2000 m. JAV prezidento rinkimai: Bušas prieš Gorą ir Floridos ginčas
2000 m. JAV prezidento rinkimai: Bušas prieš Gorą — Floridos balsų perskaičiavimo ginčas, kritinis Teismo sprendimas ir istorinis rinkimų rezultato posūkis.
2000 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose varžėsi demokratų kandidatas Alas Goras, tuometinis viceprezidentas, ir respublikonų kandidatas Džordžas Bušas, tuometinis Teksaso gubernatorius ir buvusio prezidento Džordžo Bušo sūnus. Goro kampanija akcentavo aplinkos apsaugą, socialines programas ir skaidresnį valdžios veikimą, tuo tarpu Bušas reklamavo mokesčių lengvatas, mažesnę federalinę valdžią ir verslo skatinimą. Bušas savo kandidatą į viceprezidentus pasirinko buvusį gynybos sekretorių Diką Čeinį, o Goras - senatorių Džo Liebermaną.
Dabartinis demokratų prezidentas Billas Clintonas negalėjo būti renkamas trečiajai kadencijai, todėl viceprezidentas Goras užsitikrino demokratų kandidato vardą. Bušas buvo laikomas pirmuoju respublikonų nominacijos favoritu ir, nepaisant ginčytinos pirminių rinkimų kovos su senatoriumi Džonu Makeinu ir kitais kandidatais, užsitikrino nominaciją iki superantradienio. Kandidatavo ir daug trečiųjų partijų kandidatų, iš kurių svarbiausias buvo Ralphas Naderis. Kampanijos metu daug dėmesio skirta vidaus klausimams: biudžeto dydžiui, mokesčių lengvatoms, federalinių socialinio draudimo programų reformai ir sveikatos apsaugai. Taip pat aptarinėta užsienio politika, nors ji – palyginti su vidaus problemomis – dominavo mažiau. Klintonas ir Goras dažnai nevykdė bendros kampanijos - tai buvo sąmoningas sprendimas, kurį lėmė prieš dvejus metus kilęs Lewinsky skandalas.
Rinkimų rezultatai, Floridos ginčas ir Teismo sprendimas
Lapkričio 7 d. vykusiuose rinkimuose rezultatai buvo itin artimi. Galutinis elektorių kolegijos paskaičiavimas nurodė 271 rinkikų balsą Bušui prieš 266 Gorui (iš viso 538 elektorių balsai). Tačiau populiariuosiuose balsuose Gore surinko apie 50 999 897 balsų, o Bušas – apie 50 456 002 balsų (Gore turėjo maždaug 543 895 balsų persvarą populiariojoje apklausoje). Esminis ginčas kilo dėl 25 elektorių balsų Floridoje, kur rezultatai buvo neaiškūs ir labai panašūs – skirtumas tarp kandidatų siekė kelis šimtus balsų.
Floridoje įsivyravęs chaosą paskatino keletas faktorių: naudojami punch-card tipo biuleteniai, kurie kartais palikdavo neišrautų skylučių gabalėlius (hanging chads) arba tik įdubimus (dimpled/pregnant chads), taip pat kai kuriuose regionuose naudotas painus „drugelio“ tipo biuletenis (Palm Beach apskrityje), kurį kritikai siejo su klaidingais balsavimais ir netyčiniais paspaudimais, nukreipusiais balsus į trečiųjų partijų kandidatą. Po rinkimų sekė automatinis mašinų perskaičiavimas, o vėliau iniciatyvos rankiniu būdu perskaičiuoti balsus pareikalavo tiek demokratų, tiek respublikonų atstovai skirtingose apskrityse. Floridos apeliaciniai teismai ir galiausiai Floridos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimus, leidusius tęsti tam tikrus rankinius perskaičiavimus.
Ginčas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, ir 2000 m. gruodžio 12 d. bylos Bušas prieš Gorą sprendimas (Bush v. Gore) 5–4 balsais nutraukė kai kuriuos rankinius perskaičiavimus, argumentuodamas, kad jų vykdymo standartai skirtingose apskrityse pažeidžia lygių apskaičiavimo principą (equal protection), o laiko iki nustatytų ginčo sprendimų terminų nepakanka įvesti vieningus perskaičiavimo standartus. Šis sprendimas faktiškai priskyrė Floridos 25 elektorių balsus Bušui, suteikdamas jam reikalingą persvarą elektorių kolegijoje. Po teismo nutarties Goras oficialiai pripažino pergalę Bušui ir 2001 m. sausį Bušas buvo inaugurintas.
Pasekmės ir diskusijos
Rinkimų rezultatai ir teisinis ginčas sukėlė plačias diskusijas apie balsavimo technologijas, rinkimų teisėtumą ir patikimumą, taip pat apie pačią Elektorių kolegiją kaip būdą rinkti prezidentą (dėl to, kad nugalėtojas Elektorių kolegijoje pralaimėjo populiariuosiuose balsuose). Tiesioginė pasekmė – didesnis dėmesys balsavimo aparatūros atnaujinimui ir rinkimų administracijos standartizavimui; 2002 m. Kongresas priėmė Help America Vote Act (HAVA), skatinusią pereiti prie modernesnių balsavimo sistemų ir gerinti rinkėjų registraciją. Byla Bush v. Gore taip pat paliko ilgalaikių teisiniu ir politinį pėdsaką: sprendimas sulaukė kritikos iš įvairių teisinių ir politinių ratų, o diskusijos apie rinkimų skaidrumą ir elektorių sistemos tinkamumą tęsiasi iki šiol.
Kandidatai
Demokratų partija
Nominantai
|
Demokratų partijos bilietas, 2000 m. | |||||||||||||||||||||||||||||
| Joe Liebermanas | |||||||||||||||||||||||||||||
| į prezidento postą | pirmininko pavaduotoju | ||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||
| 45-oji | JAV Konektikuto senatorius | ||||||||||||||||||||||||||||
| Kampanija | |||||||||||||||||||||||||||||
.jpg)
Pasitraukęs kandidatas
- Billas Bradley, buvęs JAV senatorius iš Naujojo Džersio (2000 m. kovo 9 d. pasitraukė ir parėmė Alą Gorą)
· .jpg)
Buvęs Naujojo Džersio senatorius Billas Bradley (pasitraukė 2000 m. kovo 9 d.)
Respublikonų partija
Nominantai
|
Respublikonų partijos bilietas, 2000 m. | |||||||||||||||||||||||||||||
| Dickas Čeinis | |||||||||||||||||||||||||||||
| į prezidento postą | pirmininko pavaduotoju | ||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||
| 46-oji | 17-oji | ||||||||||||||||||||||||||||
| Kampanija | |||||||||||||||||||||||||||||
|
| |||||||||||||||||||||||||||||
Pasitraukę kandidatai
· 
Arizonos senatorius Johnas McCainas (pasitraukė 2000 m. kovo 9 d.)
· 
Buvęs JAV ECOSOC ambasadorius Alan Keyes iš Merilendo (pasitraukė 2000 m. liepos 25 d.)
· 
Verslininkas Steve'as Forbesas iš Naujojo Džersio (pasitraukė 2000 m. vasario 10 d.)
· 
Jutos senatorius Orrinas Hatchas (pasitraukė 2000 m. sausio 26 d.)
· 
Buvusi darbo ministrė Elizabeth Dole iš Šiaurės Karolinos (pasitraukė 1999 m. spalio 20 d.)
· 
Leidėjas ir rašytojas Pat Buchanan iš Virdžinijos (Pasitraukė 1999 m. spalio 25 d.)
· 
Buvęs Indianos viceprezidentas Danas Quayle'as (pasitraukė 1999 m. rugsėjo 27 d.)
· 
Buvęs Tenesio gubernatorius Lamar Alexander (pasitraukė 1999 m. rugpjūčio 22 d.)
· 
Naujojo Hampšyro senatorius Robertas C. Smithas (pasitraukė 1999 m. spalio mėn.)
· 
Ohajo atstovas Johnas Kasichas (pasitraukė 1999 m. liepos mėn.)
· 
Verslininkas Hermanas Kainas iš Nebraskos (pasitraukė kampanijos pradžioje)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo respublikonų kandidatas 2000 m. JAV prezidento rinkimuose?
A: Teksaso gubernatorius ir 41-ojo prezidento Džordžo Bušo vyresnysis sūnus Džordžas Bušas buvo respublikonų kandidatas 2000 m. JAV prezidento rinkimuose.
K: Kas buvo jo varžovas iš demokratų partijos?
A: Jo varžovas buvo demokratų kandidatas Alas Goras, tuo metu ėjęs viceprezidento pareigas.
K: Kokie klausimai buvo aptariami per šiuos rinkimus?
A: Per šiuos rinkimus abu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė vidaus klausimams, tokiems kaip biudžetas, mokesčių lengvatos ir federalinių socialinio draudimo programų reformos. Užsienio politika taip pat buvo svarstoma, tačiau ne taip aktyviai kaip vidaus klausimai.
K: Kodėl H. Clintonas ir M. Goras dažnai nevykdė bendros kampanijos?
A: Klintonas ir Goras dažnai nevykdė bendros kampanijos dėl sąmoningo sprendimo, kurį lėmė prieš dvejus metus kilęs Lewinsky skandalas.
K: Kiek rinkėjų balsų laimėjo Bušas?
Atsakymas: Bušas laimėjo 271 rinkėjų balsu, o Goras - 266 rinkėjų balsais.
K: Kas nutiko Floridoje, dėl ko nesutariama, kas laimėjo 25 rinkikų balsus?
A: Floridoje buvo perskaičiuoti balsai, nes joje buvo balsuojama kitaip nei kitose valstijose, ir dėl to įvyko neįprastas atvejis, kai nugalėtojas gavo mažiau populiarių balsų nei pralaimėtojas, o tai sukėlė nesutarimų dėl to, kas laimėjo 25 rinkėjų balsus.
K.: Kada baigėsi Bush prieš Gore?
A: Teismo sprendimas byloje Bush prieš Gore'ą baigėsi 2000 m. gruodžio 12 d., kai jis paskelbė savo sprendimą, kuriuo 25 Floridos rinkėjų balsai buvo skirti Bushui ir jam buvo pripažinta bendra pergalė rinkimuose.
Ieškoti