2000 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose varžėsi demokratų kandidatas Alas Goras, tuometinis viceprezidentas, ir respublikonų kandidatas Džordžas Bušas, tuometinis Teksaso gubernatorius ir buvusio prezidento Džordžo Bušo sūnus. Goro kampanija akcentavo aplinkos apsaugą, socialines programas ir skaidresnį valdžios veikimą, tuo tarpu Bušas reklamavo mokesčių lengvatas, mažesnę federalinę valdžią ir verslo skatinimą. Bušas savo kandidatą į viceprezidentus pasirinko buvusį gynybos sekretorių Diką Čeinį, o Goras - senatorių Džo Liebermaną.

Dabartinis demokratų prezidentas Billas Clintonas negalėjo būti renkamas trečiajai kadencijai, todėl viceprezidentas Goras užsitikrino demokratų kandidato vardą. Bušas buvo laikomas pirmuoju respublikonų nominacijos favoritu ir, nepaisant ginčytinos pirminių rinkimų kovos su senatoriumi Džonu Makeinu ir kitais kandidatais, užsitikrino nominaciją iki superantradienio. Kandidatavo ir daug trečiųjų partijų kandidatų, iš kurių svarbiausias buvo Ralphas Naderis. Kampanijos metu daug dėmesio skirta vidaus klausimams: biudžeto dydžiui, mokesčių lengvatoms, federalinių socialinio draudimo programų reformai ir sveikatos apsaugai. Taip pat aptarinėta užsienio politika, nors ji – palyginti su vidaus problemomis – dominavo mažiau. Klintonas ir Goras dažnai nevykdė bendros kampanijos - tai buvo sąmoningas sprendimas, kurį lėmė prieš dvejus metus kilęs Lewinsky skandalas.

Rinkimų rezultatai, Floridos ginčas ir Teismo sprendimas

Lapkričio 7 d. vykusiuose rinkimuose rezultatai buvo itin artimi. Galutinis elektorių kolegijos paskaičiavimas nurodė 271 rinkikų balsą Bušui prieš 266 Gorui (iš viso 538 elektorių balsai). Tačiau populiariuosiuose balsuose Gore surinko apie 50 999 897 balsų, o Bušas – apie 50 456 002 balsų (Gore turėjo maždaug 543 895 balsų persvarą populiariojoje apklausoje). Esminis ginčas kilo dėl 25 elektorių balsų Floridoje, kur rezultatai buvo neaiškūs ir labai panašūs – skirtumas tarp kandidatų siekė kelis šimtus balsų.

Floridoje įsivyravęs chaosą paskatino keletas faktorių: naudojami punch-card tipo biuleteniai, kurie kartais palikdavo neišrautų skylučių gabalėlius (hanging chads) arba tik įdubimus (dimpled/pregnant chads), taip pat kai kuriuose regionuose naudotas painus „drugelio“ tipo biuletenis (Palm Beach apskrityje), kurį kritikai siejo su klaidingais balsavimais ir netyčiniais paspaudimais, nukreipusiais balsus į trečiųjų partijų kandidatą. Po rinkimų sekė automatinis mašinų perskaičiavimas, o vėliau iniciatyvos rankiniu būdu perskaičiuoti balsus pareikalavo tiek demokratų, tiek respublikonų atstovai skirtingose apskrityse. Floridos apeliaciniai teismai ir galiausiai Floridos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimus, leidusius tęsti tam tikrus rankinius perskaičiavimus.

Ginčas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, ir 2000 m. gruodžio 12 d. bylos Bušas prieš Gorą sprendimas (Bush v. Gore) 5–4 balsais nutraukė kai kuriuos rankinius perskaičiavimus, argumentuodamas, kad jų vykdymo standartai skirtingose apskrityse pažeidžia lygių apskaičiavimo principą (equal protection), o laiko iki nustatytų ginčo sprendimų terminų nepakanka įvesti vieningus perskaičiavimo standartus. Šis sprendimas faktiškai priskyrė Floridos 25 elektorių balsus Bušui, suteikdamas jam reikalingą persvarą elektorių kolegijoje. Po teismo nutarties Goras oficialiai pripažino pergalę Bušui ir 2001 m. sausį Bušas buvo inaugurintas.

Pasekmės ir diskusijos

Rinkimų rezultatai ir teisinis ginčas sukėlė plačias diskusijas apie balsavimo technologijas, rinkimų teisėtumą ir patikimumą, taip pat apie pačią Elektorių kolegiją kaip būdą rinkti prezidentą (dėl to, kad nugalėtojas Elektorių kolegijoje pralaimėjo populiariuosiuose balsuose). Tiesioginė pasekmė – didesnis dėmesys balsavimo aparatūros atnaujinimui ir rinkimų administracijos standartizavimui; 2002 m. Kongresas priėmė Help America Vote Act (HAVA), skatinusią pereiti prie modernesnių balsavimo sistemų ir gerinti rinkėjų registraciją. Byla Bush v. Gore taip pat paliko ilgalaikių teisiniu ir politinį pėdsaką: sprendimas sulaukė kritikos iš įvairių teisinių ir politinių ratų, o diskusijos apie rinkimų skaidrumą ir elektorių sistemos tinkamumą tęsiasi iki šiol.