad būtų atskirtas Parkinsonas nuo kitų parkinsonizmo formų, tačiau aukso standartas išlieka klinikinis vertinimas.

Diagnozę būtina atskirti nuo kitų sutrikimų: vaistų sukeltas parkinsonizmas, vaskulinis parkinsonizmas, progresuojanti supranuklearinė paralizė, daugiasistemė atrofija ir kt.

Gydymas ir priežiūra

Nėra visiškai išgydančio gydymo, tačiau yra daugybė priemonių, kurios mažina simptomus ir gerina gyvenimo kokybę.

• Medikamentai: levodopa kartu su karbidopa arba benserazidu – efektyviausias vaistas motoriniams simptomams. Kiti: dopamino agonistai, MAO‑B inhibitoriai (selegilinas, rasagilinas), COMT inhibitoriai, amantadinas. Ilgai vartojant levodopą gali pasireikšti diskinezijos (nevalingi judesiai).
• Chirurgija: giluminė smegenų stimuliacija (DBS) kai kuriems pacientams, kuriems vaistai nepakankamai kontroliuoja tremorą, diskinezijas ar kyla komplikacijų.
• Reabilitacija: fizinė terapija (balansas, jėga, eisena), ergoterapija (kasdienės veiklos, darbo pritaikymas), logopedija (balsui ir rijimui gerinti, pvz., LSVT LOUD metodas).
• Gyvenimo būdas: reguliari fizinė veikla (aerobika, jėgos pratimai, šokiai, Tai Chi) lėtina funkcinių sutrikimų progresavimą ir gerina pusiausvyrą; subalansuota mityba; rūpinimasis vidurių pravarumu.
• Multidisciplininė priežiūra: gydytojų, slaugytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų, logopedų, psichologų ir socialinių darbuotojų komanda padeda spręsti kompleksinius poreikius.

Eiga ir prognozė

Eiga labai individuali. Dalis pacientų gyvena daug metų (net dešimtmečius) su lėta progresija, kitiems liga progresuoja greičiau. Svarbiausi komplikaciniai veiksniai – pusiausvyros praradimas (kritimai), rijimo sutrikimai (aspiracinė pneumonija) ir pažinimo sutrikimai. Dažnai naudojamas Hoehn ir Yahr stadijų skirstymas (I–V), apibūdinantis ligos laipsnį nuo vienpusių simptomų iki visiško priklausomumo.

Ką daryti, jei įtariate Parkinsono ligą?

• Pasitarkite su šeimos gydytoju arba neurologu. Jeigu įmanoma, užsirašykite, kada pradėjo simptomai ir kaip jie progresavo.
• Registruokite simptomus – kada tremoras pasireiškia, ar yra dieniniai svyravimai („on/off“ būsena), kaip veikia vaistai.
• Aptarkite galimus gyvenimo būdo pakeitimus, fizinę veiklą, saugią aplinką namuose (kritimų prevencija).
• Jeigu vartojate kitus vaistus, aptarkite juos su gydytoju – kai kurie vaistai gali sustiprinti parkinsonizmo požymius.

Parkinsono liga yra sudėtinga ir įvairialypė liga, bet prieinama daugiakomponentė priežiūra ir gydymas gali ženkliai pagerinti simptomus bei gyvenimo kokybę. Visada svarbu aptarti individualų gydymo planą su savo gydytoju.

Paieška pagal raidę